Plaukai: anatomija, fiziologija ir įdomūs faktai
Plaukai saugo galvą nuo šalčio ir nuo karščio, kitų išorinių aplinkos faktorių, dalyvauja termoreguliacijos procese, jutiminėse reakcijose, skatina prakaito garavimą. Nosyje, ausyse ir aplinkui akis jie taip pat auga ne be reikalo – saugo šias jautrias vietas nuo dulkių ir kitų smulkių dalelių. Plaukai, laikomi vienu iš odos darinių, sudaryti iš epidermio ląstelių ir dengia beveik visą kūną. Iš viso jų turime net apie 5 milijonus. Kad ir kaip būtų keista, didžioji dalis plaukų auga ne plaukuotoje galvos dalyje, ant jos yra tik apie 120 – 150 tūkst. plaukų.
Plaukas plaukui nelygus: kuo jie skiriasi?
Plaukų nerasime ant lūpų, delnų, padų, pirštų apačios ir šonų, apyvarpės vidinės dalies, varpos galvutės ir varputės odos. Visur kitur jų pilna, tik ne visi matomi plika akimi. Ilgieji – tai tie, kurie želia ant galvos, pažastyse, lytinių organų srityje. Pūkeliniai, kurie yra žymiai plonesni, trumpi, kai kurie bespalviai, auga ant veido, rankų, kojų, nugaros, krūtinės, pilvo odos. Antakių, nosies vidaus, vyrų barzdos ir ūsų plaukeliai, blakstienos vadinami šeriniais, nes yra storesni ir ne tokie lankstūs.
Nepriklausomai nuo rūšies plaukas susideda iš šaknies (folikulo), kuris yra po oda, ir kamieno, esančio virš odos. Kamienas yra negyvoji plauko dalis, jo gyvybė slypi folikule. Plaukas sudarytas iš trijų pagrindinių sluoksnių: išorinio arba kutikulės, viduriniojo arba kortekso ir vidinio, šerdies, dar vadinamos medula. Pagrindinis cheminis elementas, iš kurio susideda plaukai – keratinas, tam tikros rūšies baltymas, gaminamas folikule. Jis sudaro apie 90 proc. viso plaukų tūrio.
Be keratino plaukų sandaroje dar yra vandens, lipidų, pigmento melanino ir kai kurių kitų medžiagų, visos jos kartu sudaro likusius 10 proc. Keratiną suformuoja amino rūgštys, tarp kurių yra cisteinas, jo sudėtyje yra plaukų augimą skatinančios sieros. Plauko būklė – ar jis yra sveikas, stiprus, priklauso nuo disulfido cheminių junginių. Šios cheminės jungtys suyra veikiant UV spinduliams, karštam bei šaltam orui, drėgmei, vėjui ir kitiems išoriniams faktoriams.
Gyvavimo ciklas susideda iš trijų etapų
Tuo metu, kai plaukų folikulai gamina naujas plaukų ląsteles, senosios yra stumiamos į odos paviršių, taip plaukas auga vidutiniškai 1 cm per mėnesį greičiu. Įdomu, kad kūdikio plaukuotoje galvos dalyje yra apie 1,1 tūkst. folikulų 1 cm2, apie 25–uosius gyvenimo metus jų skaičius sumažėja iki 600, iki 50 metų lieka iki 250–300. Vienas folikulas gali išauginti apie 12–14 naujų plaukų, tai nulemta genetiškai. Plauko amžius siekia maždaug 5-7 metus.
Plauko folikulas turi savo gyvavimo ciklą, priklausantį nuo amžiaus, ligų, kitų faktorių. Šis ciklas susideda iš trijų etapų: pirmojo metu vyksta aktyvus plauko augimas, kuris tęsiasi 2 – 6 metus. Apie 90 proc. plaukų galvos plaukuotoje dalyje būna šiame etape. Antrasis, pereinamasis etapas trunka 2 – 3 savaites, jo metu plauko šaknis plokštėja, pamažu atsiskiria nuo apatinės dalies. Trečiasis, poilsio etapas tęsiasi 2 – 3 mėnesius, po to plaukas išslenka, jo vietoje pradeda augti naujas.
Jei žmogus sveikas, sveiki ir normaliai auga jo plaukai, vidutiniškai apie 80 proc. plaukų folikulų yra augimo stadijoje, likusieji 20 proc. – iškritimo. Kasdien gali išslinkti nuo 50 iki 100 plaukų, bet tai yra normalu ir dėl to jaudintis nėra reikalo. Tiesa, su amžiumi plaukų augimas lėtėja. Tam tikrais atvejais plauko augimo ciklas gali sutrumpėti, įtakos turi genetika, hormonų pusiausvyra, stresas, ligos, operacijos, vaistai, nėštumas, gimdymas, maitinimas krūtimi, kosmetinės procedūros, dieta.
Kokią žinutę siunčia slenkantys plaukai?
Sunerimti reikėtų tada, kai pastebite, kad jūsų šukose ar šepetyje lieka žymiai daugiau plaukų nei anksčiau, kai matote išslinkusius plaukus ant drabužių, patalynės, kai išsiplovus galvą jie užkemša vandens nubėgimo angą. Atidžiai apsižiūrėję veidrodyje galite pamatyti, kad plaukai atrodo suplonėję, mažesnės apimties, sklastymas yra platesnis, o plaukų linija aukštesnė. Tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus dermatovenerologus, kad šie nustatytų slinkimo priežastį.
Jos gali būti labai įvairios. Dažniausiai pasitaikantis plaukų slinkimo tipas yra androgeninė alopecija, vyrams ji pasireiškia apie 20-tuosius gyvenimo metus, tolstančia plaukų linija ir laipsniškai retėjančiais plaukais pakaušio bei priekinėje srityje. Moterims iki 40-ųjų gyvenimo metų šis plikimas yra nepastebimas. Vėliau pasireiškia plaukų retėjimas visoje plaukuotoje galvos dalyje, ypač kaktinėje ir viršugalvio. Šią būklę lemia genetiniai bei hormoniniai faktoriai.
Ramybės fazėje esančių plaukų slinkimas vadinamas telogeniniu ir prasideda praėjus 3 mėnesiams nuo provokuojančio veiksnio – streso, ligos, operacijos, gimdymo. Šiuo atveju daug plauko folikulų vienu metu pereina į telogeno fazę, todėl plaukai gausiau slenka. Po kurio laiko būklė savaime stabilizuojasi. Anageniniu vadinamas plaukų slinkimas, kai sutrinka jų metabolizmas, dėl to netenkama net 85–90 proc. plaukų. Dažniausiai taip pasireiškia chemoterapijos šalutinis poveikis.
Gali būti įvairių ligų ir sutrikimų simptomas
Sergant autoimuninėmis ligomis gali prasidėti židininė alopecija, kai galvos ir kitų kūno dalių plaukai staiga ima slinkti židiniais, formuojasi apvalios formos išplikę plotai. Jai būdinga, kad plaukų slinkimo epizodus pakeičia ataugimas, šis ciklas kartojasi. Manoma, kad tai lemia imuninės sistemos sutrikimai, ji ima atakuoti plauko svogūnėlius ir juos pažeidžia. Koks tiksliai mechanizmas veikia, nėra žinoma, tačiau šis plaukų slinkimas siejamas su genetiniais, aplinkos faktoriais.
Plaukų slinkimas yra vienas iš skydliaukės veiklos sutrikimų simptomų. Jis dažniau stebimas kai skydliaukės funkcija susilpnėjusi, kadangi skydliaukė dalyvauja metaboliniuose organizmo procesuose, jiems sulėtėjus lėčiau auga ir plaukai. Geležies trūkumo sukelta mažakraujystė taip pat dažnai pasireiškia plaukų slinkimu. Sergant policistiniu kiaušidžių sindromu moterims plaukai galvos zonoje slenka dėl to, kad organizmas gamina pernelyg daug vyriškų hormonų.
Sisteminė eritematozė (vadinama rožė), autoimuninis sutrikimas, taip pat gali pasireikšti plaukų slinkimu. Dar viena priežastis – širdies ligos, kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad jomis sergantiems vyrams plikimą sukelia padidėjęs testosterono kiekis ir pablogėjusi kraujotaka. Dėl plaukų slinkimo gali būti kaltos ir odos ligos, tokios kaip seborėjinis dermatitas, žvynelinė. Plaukai gali pradėti slinkti naudojant kai kuriuos vaistus – beta blokatorius, mažinančius kraujo krešumą, antidepresantus, priešuždegiminius preparatus.
Ar žinojai, kad:
- Kojų plaukai auga maždaug du mėnesius, pažastų – iki šešių, o galvos plaukai šešerius metus ar daugiau.
- Plaukai teoriškai gali užaugti iki 1 metro ilgio.
- Kai plaukai staiga pradeda smarkiai slinkti, reikėtų įvertinti, koks provokuojantis veiksnys juos galėjo paveikti prieš ne prieš porą savaičių, o prieš kelis mėnesius, nes tiek laiko trunka ramybės fazė, kurios metu jie jau negyvybingi, bet iškrenta tik jai pasibaigus.
- Plaukai gali slinkti ir dėl fizinių pažeidimų, tokių kaip karštis, cheminės medžiagos.
- Trichotilomanija – tai psichikos sutrikimas, kai dėl nerimo, panikos žmogus impyulsyviai stipriai tampo ir suka plaukus, o kartais net išrauna.
- Staiga suintensyvėjusį plaukų augimą arba slinkimą gali lemti vyriškų lytinių hormonų androgenų disbalansas. Šių hormonų esama tiek vyrų, tiek moterų organizme, tik kiekiai skiriasi. Pavyzdžiui, padaugėjus testosterono, gali ypač suvešėti gyvaplaukiai.
- Būklė, kai moterims plaukuotumas padidėja tose kūno vietose, kuriose jų paprastai nebūna, vadinama hirsutizmu.
- Per menopauzę, kai sumažėja estrogenų lygis ir padaugėja testosterono, moterims ant galvos augantys plaukai susilpnėja, o veido gyvaplaukiai darosi šiurkštesni.
- Plaukai ypač atsparūs mechaniniams veiksniams. Norint nutraukti sveiko suaugusio žmogaus plauką reiktų panaudoti didžiulę jėgą – ne iki 160 kg/kv.cm.
- Plaukai yra labai lankstūs ir elastingi. Sausą sveiką plauką galima ištempti 20-30 proc., sudrėkintą 50 proc. jų pradinio ilgio. Nustojus tempti plaukas greitai sutrumpėja.
- Vienas plaukas gali atlaikyti iki 200 gramų svorio.
- Plaukai turi savybę kaupti kai kurias medžiagas, tai leidžia juos naudoti kaip indikatorius. Tuo naudojamasi kriminologijoje.