Aktualu ir naudinga Nagai – ligų ir kitų sveikatos sutrikimų indikatorius
Nagai ne tik saugo jautrius mūsų pirštų galiukus, kuriuose yra daug nervų galūnių, lytėjimo receptorių nuo pažeidimų, bet ir padeda suimti smulkius daiktus, įsikabinti į paviršius kopiant, kasti ir atlikti įvairius kitus kasdienius darbus. Rankų pirštų nagai per mėnesį paauga maždaug 3 milimetrus, o kojų – tik apie 1 milimetrą. Kol rankos nagas nuo šaknies užauga iki viršaus užtrunka apie pusmetį, kojų – metus-pusantrų. Vaikų nagai auga greičiau, su amžiumi šis procesas lėtėja. Be to, nagai sparčiau auga vasarą palyginus su žiema, dieną greičiau nei naktį.
Epidermio raginio sluoksnio analogas
Nagą sudaro nago šaknis arba gyvuonis – vieta, iš kurios nagas pradeda augti, prie pat nago šaknies yra pusmėnulis, taip vadinama lenktos formos šviesi nago sritis, nago guolis, kuris tęsiasi nuo šaknies iki panagės. Nago guolyje patogiai įsitaisiusi nago plokštelė, ją iš kraštų supa antnagis, suragėjusio epidermio raukšlė, tarnaujanti kaip drėgmės ir infekcijų barjeras. Dar viena nago dalis –nago velenėlis – tai nago plokštelę ir guolį iš šonų ir galo gaubianti odos raukšlė, o šią struktūrą užbaigia panagė – suragėjusio epidermio raukšlė po nago laisvu galu.
Nago plokštelės storis siekia 0,7-1,6 milimetro, spalva – skaidri, šviesiai rausvo atspalvio, nes prasišviečia po ja esančios odos kapiliariai, jeigu nagas sveikas – lygaus paviršiaus. Nago plokštelė lengvai išgaubta, beveik stačiakampio formos, vienoje pusėje, apačioje – užapvalintais galais. Ji sudaryta iš keratino žvynelių, kaip ir plaukai, ir yra epidermio raginio sluoksnio analogas. Nago šaknyje susitelkusios epitelinės ląstelės ima daugintis nagui atsinaujinant ar po pažeidimo, palaipsniui ragėja ir pavirtusios raginiais žvyneliais pamažu formuoja nago plokštelę.
Nago plokštelėje gali susidaryti balkšvos dėmelės ar taškeliai, taip atsitinka dėl oro burbuliukų, įstrigusių tarp žvynelių. Nago spalvos pasikeitimų gali ilgainiui atsirasti rūkantiems asmenims, tų pirštų, kuriais imamas tabalas ar laikomos cigaretės, naudojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, chemoterapijai skirtus preparatus. Reikia atkreipti dėmesį, kad nago spalva gali pasikeisti ir dėl nago guolio infekcijos, traumos, tai gali būti ir melanomos požymis. Sergant kai kuriomis retomis ligomis, tarkime, Vilsono, nagai įgauna melsvą atspalvį, kai kuriomis kepenų ligomis – balkšvą.
Geriau nerizikuoti ir neignoruoti simptomų
Pasikeitus nagų išvaizdai dažnai esame linkę numoti ranka, ypač jei nejaučiame skausmo ar kitų rimtesnių požymių, raminame save, kad tai yra estetinė problema, kuri praeis savaime. Tačiau atsiradus kai kuriems simptomams reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, kuris gydo nagų ligas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių – aplinkui nagą esančių audinių uždegimas, vadinamas paronichija. Ji gali būti ūmi ir lėtinė. Ūmų apynaginių audinių uždegimą paprastai sukelia bakterinė infekcija. Lėtinis uždegimas susiformuoja negydant ūmaus uždegimo, arba dėl nuolat veikiančių veiksnių – aplinkinių audinių traumavimo, odelių krapštymo ir plėšymo.
Įtakos gali turėti ir netinkamai atliktas manikiūras ar pedikiūras, jeigu dėl darbo specifikos ar kitos veiklos rankos būna ilgą laiką ar nuolatos šlapios. Tokiu atveju aplink nagą esantys audiniai parausta, patinsta, gali tapti skausmingi, supūliuoti. Esant stipriam uždegimui gali atsirasti nago deformacija. Uždegimą gali sukelti ir cheminės medžiagos, alergija, netgi grybelinė infekcija. Tikrąją priežastį gali nustayti tik specialistas, todėl savigyda užsiimti nevertėtų. Negydoma arba gydoma netinkamai grybelinė infekcija gali sukelti rimtus nagų pažeidimus.
Vienas nemaloniausių – onicholizė, patologinė būklė, kai nago plokštelė atšoka nuo nago guolio. Ji gali būti dalinė, kai nagas atsiskiria nuo guolio tik vienoje pusėje, arba pilna, kai nagas atsiskiria visame guolio plote. Gali būti pažeistas tik vienas pirštas ar keli. Taip atsitikus susidaro palankios sąlygos plisti grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms. Nagas gali sustorėti, deformuotis, paviršius tampa šiurkščiu. Taip gali pasireikšti agresyvių buitinių chemikalų ir alergenų poveikis, dar viena priežastis – nekokybiškos manikiūro priemonės, netinkamas odelių šalinimas, traumos. Įtakos gali turėti kitos odos ligos, kaip minėta, ir grybelinė infekcija, įvairios lėtinės ligos, vitaminų trūkumas.
Kitos bėdos – ne tik kosmetinės problemos
Dar viena dažnai pasitaikanti nagų būklė – įaugęs nagas. Dažniausiai į aplinkui nagą esančius audinius įauga didžiojo kojos piršto nagai, bet gali įaugti ir rankų nykščio nagas. Išorinis nago kraštas arba kampas gali įaugti iš vienos arba iš abiejų pusių. Nagas ima įauginėti, kai jo guolio oda praduriama aštriu nago kraštu. Jis dirgina odą, iš pradžių sukelia uždegimą, pažeista vieta ima šlapiuoti, susidaro palankios sąlygos patekti infekcijai. Oda parausta, patinsta, netgi gali supūliuoti, vargina didelis skausmas, dėl to būna sunku vaikščioti, apsiauti batus.
Uždelsus kreiptis pagalbos, gali tekti pašalinti visą ar dalį nago. Nagai gali įaugti ir dėl ligų, ir dėl anatominių savybių. Bet dažniausia priežastis – netaisyklingas kirpimas. Kojų nagai turi būti kampuoti ir ne per daug trumpi. Rankų nagai gali būti švelniai užapvalinti. Šią būklę gali sukelti pernelyg ankšta avalynė, labiau tuo rizikuoja asmenys, kurių nagai iš prigimties linkę riestis, užsikrėtę nagų grybelio infekcija, tie, kurių kojos labiau prakaituoja, dėvi batus be kojinių, nesirūpina pėdų higiena, laiku nenusikerpa nagų ar kerpa juos netaisyklingai.
Nepatogumų sukelia ir nagų sustorėjimas. Tai gali nulemti traumos, grybelinės infekcijos, sutrikusi kraujo cirkuliacija, artritas, žvynelinė, ankšti batai, netaisyklinga eisena. Reikia žinoti, kad vyresniame amžiuje nagai sustorėja natūraliai, dėl to gali tapti sunkiau juos tinkamai prižiūrėti, nukirpti. Tokių nagų išvaizda taip pat nedžiugina. Ant nagų atsiradusios bangelės – paviršinės horizontalios arba vertikalios vagelės taip pat nieko malonaus. Jos gali byloti apie tai, kad sergate mažakraujyste, reumatoidiniu artritu, peroferine kraujagyslių liga, egzema, plokščiąja kerplige.
Lūžinėjimas, sluoksniavimasis, skilinėjimas
Nagus silpnina dažnas lakavimas ir lako valymas, vien todėl jie gali pradėti sluoksniuotis. Ilgai trunkantis rankų mirkymas vandenyje – dar viena priežastis, dėl kurios kenčia nagai. Nagai gali labiau skilinėti, sluoksniuotis ir lūžinėti, jeigu be pirštinių ką nors valome, šveičiame su buitinės chemijos priemonėmis, dirbame sode, darže, gaminame maistą, užsiimame remontu ar kitais ūkio darbais. Jeigu pasireiškia šie simptomai, reikia pasitikrinti, ar organizmui netrūksta vitaminų, mineralų.
Nagų deformacijos, kai jie auga kreivai ar yra per daug išgaubti, gali atsirasti tiek patyrus traumas, tiek užsikrėtus grybeline infekcija. Tai gali būti ir įvairių kitų ligų požymis: sergant Marfano sindromu nagai yra neįprastai siauri ir ilgi, sergant psoriazine artropatija priešingai – trumpi ir siauri, sergant kai kurių rūšių skleroderma nagai būna užsirietę į apačią, kaip paukščių. Dėl kai kurių autoimuninių ligų nagai riečiasi išilgai ir primena žnyples. Trūkstant geležies jie gali įgyti šaukštelio formą. Nagų forma pasikeičia po chemoterapijos, nevisavertės mitybos, dėl plaučių ligų.
Nagai gali deformuotis sergant retomis ligomis ir būklėmis, pavyzdžiui, gali būti nepilnai išsisvystę ar iš viso nesusiformavę dėl nagų girnelės sindromo. Taip pat jų forma gali pasikeitsi sergant odos, esančios po nagu melanoma. Kai ant nagų atsiranda neįprastos linijos, galima įtarti apsinuodijimą, pavyzdžiui, arsenu, apie tai byloja baltos linijos. Apsinuodijus sidabru nagai pamėlsta. Tai gali būti ir širdies ligų požymis. Kai nago plokštelės plačios ir perdėtai išgaubtos, pakitę ir pirštų galai, šis defektas gali įspėti apie lėtines plaučių, bronchų, širdies ligas, kraujotakos nepakankamumą.
