Mamos pienas – gamtos dovana, kurios vertė neišmatuojama

Aut. Teodora Vaitkutė

Unikaliomis savybėmis pasižymintis mamos pienas yra tinkamiausias maistas naujagimiams ir kūdikiams. Jame yra reikiamas kiekis visų medžiagų, kurios būtinos vaiko vystymuisi ir augimui, be to, jos žymiai geriau įsisavinamos palyginus su karvės pienu. Todėl rekomenduojama iki pusės metų amžiaus mažylį maitinti vien tik mamos pienu. Kartu su juo vaikelis gauna ir papildomą apsaugą nuo ligų, nes mamos piene yra komponentų, stiprinančių organizmo atsparumą ir imunitetą. Nieko nuostabaus, kad mamos pienas neretai vadinamas ir vaistu.

Cheminė formulė – ypatingai sudėtinga

Motinos piene yra maždaug 400 įvairių medžiagų, todėl jo cheminė formulė – labai sudėtinga. Bendras mamos pieno riebumas – apie 3,6 proc. Didžiąją dalį jo sudaro vanduo – apie 87 proc., apytikriai 7 proc. angliavandenių, 4 proc. riebalų ir 1 proc. baltymų. Priešpienio sudėtyje šių komponentų koncentracija skiriasi, jame yra mažiau riebalų ir daugiau baltymų. Vitaminų ir mineralų mamos piene yra tiek, kiek fiziologiškai reikia vaikui. Taip pat jame yra antikūnių, saugančių nuo bakterijų ir virusų, antioksidantų, augimo faktorių, hormonų, bifidobakterijų, prebiotikų.

Komponentų santykis motinos piene nuolat kinta priklausomai nuo kūdikio poreikių: amžiaus, žindymo dažnumo, žindymo periodo – pradžios ar pabaigos, krūties prisipildymo, pieno nutraukimo būdo. Pieną veikia ir vaiko sveikatos būklė. Pieno sudėčiai įtakos turi ir mamos organizmo rezervai, ir netgi jos genai, ypač baltymų kiekiui. Tuo metu riebalų kiekis susijęs su mityba, suvartojus produktų, kuriuose gausu omega 3 riebalų rūgščių, riebalų kiekis neilgai trukus padidėja.

Mokslininkai nustatė, kad berniukų mamos piene yra net 25 proc. daugiau kalorijų palyginus su pienu, kuriuo žindomos mergaitės. Taip yra dėl to, kad berniukams reikia daugiau energijos, be to, jie greičiau auga. Neišnešiotų kūdikių motinų piene iš pradžių būna daugiau baltymų ir natrio, kitokia jo mineralinė sudėtis, bet energijos kiekis beveik nesiskiria. Praėjus maždaug keturioms savaitėms po kūdikio gimimo, pienas jau būna labai panašios sudėties, kaip ir sveikų kūdikių mamų.

Teigiamas poveikis įvairiapusis ir ilgalaikis

Motinos piene yra fermentų, padedančių naujagimiui jį suvirškinti. Kai kurie motinos pieno komponentai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, skatina žarnyno augimą, gerina jo funkciją. Tyrimai rodo, kad krūtimi žindomų kūdikių alergijų ir infekcijų rizikos lygis būna žemesnis, mažesnė tikimybė, kad jie susirgs diabetu arba turės antsvorio – kuo ilgiau vaikas žindomas krūtimi, tuo mažesnė nutukimo ateityje rizika. Motinos piene gausu įvairių bakterijų, kurios padeda naujagimio žarnyne susiformuoti normaliai mikroorganizmų pusiausvyrai, kuri svarbi viso organizmo veiklai.

Angliavandeniai oligosacharidai, esantys motinos piene, labai svarbūs gerosioms žarnyno bakterijoms, ypač bifidobakterijoms. Gerosios bakterijos, kurios vyrauja krūtimi žindomų naujagimių žarnyne, atlieka daug svarbių funkcijų: saugo mažylį nuo infekcijų, padeda virškinti maistą, taip pat sintezuoja kai kuriuos vitaminus ir kitas reikalingas medžiagas. Būtent todėl jas žymiai geriau įsisavina kūdikio organizmas, negu kai jam maitinti naudojami mišinukai su karvės ar kitų rūšių pienu.

Dar keletas įdomių faktų, atskleidžiančių mamos pieno pranašumus ir naudą. Pavyzdžiui, palyginus su kitų gyvūnų rūšių pienu, žmogaus piene yra daug mažiau baltymų, kalcio ir natrio, bet jame daugiau mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų, angliavandenių, randamas ir vitaminas C ir folatai. Pavyzdžiui, karvės ir ožkos piene yra tris kartus daugiau baltymų nei žmogaus piene. Tačiau žmogaus piene yra keturis kartus daugiau vitamino C nei ožkos piene, o karvės piene vitamino C visai nėra.

Kaip dažnai ir kaip ilgai – labai individualu

Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Vėliau jis pradedamas primaitinti, po truputį pratinamas valgyti kietą maistą, todėl žindymas natūraliai retėja. Antraisiais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abu jaučia poreikį. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam reikalingas ne alkiui numalšinti, kaip anksčiau, o psichologiniam komfortui, kad prisiglaustų prie mamos, pajustų jos artumą, taip pat nusiraminimui ar skausmui numalšinti.

Tam, kad pieno gamintųsi pakankamai, svarbu kūdikį žindyti atsižvelgus į jo poreikį. Kūdikių poreikis labai individualus: vieni žinda kas 1–2 valandas, kiti – kas tris, vieni dažniau žinda dieną, o kiti naktį. Svarbi taisyklė, kurios rekomenduojama laikytis – pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Taip pat labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai jis aiškiai parodo: raukosi, muistosi, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos, gali būti neramus, verkti.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje iki 6 mėnesių žindyti 36,7–37,9 proc. kūdikių. Pagal šį rodiklį atsiliekame nuo kitų Europos, ypač Šiaurės šalių: iki pusės metų Norvegijoje žindo net 84 proc., Švedijoje – 72 proc., Danijoje – 52 proc. moterų. Dauguma kūdikių yra maitinami adaptuotais pieno mišiniais iš buteliuko, o primaitinimas pradedamas per anksti. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, dėl teigiamo poveikio sveikatai kūdikius iki 6 mėnesių reikėtų maitinti tik motinos pienu.