Aktualu ir naudinga Šalčio alergiją gali sukelti ir porcija ledų
Klystate, jeigu manote, kad alergija šalčiui, dar vadinama šalčio dilgėline, gali užklupti tik žiemą. Nebūtina šokti į eketę ar nirti į net vidurvasarį vėsią Baltiją: tai gali nutikti ir išsimaudžius Viduržemio jūroje. Kai kuriems pakanka pabūti prie oro kondicionieriaus, atviro šaldytuvo. Simptomai gali pasireikšti ir suvalgius ledų ar atsigėrus šalto gėrimo. Toks organizmo jautrumas žemai temperatūrai nėra labai dažnas sutrikimas, bet gali sukelti nepageidaujamų ir pavojingų reakcijų, todėl verta apie jį žinoti ir laiku imtis prevencinių bei pirmosios pagalbos priemonių.
Daugiau išimčių negu taisyklių
Dažniau nuo šalčio alergijos kenčia jauni suaugusieji, moterys, bet ji nustatoma ir vaikams. Temperatūra, kuri išprovokuoja šios ligos simptomus, paprastai yra žemesnė nei 4 laipsniai Celsijaus, tačiau kai kuriems jie gali atsirasti ir esant 15 laipsnių šilumos. Vieniems jie pasirodo jau po 2–5 minučių nuo sąlyčio su šalčiu, kūnui šylant, kitiems – po kelių valandų ar net dienų. Pirmuoju atveju požymiai išnyksta po valandos–dviejų, antruoju – gali tęstis ir kelias paras. Apie pusei asmenų, kuriems bent kartą pasireiškė šalčio alergija, jai kartojantis būklė būna vis lengvesnė, o patys pasikartojimai retėja iki maždaug šešerių metų intervalo.
Tačiau kitus ji gali varginti dažnai ir sukelti daug nepatogumų. Daugumai sergančiųjų ant odos arba tose vietose, kurios buvo paveiktos šalčio, arba ant viso kūno atsiranda paraudimų, niežinčių bėrimų, pūslelių, pažeistas vietas dilgčioja, degina, jos gali patinti. Pasitaiko atveju, kad pakyla ir temperatūra, skauda galvą, pilvą ir sąnarius, apima nuovargis, silpnumas, nerimas. Retai, bet gali prasidėti ir gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas, kai tinsta gerklė ir liežuvis, ima trikti kvėpavimas, smarkiai plakti širdis, krinta kraujospūdis, ligonis apalpsta, praranda sąmonę.
Kaip ir sergant kitomis alergijos formomis, po sąlyčio su šalčiu, kuris veikia kaip alergenas, organizmo imuninė sistema gindamasi išskiria biologiškai aktyvią medžiagą histaminą. Ji ir sukelia minėtus simptomus. Nustatyta, kad šis sutrikimas gali būti paveldimas, taip pat, kad jis labiau būdingas kitomis alerginėmis ligomis sergantiems asmenims. Pastebėta, kad rizikos faktoriumi gali tapti ir persirgtos virusinės infekcijos, kai kurios autoimuninės, kraujo sistemos ligos, tarp jų ir onkologinės, tam tikri naudojami medikamentai.
Svarbu gydyti išsiaiškinus priežastį
Šalčio alergiją kaip ir kitas alergines ligas nustatyti nėra lengva, nes jos simptomus pacientai retai susieja su šalčiu, ypač pirmąjį kartą susirgus. Įtariant šį sutrikimą, atliekamas ledo kubelio mėginio testas. Jo metu gydytojas dermatovenerologas ledo gabalėlį plastikinėje pakuotėje prideda prie vidinės dilbio pusės, fiksuoja ir palaiko 1–5 minutes, o po to, paprastai apie 20–30 minučių, stebi, ar neatsirado reakcija. Jei reakcija teigiama, ledo uždėjimo vietoje iškyla rausvai rožinė pūkšlė, atitinkanti jo ribas. Diagnozės patvirtinimui gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas.
Antihistamininis tepalas, skystis ar gelis – bėrimai pirmiausiai gydomi specialiomis priemonėmis, kurios mažina niežėjimą, patinimą, skausmą. Jeigu jos nepadeda, iškilusius spuogelius, pūkšleles labai niežti, skauda, patinimas neatslūgsta, tuomet skiriami geriami antihistamininiai preparatai ar kiti medikamentai, slopinantys organizmo reakciją į šaltį. Jeigu šalčio alergija vargina dažnai tam tikru metų laikų, pavyzdžiui, rudenį, žiemą, pavasarį, šių vaistų galima skirti profilaktiškai. Arba jie gali būti iš anksto skiriami tada, kai pacientas žino, kad neišvengs sąlyčio su šalčiu.
Taip pat labai svarbu prieš skiriant gydymą išsiaiškinti, ar šalčio alergija nesusijusi su kitomis ligomis ir būklėmis, kurios galbūt nėra nustatytos. Tam gali tekti atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų. Tie, kuriems bent kartą jau buvo pasireiškusi sisteminė reakcija į šaltį, su savimi visuomet turėtų nešiotis ir pirmosios pagalbos priemonių, pavyzdžiui, adrenalino autoinjektorių, kurį reikia naudoti pajutus pirmuosius anafilaksinio šoko simptomus. Visada, jiems pasireiškus, būtina kreiptis į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Venkite temperatūros svyravimų
Pirmosios pagalbos priemonėmis, tokiomis kaip simptomus mažinantys tepalai, geriami vaistai nuo alergijos, pravartu pasirūpinti iš anksto, jei žinote, kad teks ilgesnį laiko tarpą būti kondicionuojamose patalpose ar transporte, lipti į šaltą vandenį, praleisti daugiau laiko greta šaldymo įrenginių ir panašiais atvejais. Jeigu jums buvo pasireiškusi šalčio alergija, ypač patartina saugotis staigių temperatūros pokyčių. Planuojant nerti į šaltesnį vandenį, pirmiausia rekomenduojama įmerkti ranką ar koją ir kurį laiką stebėti, ar neatsiras odos reakcija, nedarykite to prieš tai ilgai buvę saulėje, perkaitę, įšilę po aktyvios treniruotės ir pan.
Patalpose ar transporto priemonėse, kuriose įjungtas kondicionierius, nustatykite tokią temperatūrą, kad ji kuo mažiau kontrastuotų su oro temperatūra lauke, didinkite ją palaipsniui, kad kūnas įprastų. Neužsibūkite prekybos centro skyriuose, kuriuose stovi daug atvirų maisto produktų šaldytuvų, o vasarą, kol apsipirkinėsite, apsivilkite drabužį ilgomis rankovėmis, dėvėkite ilgas kelnes ar pėdkelnes. Šaltu, žvarbiu, vėjuotu oru tinkamai apsirenkite, būtinai pasitepkite atviras kūno vietas specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio.
Neužmirškite įspėti gydytojų ir kito medicininio personalo, kad jums netinka gydymas šalčiu. Patyrus traumą ar kitais atvejais jokiu būdu nedėkite ant pažeistos vietos ledo, venkite šaltų kompresų. Tai svarbu aptarti su medikais ir prieš bet kokią operaciją, procedūrą, kad jie galėtų imtis priemonių šalčio sukeltiems simptomams išvengti. Apie jautrumą šalčiui visuomet pasakykite ir grožio specialistams, turėkite galvoje, kad jums netiks ne tik estetinės procedūros, kurių metu naudojamas šaltis, bet ir kai kurios lazerinės terapijos.
