Narkotikų vartojimas tarp moksleivių auga - Lietuva viršija vidurkį
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie atvejus, kai moksleiviai apsinuodija psichoaktyviomis medžiagomis ir dėl to patenka į gydymo įstaigą, o kartais medikams tenka netgi kovoti už jų gyvybę, pasitaiko ir mirčių. Daugėja priklausomų nuo šių medžiagų nepilnamečių, taip pat ir vaikų. Lietuvos rodiklis, kiek paauglių mūsų šalyje vartoja narkotikus, viršija Europos vidurkį ir tai kelia didelį susirūpinimą. Juo labiau, kad narkotikų moksleiviai pakankamai lengvai gali įsigyti mokykloje, jos prieigose, internetu, pramogų vietose.
Nerimą keliančios tendencijos
Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo duomenimis, 2019 m. kas penktas Lietuvos mokinys teigė, kad bent 1–2 kartus per savo gyvenimą buvo bandęs kokių nors narkotikų. 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atliktas Bendrosios populiacijos tyrimas atskleidė, kad didžiausias procentas asmenų, vartojusių narkotikus, yra tarp 15–24 metų amžiaus. Prognozuojama, kad šie skaičiai yra dar labiau išaugę.
Visuomenės sveikatos biuras 2022 m. Vilniuje atliko anoniminę šešiolikmečių apklausą, kuri parodė, kad kanapes bent kartą gyvenime yra bandę 17 procentų visų apklaustų moksleivių. Taip pat paaiškėjo, kad populiariausias šiuo metu kvaišalų vartojimo būdas yra per elektroninės cigaretės prietaisus. Į jas dažnai pilami skysčiai su įvairiausių psichotropinių medžiagų kokteiliu, o rūkantieji ir patys nežino, nei kokios jos, nei koks gali būti poveikis.
Dažniausiai vartojami narkotikai Lietuvoje yra heroinas, kokainas, kanapės, hašišas, metamfetaminas, amfetaminas, MDMA. Moksleiviai dažniausiai svaiginasi kanapėmis, LSD, MDMA, taip pat vadinamais „Smile“, „Spice“, „Kristė“ mišiniais iš įvairių naujų psichoaktyvių medžiagų, tarp kurių yra sintetinių kanabinoidų ir kantinonų bei fentanilio, morfijaus, ketamino. Šios medžiagos pavojingos gyvybei, greitai sukelia priklausomybę.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2022 m. dėl apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nepilnamečiai asmenys į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 133 kartus, tai sudarė 34,9 proc. visų registruotų apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų. 2021 m. šių pacientų dalis buvo mažesnė ir siekė 30,6 proc. Didžiajai jų daliai yra reikalingos prevencijos, ankstyvosios intervencijos paslaugos.
Į Respublikinį Priklausomybių ligų centrą dėl narkotikų vartojimo pagalbos besikreipiančių nepilnamečių amžiaus vidurkis yra 14–16 metų, bet pasitaiko ir dešimtmečių. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo geresni rezultatai, teigia čia dirbantys specialistai. Įtarti, kad vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas ir gali būti nuo jų priklausomi, galima pasikeitus jo elgesiui, emocinei būklei, kai sutrinka atmintis. Be jokios priežasties gali dingti susidomėjimas sportu, mokslu, nutraukiamos veiklos, kurios buvo svarbios.
Simptomai – patys įvairiausi
Apsinuodijus psichotropinėmis medžiagomis arba jas vartojant, gali pasireikšti labai įvairūs simptomai, kurie priklauso nuo medžiagos poveikio mechanizmo. Pavartojus stimuliuojantį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos – kokaino, amfetamino, metamfetamino, ekstazio, asmuo stipriai susijaudina, išgyvena euforiją, linkęs plepėti, yra neramus. Neretai pakyla kraujo spaudimas, padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, vargina prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, gali atsirasti haliucinacijos.
- Jei vartojamos mišraus poveikio narkotikai, tokie kaip kanapės, sintetiniai kanabinoidai, nikotinas ar alkoholis, žmogus atsipalaiduoja, išgyvena laimę ir kartu liūdesį, jį kamuoja dezorientacija, sutrinka laiko ir erdvės suvokimas, koncentracija, atmintis, sunku formuluoti mintis. Gali sustiprėti regos, uoslės, klausos, skonio pojūčiai, būdinga nuotaikos ir jausmų kaita, mieguistumas, panikos reakcijos. Kiti simptomai – dažnas širdies ritmas, akių paraudimas, sutrikusi koordinacija, susiliejanti kalba, kartais džiūsta burna ir gerklė, padidėja apetitas.
- Vartojant slopinantį poveikį sukeliančių psichotropinių medžiagas, pavyzdžiui, opiatus, paprastai slopinama sąmonė ir kvėpavimas, susiaurėja vyzdžiai. Žmogus tampa mieguistas, pažemėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies ritmas, slopinama virškinamojo kanalo motorika, suglemba raumenys. Jei tokiomis medžiagomis apsinuodijama sunkiai – ištinka kvėpavimo nepakankamumas, kai kvėpavimo dažnis siekia 2–4 kartus per minutę, kvėpavimas gali ir visai sustoti.
- Haliucinogeninį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos – LSD, haliucinogeniai grybai, meskalinas, dimetiltriptaminas, fenciklidinas ir pan. sutrikdo garsų ir vaizdų suvokimą, žmogus mato iškreiptas formas, spalvas, nenatūralų daiktų dydį. Be iliuzijų, gali būti patiriama ir haliucinacijų, dažnai ir nemalonių ar bauginančių, sutrinka koordinacija, miegas, gali varginti baisūs sapnai, taip pat pykinimas, vėmimas, atsirasti depresija, baimė, stiprūs nerimo priepuoliai, savikontrolės praradimo jausmas, apimti psichozė.
Šie simptomai gali kartotis po minėtų medžiagų vartojimo praėjus savaitei ar keliems mėnesiams. Visą šį laikotarpį gali būti padažnėjęs pulsas, greitas kvėpavimas, pakilti kraujo spaudimas, kūno temperatūra, kartotis prakaitavimas, drebulys. Vyzdžių dydis gali kisti, būdingi išsiplėtę vyzdžiai, gali padidėti aktyvumas, atsirasti traukuliai. Visais atvejais, jei įtariama, kad vaikas apsinuodijo, jei buvo pastebėti įtarimą keliantys simptomai, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą.
Koks gydymas taikomas?
Apsinuodijusiems moksleiviams pagalbą teikiantys gydytojai toksikologai teigia, kad neretai jųmoksleivių vartojamos psichoaktyvios medžiagos sukelia ne tik tiesioginį sąmonės slopinimą ar aktyvinimą dėl savo poveikio, bet gali sukelti ir daugybę komplikacijų. Tai yra ir kraujo išsiliejimą į smegenis, vadinamą hemoraginį insultą ir kitas būkles. Būdinga ir tai, kad sąmonės pokyčiai pereina iš agresijos į komos būseną kelių minučių bėgyje ir gali taip staigiai kaitaliotis gana ilgą laiką.
Gali sutrikti ir kitos organizmo sistemos, dažnai pasitaiko ir virškinimo trakto negalavimų, dažniausiai daugkartinio vėmimo. Nors rečiau nei suaugusiems, vaikams pasitaiko ir širdies ritmo sutrikimų. Tai – praeinančios, bet galinčios būti labai pavojingos gyvybei būklės. Taip pat dažnai šios neaiškios medžiagos sukelia į epilepsijos priepuolį panašius traukulius, kurie gali trukti net visą parą. Tokiu poveikiu paprastai pasižymi naujos psichoaktyvios medžiagos.
Būtinoji, skubi pagalba vaikams ar paaugliams apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančiuose reanimacijos skyriuose ar toksikologijos skyriuose. Ambulatorinės paslaugos dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas teikiamos psichikos sveikatos centruose bei Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose, jose dirbančių įvairių specializacijų psichikos specialistų komandos.
Jai vadovauja gydytojas psichiatras, kurio kompetencijai Lietuvoje priskiriamas šių ligų gydymas. Nustatęs priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ligos diagnozę, jis sudaro individualų priklausomybės ligos gydymo ir reabilitacijos planą. Gydymo procese dalyvauja ir psichologas, psichoterapeutas, socialiniai, slaugos darbuotojai. Įtraukiami ir paciento šeimos nariai, jiems taip pat teikiama psichologinė pagalba.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre paslaugos, teikiamos nepilnamečiams yra nemokamos ir teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Į vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją gali patys registruotis paaugliai nuo 16 m. Jaunesni nei 16 m. registruojami ir laukiami atvykstant su tėvais.
Socialinę ir psichologinę pagalbą teikia ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose dirbantys specialistai, švietimo įstaigų psichologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.
Norite patikrinti, ar jūsų vaikas ar kitas artimasis galimai vartojo narkotines medžiagas? Jums gali būti reikalingi greitieji narkotikų nustatymo testai, kurių galima įsigyti vaistinėse. Jie yra patikimi, o naudojimas labai paprastas.
Svarbūs faktai
- Ypatingai neramina, kad narkotikų platinimas yra organizuojamas internetu. Naudojamos vis išradingesnės schemos, į jas įtraukiami ir vaikai.
- Vidaus reikalų ministerija inicijavo bandomąjį narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose projektą, kuris startavo 2023 metų spalio mėn. Jis vyksta Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono mokyklose.
- Siekiant mažinti narkotikų vartojimą mokyklose, parengtos rekomendacijos savivaldybėms ir ugdymo įstaigoms, pradedama informacinė prevencinė kampanija. Pastarosios metu bus platinami vaizdo klipai, kuriuose žymūs žmonės ragins moksleivius nevartoti narkotikų. Šioje kampanijoje dalyvauja grupės „G&G sindikatas“ atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, krepšininkas Linas Kleiza.
- Norėdami pasikonsultuoti, visada galite kreiptis visą parą veikiančiu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus telefonu (8-5) 236 20 52.
- Per 2023 metus skyriaus darbuotojai iš viso suteikė 32 konsultacijas dėl įtariamo nepilnamečių asmenų apsinuodijimo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis. Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, konsultacijų skaičius auga.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl testų naudojimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę Jums padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.