Aktualu ir naudinga Skauda gerklę? Galbūt kaltas visai ne peršalimas…
Viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios tiek vaikai, tiek suaugusieji kreipiasi į gydytojus, yra gerklės skausmas. Nuo 70 iki 95 proc. atvejų šį simptomą sukelia virusai, dėl likusių kaltos bakterijos. Reikėtų žinoti, kad skaudėti gerklę gali ir ne dėl peršalimo. Tai gali būti sunkių, pavojingų ligų ar besivystančių jų komplikacijų požymis. Jos gresia užsitęsus savigydai, dėl žalingų įpročių, aplinkos taršos, lėtinių ligų, streso. Pasitaiko ir sudėtingų klinikinių situacijų, keliančių pavojų gyvybei. Todėl, jei gerklės skausmas užsitęsia, stiprėja, negalima delsti. Būtina pasitarti su gydytoju, kokie vaistai nuo gerklės skausmo jums gali padėti.
Dažnai pasitaikantys ir retesni sukėlėjai
Apie trečdalį gerklės skausmų sukelia įvairūs rinovirusai, koronavirusai ir adenovirusai. Gripo ir paragripo virusai aptinkami maždaug 4 proc. besiskundžiančių skaudančia gerkle nosiaryklėje. Rečiau pasitaikantys virusinio gerklės skausmo sukėlėjai vaikams ir suaugusiems yra Epštein-Baro, herpes, citomegalo, respiraciniai sincitiniai ir žmogaus imunodeficito virusai, taip pat įvairių tipų enterovirusai. Bendrai peršalimo ligas, kurių vienas iš simptomų yra gerklės skausmas, sukeliančių virusų priskaičiuojama daugiau nei keli šimtai.
Kai gerklės skausmą sukelia bakterijos, dažniausiai tai būna skirtingų rūšių streptokokai (5-15 proc. suaugusių, kuriems skauda gerklę, ir 20-30 proc. nuo to kenčiančių vaikų). Labiausiai paplitę A grupės streptokokai, retesni – C ar G (apie 5 proc.), apie 1 proc. atvejų dėl to gali būti kaltos chlamidijos, mikoplazmos, Corynebacterium diphtheria , Arcanobacterium haemolyticum ir kai kurios kitos bakterijos. Jos ypač suaktyvėja, kai organizmą nualina virusas, todėl po virusinės infekcijos gali prasidėti dar ir bakterinė.
Atpažinti padeda kiti būdingi požymiai
Labai svarbu atpažinti, kokia infekcija sukėlė gerklės skausmą, nes nuo to priklauso, kaip jį gydyti. Virusinėms peršalimo ligoms būdingi bendri panašūs simptomai: staigi pradžia, kūno temperatūra, kylanti iki 37-38 laipsnių, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimimas, dažnai juos lydi sloga, kosulys. Pacientas paprastai serga kelias dienas, skausmas gerklėje ir ryklėje varijuoja nuo nežymaus iki labai stipraus, kai kuriais atvejais net sunku kalbėti. Specifiniai simptomai tokiais atvejais būtų šie: gerklės sausumas, erzinantis perštėjimas, tačiau valgant skausmas šiek tiek rimsta.
Bakterinėms infekcijoms būdinga paprastai staigi, ūmi ligos pradžia, bendras silpnumas, seilėtekis, negalėjimas ryti ir valgyti, gali atsirasti nemalonus kvapas iš burnos. Taip pat karščiavimas virš 38 laipsnių, dažnai padidėja ir tampa skausmingi kaklo limfmazgiai, tačiau dažniausiai nėra kosulio. Gerklės skausmas stiprėja ryjant ir gali plisti į ausis, negydant sparčiai blogėja ligonio būklė, gali vystytis gyvybei pavojingos komplikacijos (kvėpavimo nepakankamumas, pūliniai, kraujavimas iš ryklės, netgi sepsis).
Pasitelkia įvairius tyrimus ir specialistus
Gydymas antibiotikais reikalingas tik tada, kai gerklės skausmo sukėlėjas yra viena iš bakterijų. Sergant virusine infekcija jis nepadės. Be objektyvios ligonio apžiūros, ligos anamnezės rinkimo, neretai diagnozei patvirtinti prireikia ir bendro kraujo tyrimo, C reaktyvaus baltymo tyrimo, pasėlio iš ryklės, radiologinių ar echoskopinių ištyrimų. Gali būti atliekamas ir greitasis A grupės streptokoko testas, bakteriologinis ryklės išskyrų tyrimas (pasėlis). Esant reikalui, skiriama kaklo echoskopija arba kaklo bei ryklės organų kompiuterinė tomografija.
Prireikus, gerklės skausmą gydantys šeimos gydytojai ar gydytojai otorinolaringologai konsultuojasi su kitų sričių specialistais, kadangi gerklę gali skaudėti ir susirgus neuždegiminėmis ligomis, kurias gali sukelti gomurinių migdolų ar adenoidų hipertrofija, svetimkūniai, gerklės terminiai ir cheminiai nudegimai, gerybiniai ar piktybiniai navikai. Tiek uždegiminės (sukeltos virusų ir bakterijų), tiek neuždegiminės gerklės ligos gali būti pavojingos pacientui. Laiku nesikreipiant medikų konsultacijai bei negydant, gali vystytis komplikacijos.
Priežastys, apie kurias dažnai nepagalvojame
Gerklės skausmas gali varginti ir sergančius alerginėmis ligomis – šienlige, dar vadinama alergine sloga. Neretai gerklės skausmą provokuoja netaisyklingas kvėpavimas per burną, kuris sausina gleivinę – dėl to gali pradėti perštėti gerklę. Ją dirginti gali ir sausas oras, taip pat aplinkos oro tarša, kurią sukelia transporto išmetamos cheminės medžiagos, šildymui naudojamas kuras, dulkės, žemės ūkio, pramonės teršalai. Gerklę gali skaudėti ir padidėjus skrandžio rūgštingumui, sergant gastroezofaginiu refliuksu, taip pat dėl rūkymo.
Aiškinantis, kokia liga sukėlė šį simptomą, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip ir kada atsirado gerklės skausmas, ar keičiasi jo pobūdis, kokios priemonės jį palengvina. Svarbu, ar skausmas atsirado ūmiai, ar vargina ilgą laiką (yra lėtinis). Problema, kad gerklės skausmas gali būti painiojamas su kitų lokalizacijų skausmais. Gerklė apima priekinę kaklo bei užpakalinę burnos dalį, čia kryžiuojasi kvėpavimo ir virškinimo sistemų organai. Todėl neretai pacientai sako, kad skauda gerklę, nors iš tiesų tai kaklo, žandikaulio ar net krūtinės skausmas.
Gręsia sunkios ir pavojingos komplikacijos
Kai kurios gerklės ligos, pasireiškiančios jos skausmu, kelia pavojų gyvybei, pavyzdžiui, ūminis bakterinis antgerklio uždegimas (epiglotitas), kuriuo serga vaikai ir suaugusieji. Jis prasideda staiga, pakilusia kūno temperatūra iki 39 ir daugiau laipsnių, atsiranda bendras silpnumas, stiprus ryklės skausmas, seilėtekis, triukšmingas alsavimas, dusulys, ligoniui sunku ryti, odos ir gleivinių spalva tampa melsva. Tokį pacientą reikia kuo skubiau gabenti į ligoninę, nes jam gali prireikti tracheostomijos procedūros, kurios metu įstatomas vamzdelis tarp trachėjos žiedų.
Sergant lėtiniu paūmėjusiu ar ūmiu tonzilitu ir jo negydant gali susiformuoti ryklės ar burnos dugno pūlinys. Pacientus vargina stiprus ryklės skausmas, seilėtekis, sunku žiotis, neaiški kalba, atsiranda nemalonus kvapas iš burnos, bendras silpnumas, karščiavimas, padidėja, skauda kaklo limfmazgiai. Laiku nesuteikus pagalbos, plisdamas uždegimas gali provokuoti galvinių nervų pažeidimą, gali atsirasti kraujavimas iš ryklės dėl miego arterijos pažeidimo, gerklų edema, tarpuplaučio uždegimas, meningitas, jungo venos trombozė, smegenų pūlinys.
Kas geriausiai padeda ir kas gali pakenkti?
Gerklės skausmas nėra toks jau nekaltas simptomas, todėl pradėjus ją perštėti reikia imtis priemonių, nelaukiant, kol praeis savaime. Kai gerklė sudirgusi nesmarkiai, gali padėti šilti skysčiai arba žolelių arbatos. Efektyvus ir skalavimas vaistažolių nuoviru arba vandeniu su druska, soda. Patartina vengti populiarių gydantis peršalimus produktų – citrinos, imbiero, česnako, aštrių pipirų ir pan. Jie dar labiau suerzina gerklę ir sustiprina uždegimą, skysčiai turi būti šilti, o ne karšti.
Jei pagerėjimo nesulaukėte, gerklė tarsi išdraskyta, skausmas stiprėja, išbandykite čiulpiamas pastiles. Problema, kad čiulpiant ir skalaujant šios priemonės nepasiekia užpakalinės gerklės sienelės. Todėl, kai jaučiate, jog skauda pačioje gerklės gilumoje, geriau naudoti purškiamus preparatus. Be to, purškiamas skystis geriau padengia gleivinę. Jeigu būklė lengva, gali užtekti pastilių, purškalų su augaliniais ekstraktais. Kai skausmas stiprus, sunku kalbėti, ryti, verčiau rinktis tas, kurių sudėtyje yra nuskausminančių, uždegimą mažinančių medžiagų.
Kai skausmas ypač vargina, sunku kalbėti, miegoti, valgyti, rekomenduojama rinktis geriamus vaistus nuo skausmo ir uždegimo, tačiau kartu neužmiršti naudoti ir kitas minėtas priemones – pastiles, purškalus, skalavimo skysčius. Jeigu jos nepadeda, būtina pasikonsultuoti su specialistais. Bakterinių infekcijų sukeltas gerklės skausmas sunkesniais atvejais gydomas antibiotikais. Svarbu išgerti visą gydytojo skirtą jų kursą, nenutraukti vartojimo vos tik pasijutus šiek tiek geriau, nes būklė gali vėl paūmėti, prasidėti komplikacijos.