Vaistininkas pataria kaip atpažinti: gripas, koronavirusas ar tiesiog peršalimas?
„MANO vaistinės“ specialistas Tautvydas Endriukaitis pažymi, kad įsibėgėjus gripo sezonui, gyventojams dažnai nebeaišku, ko labiau bijoti – koronaviruso ar gripo, kuriuo šiuo metu serga beveik keturis kartus daugiau žmonių: „Dabar gripu neretai sergama sunkiau, su daugiau pavojingų komplikacijų. Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiems infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas.“
Vaistininkas pastebi, kad šią žiemą vietoj anksčiau buvusių dviejų sezoninio sunegalavimo priežasčių, dabar turime jau tris ir visos jos skirtingos bei pavojingos. Žmonėms kelia nerimą ir abejones, ar reikia skubėti konsultuotis su gydytoju, ar galima gydytis patiems. Apsispręsti, kaip elgtis padės naujovė – sudėtiniai greitieji testai, kurie parodys, ar esame užsikrėtę gripu, ar koronavirusu, o gal net abiem iškart?
Ką rodo naujausia statistika?
Paskutiniąją 2022 metų savaitę Lietuvoje iš viso sirgo:
-
gripu – 8019,
-
COVID-19 – 2194,
-
ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – 27 951 gyventojų.
Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas 13-oje savivaldybių – jose peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. į šalies ligonines dėl gripo buvo paguldyti 187 asmenys, iš kurių beveik pusė (92) – vaikai ir paaugliai iki 17 m. amžiaus. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 asmenų, iš kurių 5 priklausė 0–17 m. amžiaus grupei. Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – šeši).
Tuo metu nuo COVID-19 per šį laikotarpį mirė 5 asmenys, vienas iš jų priklausė 20-29 m. amžiaus grupei. Pirmomis sausio dienomis Lietuvos ligoninėse buvo gydomi 149 koronaviruso infekcija užsikrėtę pacientai, 12 iš jų reanimacijoje. Pagal atvejų skaičių per dvi savaites tenkantį 100 tūkst. gyventojų pirmauja Molėtų rajonas, geriausiai laikosi Druskininkų savivaldybė.
Įsidėmėkite du esminius skirtumus
Tautvydas Endriukaitis nurodo, kad gripą ir koronavirusą sukelia skirtingi virusai, tačiau šioms ligoms būdingi panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės skausmas, sloga, dusulys, kūno ir galvos skausmai, vėmimas ir viduriavimas. Užsikrėtus koronavirusu, ypač pasiskiepijus, specifinių požymių gali ir nepasireikšti, kai kurie perserga kaip eiliniu peršalimu. Vis dėlto yra du aiškūs simptomų skirtumai.
Pirmasis – tai skonio ir kvapo praradimas, jis būdingas COVID-19 ir nepasireiškia sergant gripu. Skonio ir kvapo juslių praradimas gali pasireikšti ne visiems pacientams, apie 86 proc. pacientų pranešė apie kvapo praradimą ir apie 53 proc. – apie skonio praradimą. Be to, šis specifinis simptomas gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po apsikrėtimo.
Antrasis – COVID-19 sukelia sunkesnį kosulį ir dusulį. Nors šis simptomas taip pat būdingas ir gripui, tačiau pasireiškia skirtingai. Koronaviruso atveju kvėpavimo takų sutrikimai paprastai trunka ilgiau. Jie gali užsitęsti ir kelias savaites ar net mėnesius. Sergant COVID-19, dusulys taip pat gali atsirasti vėliau, be to, jis būna sunkesnis bei nepraeina ilgiau.
Netipiški, bet dažnai pasitaikantys
„MANO vaistinės“ specialistas atkreipia dėmesį, kad sergantiesiems koronavirusu dažniau pasireiškia virškinimo sutrikimai, juos lydi galvos skausmas, apetito praradimas, viduriavimas, vėmimas, jaučiamas krūtinės skausmas. Nemaža dalis skundžiasi stipriu nuovargio pojūčiu, silpnumu. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir septinis šokas.
Tautvydas Endriukaitis pastebi: „Koronavirusu sergantys pacientai kartais praneša pastebėję neįprastai padidėjusį akių paraudimą, patinimą ir niežėjimą, kuris gali pasirodyti kaip konjunktyvas (akies uždegimas). Kai šis simptomas pasireiškia kartu su kitais koronaviruso simptomais, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
Gana dažnai COVID-19 susirgusiems jaunesniems žmonėms atsiranda odos bėrimų. Jei žmogus nurodo, kad jam ar vaikams atsirado naujas, anksčiau neįprastas bėrimas, būtinai patariame kreiptis į gydytoją. Svarbu atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, tai alergija ar kita virusinė infekcija? Tokiu atveju patariame iškart atlikti COVID-19 tyrimą.“
Atkreipkite dėmesį į ligos pradžią
Vaistininkas nurodo, kad svarbu stebėti, kaip prasideda liga, nes tai suteikia daug naudingos informacijos.
Peršalimo, tiek sukelto virusų, tiek bakterijų atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui. Pradžioje dažniausiai pajuntame, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudėjame, galime pradėti kosėti. Temperatūra pakyla ne iš karto, būna žemesnė.
Gripas prasideda staiga, be išankstinių įspėjimų, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais. Temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 laipsniai ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris – penkias dienas. Kartu ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šalčio krėtimą. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas, jis retas susirgus peršalimu, ir dažnas esant gripui.
Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga labiau būdingi peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.
Koronaviruso pradžia gali priminti tiek eilinį peršalimą, tiek gripą. Lengvesnės formos prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnė į gripą, staigiai šokteli temperatūra, iki 38-39 laipsnių, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingi šiai infekcijai simptomai pasireiškia po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos.
Kaip atskirti tada, kai serga vaikas
„MANO vaistinės“ specialistas pasakoja, kad klientai ypač nerimauja, kai sunegaluoja vaikai. Statistika rodo, kad vaikams COVID-19 pasireiškia lengviau, nei suaugusiesiems, be to, jie šia liga užsikrečia gerokai rečiau. Nepaisant to, nors ir retai, COVID-19 gali pasireikšti ir mažiems vaikams, ir paaugliams.
„Tačiau vaikai rimčiau serga gripu, o negydant ypač pavojingos komplikacijos. Karščiavimas, vėmimas, mieguistumas ir pilvo skausmas yra simptomai, į kuriuos reikia ypač atkreipti dėmesį. Jei vaikui pasireiškia bendri gripo simptomai kartu su bet kuriuo iš aukščiau išvardytų simptomų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.“
Naujiena – sudėtinis greitasis testas
Vaistininkas Tautvydas Endriukaitis pažymi, jog labai svarbu, kad gripas ar COVID-19 būtų nustatytas kuo greičiau: „Kai kuriais atvejais gripas ir koronavirusas gali komplikuotis ir sukelti rimtus ilgalaikius ar net negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Be to, nebūdami tikri, kuo sergame, galime būti ligos nešiotojais ir užkrėsti kitus, o tai ypač pavojinga kai bendraujama su vyresniais, mažamečiais ar kitoms rizikos grupėms priklausančiais asmenimis. Būkime sąmoningi ir saugokime ne tik save, bet ir kitus!“
„MANO vaistinės“ atstovas akcentuoja, kad šią žiemą pajutę simptomus jau galime ir patys savarankiškai, nebrangiai ir greitai nusistatyti galimą negalavimų priežastį. Tiesiai į namus užsisakykite naująjį greitąjį SARS-CoV-2 nukleokapsidės baltymo (COVID-19), A ir B tipų gripo nukleoproteinų antigenų kokybinio aptikimo nosies tepinėlio mėginyje testą. Šis dvigubas testas yra skirtas savikontrolei, simptomus jaučiantiems arba besimptomiams žmonėms, kuriems įtariama COVID-19 arba gripo infekcija.
„Per pandemiją jau sužinojome, kad antigenas paprastai aptinkamas ūminės infekcijos fazės metu viršutinių kvėpavimo takų – nosies tepinėlių mėginiuose. Dvigubas testas tiria abi ligas atskirai ir gali parodyti tiek teigiamą COVID-19 arba kitaip vadinamo SARS-CoV-2 rezultatą arba A ir B tipų gripo buvimą, o kartais net abu. Bet kurį teigiamą rezultatą pamatę iškart saviizoliuokitės ir kreipkitės į šeimos gydytoją.“
Vaistininkas pažymi, kad testas visgi nėra absoliutus. Bet kuris teigiamas rezultatas neatmeta ir kitokios bakterinės infekcijos ar gretimos virusinės infekcijos galimybės. Kaip ir neigiamas rezultatas nebūtinai reiškia, kad nesergate COVID arba gripu. „Jei atlikote testą ir rezultatas yra neigiamas, tačiau ir toliau patiriate COVID arba gripui būdingus simptomus, būtinai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Šis dvigubas SARS-CoV-2 ir A bei B tipų gripo antigenų sudėtinis greitasis testas (nosies tepinėlis) yra kokybinis membraninis imunologinis tyrimas. Jo tikslumas siekia 98.92 proc. Atliekant testą labai svarbu laikytis instrukcijoje nurodytų naudojimo reikalavimų.
Apibendrinant, jei testas rodo kurį nors rezultatą teigiamą – didžiausia tikimybė, kad ta liga ir sergate. Jei rezultatas neigiamas, bet simptomai yra ryškūs – nemaža tikimybė, kad taip pat sergate. Abiem atvejais skubėkite pas gydytoją, o kol pateksite – lengvinkite savijautą įprastomis priemonėmis, kurių gausu.
Sirgti ir gripu, ir COVID-19 vienu metu – įmanoma, tačiau užsikrėsti abiem šiomis ligomis tikimybė gana maža, tokių atvejų pasitaiko nedaug.“
Kada būtina kreiptis į gydymo įstaigą?
Būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, jei jums pasireiškia koks nors COVID-19 ar gripo požymis, tarkime, galvos skausmas, karščiavimas, kūno skausmai ir nuovargis. Kol nežinote, kuo tiksliai sergate, užsidėkite kaukę, izoliuokitės nuo aplinkinių. Būklei palengvinti galite pradėti simptominį gydymą – slogos, gerklės skausmo, kosulio, mušti temperatūrą. Priemonių greičiausiai rasite savo namų vaistinėlėje arba galite įsigyti internetu. Jei kyla klausimų – paskambinkite, pasitarsime.
Tikslią ligos diagnozę nustatęs gydytojas skiria specifinį gydymą. Gripo atveju standartiškai skiriami antivirusiniai vaistai – jie padeda sumažinti simptomų sunkumą bei sutrumpinti ligos trukmę.
Žmonės, sergantys lengvesne COVID-19 forma, gali pasveikti namuose stebėdami simptomus, ilsėdamiesi ir gerdami daug skysčių.
Jei jums pasireiškia sunkesni koronaviruso simptomai – sunku kvėpuoti, skauda kūną ar galvą, spaudžia krūtinę ir kiti – nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją pagalbą. Tokiais atvejais gali būti skiriami antibiotikai, taip pat ir antivirusiniai medikamentai. Sunkios ligos formos tiek sergant gripu, tiek koronavirusu gydomos ligoninėje.
Nuo gripo ir COVID-19 apsaugo vakcina
Tautvydas Endriukaitis primena, kad vakcinos nuo COVID-19 ir gripo yra pats geriausias būdas apsisaugoti ir sumažinti susirgimo tikimybę bei užtikrinti, kad jei apsikrėsite, sirgsite lengvesne ligos forma. Komplikacijų bei mirties rizika taip pat žymiai mažesnė.
„Medikai sutaria, kad gripo komplikacijos žymiai pavojingesnės, nei peršalimo ligų. Tai ne tik plaučių uždegimas, kuris dažnai gręsia ir netinkamai gydant peršalimą ar užsiimant savigyda, bet ir galvos smegenų bei jų dangalų uždegimas, širdies raumens uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas, virusinis žarnyno, akių uždegimas.
Gripo vakcinos kuriamos pagal mokslininkų prognozes, kurios numato, kokio tipo gripo virusai vyraus aplinkoje vieną ar kitą sezoną, todėl yra veiksmingos. Nustatyta, kad asmenims iki 65 metų vakcinos efektyvumas siekia 70–90 proc., vyresniems 30–40 proc.“
Vaistininkas pabrėžia, kad vakcina nuo koronaviruso padeda imuninei sistemai jį atpažinti ir sunaikinti, neleidžiant sukelti simptominės ligos, o jei susergama, apsaugo nuo sunkios ligos eigos bei mirties. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams.
„Prisiminkime, kad vakcinos nuo COVID-19 ir pats skiepijimas šiuo metu nemokamas, tad pasinaudoti tikrai verta. Jeigu skiepijatės pagal pirminę vakcinacijos schemą, registracijos metu galite iš sąrašo pasirinkti originaliąją vakciną, kurią pageidaujate. Šiuo metu Lietuvoje skiepijama trijų rūšių vakcinomis, kurių efektyvumas siekia 91-95 proc. Skiepijantis sustiprinančiąja vakcinos doze yra automatiškai skiriama adaptuotoji vakcina, pritaikyta COVID-19 ligos sukėlėjo Omikron atmainai.
Nepamirškite prevencijos priemonių
Prevencinės priemonės nuo COVID-19 yra tokios pat, kaip stengiantis apsisaugoti nuo gripo: siaučiant pandemijai, venkite didelių minių ir susibūrimų, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir pasijutę prastai, likite namuose.“
Primename, kad kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais, labai svarbu rūpintis savo imunine sistema: valgykite sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštinkitės, išsimiegokite. Maisto papildai bei vitaminai taip pat stiprina imunitetą. Visos šios priemonės padės imuninei sistemai su virusais susidoroti lengviau. Jei turite klausimų, užsukite pasitarti į artimiausią „MANO vaistinę“ ar tiesiog paskambinkite mums.