Aktualu ir naudinga Sėkmingo žindymo abėcėlė: kokios gudrybės gali padėti išvengti klaidų?
Aut. Teodora Vaitkutė
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žindymas yra toks natūralus procesas, kad viskas turi vykti be pastangų. Alkanas kūdikis instinktyviai ieško mamos krūties, o suradęs lygiai taip pat instinktyviai ją apžioja ir traukia pieną. Tačiau nėra taip paprasta, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais ir net iššūkiais, kol išmoksta žindyti taip, kad gerai jaustųsi pačios, o kūdikis būtų sotus ir patenkintas. Būna ir nevilties, ir ašarų, dažnai pritrūksta kantrybės ir žinių. Todėl dalis mamų nusprendžia kūdikio iš viso nežindyti ar daro tai pernelyg trumpai.
Kaip pasirinkti patogią padėtį?
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra. Kartu reikia paieškoti tinkamos vietos žindymui – krėslo, kėdės, sofos ar lovos, kuri būtų su patogia atrama, galima naudotis ir skirtingomis pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip pagalvėlės, pledukai, voleliai, čiužinukai ir pan.
Viena iš klasikinių žindymo padėčių vadinama lopšio, kai kūdikis laikomas glėbyje. Mama turi atsisėsti, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis. Po sulenkta ranka galima pasidėti pagalvę, kad būtų lengviau laikyti kūdikį tinkamame aukštyje.
Kita dažnai naudojama poza vadinama po pažastimi arba iš šono. Jai prireiks vienos didesnės ar kelių mažesnių pagalvėlių. Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios. Laisva ranka krūtį galima paduoti ir prilaikyti.
Žindyti galima ir atsigulus ant šono, ant lovos ar platesnės sofos. Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno. Mama viena ranka pasiremia, kita prilaiko krūtį.
Kai kurioms mamoms patogiausia žindyti gulint ant nugaros. Tokiu atveju atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui. Sėdėti išmokusį kūdikį patogu maitinti pasisodinus ant kelių, kad kojytės apimtų vieną mamos šlaunį, kartu prilaikant vaikelio nugarą.
Svarbu atidžiai stebėti kūdikį
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę. Taip pat svarbu, kad daugiau areolės ploto mažylio burna padengtų iš apačios, o ne iš viršaus.
Mažylis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja. Reikia stebėti, ar vaikas nevalgo per greitai, negiliai žįsdamas, ar nesigirdi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai.
Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie: kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis. Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę. Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia. Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje. Gali būti neteisinga liežuvio padėtis – jis gali užsilenkti ir spenelis nepateks giliau į burną, kūdikiui taisyklingai čiulpiant neįdumba skruostai.
Kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį. Pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo. Jei kūdikis moka sėdėti, tokiais atvejais geriausia žindyti jį sėdintį. Kai pieno srovė labai smarki, vaikutis gali prisiryti oro, todėl laikas nuo laiko reikia jį pakelti, kad galėtų atsirūgti.
Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš kurios nors vienos krūties, taip gali būti todėl, kad kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Dažniausiai tai būna susiję su anatominėmis ypatybėmis. Galima pasinaudoti tokia gudrybe: pirma duoti kūdikiui tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau. Kai jis alkanas, paprastai labiau stengiasi ir žinda stipriau, kad greičiau pasisotintų.
Nėra nereikšmingų smulkmenų
Mamos dažnai nerimauja, kaip dažnai reikia žindyti kūdikį, kaip ilgai jis turi žįsti, kad būtų sotus? Reikia žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2–3 val. dieną ir kas 3–4 val. naktį, skaičiuojant nuo vieno iki kito žindymo pradžios.
Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8–12 kartų. Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba. Pasaulio sveikatos organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Sulaukus 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėtas duoti ir papildomas maistas, o žindymas gali būti tęsiamas iki 2 metų.
Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys labai pilnos. Tačiau tai būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių. Pieno gamybai susireguliavus, tai yra krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis suvalgo, jos būna gan minkštos, kartais net atrodo tuščios. Paprastai tai nutinka apie antrą-trečią mėnesį.
Pieno gali sumažėti ir žindant daromų klaidų. Pavyzdžiui, neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas reaguoja ir pieno gamina mažiau. Tai natūralūs procesas, įvykstantis vaikeliui paaugus, kuomet jis žindomas vis rečiau, o mamos pieno jam reikia vis mažiau. Svarbu tiesiog tęsti aktyvų žindymą tam, kad ši organizmo reakcija išnyktų ir pienas toliau gamintųsi, tegu ir mažesniais kiekiais.
Dėl to gali būti kalti ir buteliukai.
Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko lengviau, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis juda šiek tiek kitaip. Todėl prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai ir lemia pieno sumažėjimą. Norint grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį reikia duoti dažniau, kūdikis vėl įpras ją žįsti, o pieno gamyba paspartės.
Praktiniai patarimai:
- Ką daryti, kai paūgėjęs kūdikis žįsdamas blaškosi? Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo. Maitindamos nekalbėkite telefonu, nežiūrėkite televizoriaus, nedirbkite kompiuteriu.
- Kaip išspręsti situaciją, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties? Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti – panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia – ką tik prabudusiam ar mieguistam. Jei tai nepadeda, ieškokite kitos priežasties – galbūt vaikučiui kažką skauda, jis blogai jaučiasi.
- Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kai jis vieną kartą suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba krūties prašo įvairiu dažnumu, kitaip tariant, keičiasi laiko tarpas tarp žindymų. Bendra taisyklė – krūtis nesiūloma, kai jos neprašo. Kai kurie kūdikiai gali norėti žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti. Dalis kūdikių žinda ilgai, ir tai nieko blogo, taip skatinama pieno gamyba ir tekėjimas.
Tai įdomu
Nustatyta, kad pieno neturi tik 1–2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas. Kitas faktas – dauguma moterų be papildomo primaitinimo sugeba išmaitinti daugiau nei vieną kūdikį, pavyzdžiui, kai susilaukia dvynių.
„MANO vaistinėje“ platus prekių, skirtų mamoms pasirinkimas: vaistažolės ir arbatos moterims, žolelių arbatos laktacijai, maisto papildai nėščiosioms, vitaminai moterims. Visuomet geros kainos, patogus bei greitas pristatymas.
