Aktualu ir naudinga Patvorių karalienė dilgėlė ne tik skaudžiai degina, bet gali sukelti alerginę reakciją
Visi žinome, kad plikomis rankomis dilgėlių geriau nečiupinėti ir plikomis kojomis po pievas ar patvorius, kur jos želia, nelakstyti. Tačiau šis augalas gali sudirgtinti odą ir kai ją dengia plonas, nepakankamai tankus audinys. Kontakto vietoje atsiranda skausmingas, niežintis, deginantis bėrimas, kuris ilgai nepraeina, o kai kuriems žmonėms tai gali išprovokuoti ir alerginę reakciją. Pavojingų komplikacijų pasitaiko retai, bet savo būklę nusidiglinus reikia stebėti.
Duria ir išskiria chemines medžiagas
Pasak gamtininkų, jei atidžiai pažvelgtume į dilgėlės lapus ir stiebus, pamatytume, kad jie padengti aštriais dilgiaisiais plaukeliais, apie milimetro ilgio. Jie labai smailūs ir kai įduria į odą, lengvai lūžta, o po to lieka įsmigę į poodį. Be to, dilgėlė dar išskiria ir dirginančią baltyminę medžiagą, kuri suleidžiama per dygliukus. Todėl jos bučinys ir sukelia tiek nemalonių pojūčių. Beje, dilgėlės turi ir kitos rūšies dygliukus, kurie neduria.
Bėrimas įsidilginus primena iškilius gumbelius, pūsleles, maždaug vieno centimetro skersmens, išsidėsčiusius grupėmis. Jie būna šviesesni nei aplinkui esanti oda. Pažeistoje vietoje jaučiamas skausmas, dilgčiojimas, įkyrus niežulys. Tuo metu vietos, į kurias įsmigo dygliukai, gali parausti. Deja, jie tokie maži, kad ištraukti nepavyks. Šie simptomai pavojaus nekelia ir praeina maždaug per 24 valandas.
Tačiau jei neilgai trukus pajutote, kad pasunkėjo kvėpavimas, pasidarė sunku ryti, ėmėte švokšti, jaučiatės mieguisti ar svaigsta galva, pykina, vemiate, pagreitėjo širdies ritmas, atsirado spaudimas krūtinės zonoje, patino burna, liežuvis ir lūpos, praradote koordinaciją, atsirado traukuliai, raumenų silpnumas, pilvo skausmas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, nes tai rodo, kad prasidėjo stipri alerginė reakcija.
Ją sukelia biologiškai aktyvios medžiagos, kurių yra iš dygliukų ištekančiame skystyje, jiems pradūrus odą jos patenka į organizmą – tai histaminas, bradikininas, serotoninas, acetilcholinas, leukotrienas, moroidinas ir kitos. Net jeigu minėtų požymių ir nejaučiate, tačiau bėrimas ir skausmas nepraėjo per parą, rekomenduojama ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba gydytoju dermatologu, kurie nurodys kokių vaistų nuo alergijos jums reikėtų.
Svarbu iškentėti bent dešimt minučių
Labai svarbu sudirgusios odos neliesti, netrinti ir nekasyti bent dešimt minučių. Tai padarius, minėtosios cheminės medžiagos pateks į gilesnius odos sluoksnius ir sudirgimas gali sustiprėti. Iškentėjus bus lengviau jas pašalinti. Nudilgintą vietą reikia kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu ir nusausinti. Po to panaudojant lipnią juostelę pašalinti įsmigusius dygliukus. Jei nepadeda, išbandykite vaško juostelę nepageidaujamiems plaukeliams šalinti.
Venkite bent vieną dieną dėvėti aptempiančius nudilgintą vietą, pernelyg priglundančius drabužius, kurie dar labiau erzins pažeistą odą ir kels skausmą, rinkitės laisvus. Be to, ją reikia saugoti ir nuo tiesioginių saulės spindulių, karščio, šalčio. Sumažinti skausmą, patinimą, niežulį padeda vėsūs kompresai. Jeigu namuose neturite jokių malšinančių šiuos simptomus vaistų, pirmoji pagalba – vandens ir geriamosios sodos tirpalas.
Efektyviai padeda tepalai, geliai, skysčiai su alaviju, jei esate gamtoje, paieškokite dvižiedės spirgės arba rūgštynės lapų, kuriuos sutrynus į košelę galima tepti nudilgintą odą. Jeigu alerginė reakcija stipresnė, gali pririeikti antihistamininių preparatų, tepamų arba geriamų, jie sušvelnina nemalonius pojūčius. Jeigu vargina, ilgai nepraeina skausmas, galima išgerti nuskausminančių, priešuždegiminių vaistų.
Jeigu nepavyko susilaikyti nesikasius, stebėkite, ar pro pažeistą odą nepateko infekcija. Kad taip neatsitiktų, ją reikėtų nuplauti tekančiu vandeniu, nusausinti, dezinfekuoti antiseptiniu skysčiu ir toliau gydyti kaip visas nedideles, paviršines žaizdas. Galima patepti ir žaizdų gijimą skatinančiu tepalu. Jeigu atsirado paraudimas, patinimas, nepraeina skausmas, oda karšta, nedelskite kreiptis į gydymo įstaigą.
Gali ne tik susargdinti, bet ir gydyti
Ne tik dėl to, kad skaudžiai dilgina, bet ir kadangi yra sunkiai išnaikinama, greitai besidauginanti piktžolė, dilgėlė didelių simpatijų paprastai nenusipelno. Ir visai be reikalo, nes ji yra naudingas sveikatai augalas, turintis gydomųjų savybių, be to, gali praturtinti mūsų mitybą, ypač ankstyvą pavasarį, nes dilgėlėse yra daug organizmui reikalingų vitaminų, mineralų, polifenolių, aminorūgščių, riebalų rūgščių.
Dilgėlių lapuose gausu C, K, B grupės vitaminų, kalio, natrio, magnio, geležies, flavonoidų, karotinoidų. Šakniastiebiuose yra vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų, polisacharidų.
Jos plačiai naudojamos ir kosmetikos gamyboje, ypač plaukų priežiūros priemonėse. Dilgėles reikia naudoti termiškai apdorojus, sušaldžius ar sudžiovinus, tai neutralizuoja jose esančius dirginančius cheminius junginius.
Pasaulyje iš viso yra apie 50 dilgėlių rūšių, Lietuvoje auga trys. Dažniausiai aptinkama didžioji dilgėlė, kiek rečiau sutinkama gailioji diglėlė. Dilgėlės želia patvoriuose, krūmuose, šiukšlynuose, paplitusios drėgnose pievose, ūksminguose miškuose, vandens telkinių pakrantėse. Jos braunasi ir į sodus, daržus, gėlynus. Mūsų šalyje gamtoje savaime auga dar vienos rūšies dilgėlė – kanapinė.
