Aktualu ir naudinga Strazdanos yra indikatorius, kad gavote pernelyg daug saulės arba nepakankamai jos saugotės
Kelios mielos strazdanėlės ant nosies ar skruostų suteikia žavesio, ypač vaikams, tačiau kai jos nusėja visą veidą, kaklą, rankas, pečius, krūtinę daugeliui norėtųsi, kad šios ne taip kristų į akis. Strazdanos, rusvos spalvos nedidelės, netaisyklingos formos dėmelės, paprastai išryškėja pavasarį ir vasarą, kai po žiemos oda dar būna neįpratusi prie saulės ir dėl to į ją jautriau reaguoja. Kai kurie žmonės – dažniausiai baltą odą turintys šviesiaplaukiai arba raudonplaukiai, mėlynakiai – tam turi didesnį polinkį. Jis yra paveldimas ir tai reiškia, kad šiems asmenims kaitrių saulės spindulių reikia ypač saugotis ne tik dėl estetikos, bet ir dėl sveikatos – didesnės odos vėžio rizikos.
Nuo paveldėjimo niekur nepabėgsi
Svarbiausią vaidmenį čia atlieka genetika. Mokslininkams pavyko nustatyti geną, kuris yra atsakingas už šių pigmentinių odos darinių formavimąsi. Šis genas lemia, kad jį turinčių asmenų organizme vienos rūšies pigmento melanino (feomelanino) gaminasi daugiau nei kitos rūšies (eumelanino). Eumelaninas sugeria UV spindulius ir suteikia odai rusvą atspalvį taip apsaugodamas ją nuo nudegimo, o feomelaninas šia savybe nepasižymi. Dėl to odoje, veikiant saulei, susidaro jo sankaupos, kurios atrodo kaip nedidelės tamsesnės apvalios ar ovalios dėmelės. Jeigu strazdanų ypač daug, jos gali susilieti, nusėdamos didelius odos plotus.
Vieniems strazdanų gali atsirasti vos keliolika ar keliasdešimt, o kai kuriems – ir keli šimtai. Atsiradusios pavasarį, vasarą jos gali išnykti arba susiformuoti vėl ir būti tamsesnės spalvos. Kadangi kūnas jau būna įgavęs rusvą atspalvį, įdegęs, jos mažiau matomos. Dažniausiai žiemos metu, kai naujos odos ląstelės pakeičia senąsias, jų visai nebelieka. Nustatyta, kad strazdanos su amžiumi blykšta, todėl vyresniems žmonėms yra ne tokios matomos. Be to, jos ne taip krenta į akis, kadangi metams bėgant mūsų odą išmargina įvairios kitos pigmentinės dėmės, apgamai ir pan., ypač tiems, kurie per ilgai būna saulėje, naudoja netinkamas apsaugos priemones.
Reikia labiau saugotis ir save stebėti
Pasak dermatologų, strazdanos pavojaus sveikatai nekelia, tačiau yra odos jautrumo indikatorius, taigi, jų turintiems reikia būti atidesniems. Pavasarį prie saulės pratintis palaipsniui, naudoti apsaugines priemones dar orams neatšilus, ir apniukusią dieną, su ne mažesniu nei 30 SPF ir būtinai su UVA filtrais. Jomis būtina pasitepti prieš išeinant į lauką, pakankamu kiekiu, neužmirštant ir sunkiau pasiekiamų kūno vietų, dienos eigoje, ypač, jeigu prakaituojate, nepamiršti teptis kas kelias valandas pakartotinai. Taip pat vengti saulėje būti tuo dienos metu, kai ji aktyviausia, visada dėvėti skrybėlę, dengiančią ir veidą, pečius, kaklą, nešioti saulės akinius.
Svarbu neužmiršti kitų saugaus elgesio taisyklių – stengtis mažiau laiko praleisti saulėkaitoje, kai tik įmanoma, ieškoti šešėlio, vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, ilgus sijonus ar kelnes. Taip pat daugiau dėmesio skirti savo odos apžiūrai, nuolatos sekti, ar nesikeičia strazdanų spalva, forma, kad nesupainiotumėte jų su apgamais ar kitais odos dariniais, taip pat ir piktybiniais, kad jie neliktų nepastebėti. Strazdaniams pravartu dažniau pasikonsultuoti su specialistais, geriausia, gydytojais dermatologais, kad jie profesionaliai įvertintų strazdanas. Tai ypač aktualu tiems, kurie jų turi daug, nes tai vienas iš odos vėžio rizikos faktorių, kurio nereikėtų ignoruoti.
Galima sumažinti ryškumą ar visai pašalinti
Jeigu strazdanų išvengti nepavyko, jų yra daug ir tai tapo estetine problema, galima imtis įvairių priemonių jų ryškumui sumažinti ar visiškai pašalinti. Pirmiausia patartina išbandyti veido priežiūros priemones, tokias kaip balinantys tepalai, serumai, kaukės, kurių sudėtyje yra medžiagų, stabdančių melanino gamybą, dėl to strazdanos pabąla ir tampa mažiau matomos ar net visiškai išnyksta. Atkreipkite dėmesį, kad šie produktai sudirgina odą, ji gali parausti, šerpetoti, niežėti, tačiau šis poveikis greitai praeina ir galima vėl džiaugtis pigmentacijos nepažeista oda.
Į pagalbą galima pasitelkti ir cheminius odos šveitiklius su įvairiomis rūgštimis. Jie pašalina pažeistą strazdanų odą, o, kai ją pakeičia nauja, ji būna be jokių nepageidaujamų pigmentacijos pakitimų. Prieš juos naudojant išbandykite nedideliame plote, kad įsitikintumėte, jog nebus nepageidaujamų pašalinių reakcijų ir atidžiai laikykitės naudojimo instrukcijų. Efektyviai pašviesinti ar visai pašalinti strazdanas padeda lazerio terapija, ypač, kai strazdanos išmargina ne tik veidą, bet ir rankas, pečius, krūtinę. Tačiau tam prireiks ne vienos procedūros. Galima išbandyti ir krioterapiją, kai strazdanos šalinamos pasitelkus skystą azotą, pasižymintį šaldančiu poveikiu.
Įdomūs faktai ir skaičiai
-
Vidutiniškai strazdanoti žmonės turi apie 30 strazdanų.
-
Dažniausiai jos būna 1–2 mm, bet ne didesnės nei 3 mm skersmens.
-
Vaikams strazdanų atsiranda sulaukus maždaug vienerių–dvejų metų.
-
Kūdikiai strazdanų neturi, nes yra labiau saugomi nuo saulės, be to, jų ląstelės melanocitai, kurie gamina odos pigmentą, dar būna nepakankamai subrendę.
-
Apie 80 proc. raudonplaukių turi MC1R geno mutaciją, kuri atsakinga už pigmentacijos sutrikimus, dėl kurių ir formuojasi strazdanos.
-
Į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis, jei stebėdami strazdanas matote, kad jos asimetriškos, nelygiais kraštais, pakito jų spalva, forma, dydis (tapo didesnės nei pieštuko trintukas).
-
Žmonės, kurių oda šviesi, šviesūs arba rausvi plaukai, mėlynos akys (I ir II fototipo) dažniau suserga viena iš labiausiai paplitusių odos vėžio formų – melanoma.
