Nuo erkinio encefalito išgelbės ne laimingas atsitiktinumas, o skiepai

Aut. Teodora Vaitkutė

Keičiantis klimatui, kai vasariški orai laikosi ir visą rugsėjį, ir dalį spalio, o žiemomis šaltis ir sniegas tampa vis retesniais svečiais, erkės išlieka gyvybingos vis ilgiau, todėl jų saugotis artimiausioje ateityje teks nuo ankstyvo pavasario iki pat vėlyvo rudens. Nepavojingo laikotarpio, kai jos nėra aktyvios, greičiausiai liks vos keletas mėnesių. Tokiomis aplinkybėmis ypatingą svarbą įgyja skiepai nuo erkinio encefalito, pačios pavojingiausios erkių pernešamos infekcijos. Turintieji galimybę pasiskiepyti turėtų ja pasinaudoti. 

Kai kurie gyventojai jau skiepijami nemokamai

Erkinis encefalitas – sunki liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ja susergama įsisiurbus ligos sukėlėjais užsikrėtusiai erkei. Kai kurie žmonės serga sunkia erkinio encefalito forma, kuriai būdingos komplikacijos, galinčios baigtis ir mirtimi. Specifinio gydymo, vaistų nėra. Nemažai daliai išsivysto liekamieji reiškiniai, kurie ilgam sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą ir kokybę, pasitaiko atvejų, kai prarandamas darbingumas ir įgyjama negalia visam laikui. Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo šios ligos yra skiepai. Lietuvos gyventojai tendencingai skiepijasi vangiau nei kitų Europos šalių gyventojai. 

Aišku, galima stengtis išvengti susitikimo su erkėmis nenužengiant nė žingsnio nuo šaligatvio, jei gyveni mieste, ir jokiomis aplinkybėmis nevykstant į gamtą, bet Lietuvoje šiltuoju metų laiku tai yra nelabai realu, be to, jų į namus gali parnešti ir savi ar kaimynų augintiniai. Gera žinia, kad nuo 2024 metų rudens nuo erkinio encefalito visi 50–55 metų amžiaus gyventojai gali pasiskiepyti nemokamai. Kitiems į tai verta investuoti patiems, įvertinus, kad išlaidos nėra tokios didelės palyginus su nauda.

Ne tik ilgalaikės pasekmės, bet ir neįgalumas

Erkinis encefalitas paprastai prasideda kaip peršalimas ar gripas, todėl nesukelia įtarimų. Praėjus 2–28 dienų nuo erkės įkandimo pakyla temperatūra, vargina galvos, sprando, raumenų skausmai. Vėliau dalies ligonių būklė pagerėja, tačiau 20–30 proc. iš jų po trumpo tariamo pasveikimo užklumpa antroji ligos fazė, kuriai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimai, uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje, tokie kaip meningitas, meningoencefalitas, mielitas, paralyžius, radikulitas.

Apie trečdalį persirgusių erkiniu encefalitu likusį gyvenimą vargina galvos skausmai, miego ir pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, pablogėja klausa, sunku sutelkti dėmesį, sutrinka atmintis, dėl to jiems sunku mokytis, dirbti protinį darbą, su tuo susijusios ir kylančios psichologinės problemos. Gali ištikti ir paralyžius. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia neįgalumą. Skaičiuojama, kad apie 9 proc. susirgusiųjų vėliau nebegali gyventi be artimųjų, slaugos specialistų, socialinių darbuotojų pagalbos.

Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie dar yra aktyvūs ir darbingi. Paprastai jie ne tik sunkiau serga, bet ir patiria komplikacijas, taip pat dažniau miršta, nes turi nemažai gretutinių, lėtinių ligų, ir organizmas tiesiog nebeatlaiko tokio krūvio. Būtent todėl mūsų šalyje ir nuspręsta nuo erkinio encefalito pirmiausia nemokamai skiepyti 50–55 metų gyventojų grupę. 

Būtina laikytis nustatytos skiepijimosi schemos

Galimos dvi skirtingos vakcinavimo schemos: pirmoji vadinama įprastine ir antroji vadinama pagreitinta, kuri taikoma erkių aktyvumo periodu. Skiepijantis pagal įprastą planą, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė paprastai įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito vakcinos dozės. 

Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja būtent 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau tvarkingai skiepytis sustiprinančiomis vakcinos dozėmis, įspėja gydytojai. Jei pasiskiepijusiam nuo erkinio encefalito asmeniui įsisiurbia šios ligos užkratą pernešanti erkė, jis ligos simptomų greičiausiai net iš viso nepajus.

Pradėti skiepytis atsižvelgus į erkių vystymosi ciklą Lietuvoje rekomenduojama ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas, geriausia vasario-kovo mėnesiais, o jei žiema šilta – ir dar anksčiau. Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Tačiau tuomet, kol susiformuos imunitetas, reikia itin saugotis šių voragyvių. Būnant gamtoje dėvėti šviesius drabužius, ant kurių erkės lengviau pastebimos, gerai priglundančiomis ilgomis rankovėmis ir klešnėmis. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad būnant gamtoje būtų naudojami purškalai nuo erkių, repelentai ir kitos priemonės, kuriose yra šiuos nariuotakojus atbaidančių medžiagų.

Svarbūs faktai, skaičiai ir tendencijos

• Sergantieji erkiniu encefalitu gydomi  vaistais, mažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra.
• Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkėse virusų randama seilių laikose bei seilėse.
• Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, pietinėje Vokietijoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc., aptikta naujų židinių.
• Europoje ir Lietuvoje erkinio encefalito virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali tiek nimfa, kurios dažnai net nepastebime, tiek ir suaugusi erkė. Didesnį pavojų susirgti erkiniu encefalitu turi šių rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai – pavyzdžiui, bėgikai, orientacininkai, dviratininkai, taip pat grybautojai, uogautojai.
• Užsikrėsti galima ir vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70º C temperatūra – per 5 minutes. Šis virusas negali būti tiesiogiai perduodamas nuo žmogaus žmogui, tačiau išlieka galimybė užsikrėsti žindomam kūdikiui nuo motinos. Pasaulyje buvo paskelbta pranešimų apie nelaimingus atsitikimus laboratorijose, susižeidus adatomis arba susijusius su aerozoline infekcija, po kurių asmenys užsikrėtė šiuo virusu.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl medikamentų naudojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamos priemonės pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“  arba paskambinkite: +370 382 33014.