Kūdikių iššutimai: išvengti pasikartojimo ir komplikacijų padės tinkama priežiūra
Retas vaikas užauga nė karto nepatyręs odos iššutimų, bet kai kuriuos jie itin vargina. Šis odos sudirgimas, kurį dažniausiai sukelia kontaktas su šlapimu ar išmatomos, būdingas vaikams iki dvejų metų. Jis paprastai atsiranda po sauskelnėmis, kirkšnių ir sėdmenų raukšlėse, genitalijų, šlaunų ir užpakalio zonoje. Tačiau iššusti gali ir kitos gausiau prakaituojančios mažylio kūno vietos – pažastys, kaklas. Tai vaikeliui kelia didelį diskomfortą, skausmą, dėl to jis gali būti neramus. Išauga ir infekcijų rizika, todėl pažeistą odelę svarbu tinkamai prižiūrėti ir imtis priemonių, kad iššutimas nesikartotų.
Kaip pasireiškia?
Iššutimui, kuris yra vienas labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų odos sudirgimų, būdingi simptomai – kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Jie gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti. Jei net ir ėmusis visų įmanomų priemonių, kruopščiai prižiūrint pažeistą odą iššutimas kartojasi, ilgai nepraeina, būtina išsiaiškinti jo priežastį.
Kokios priežastys?
Priežastys gali būti įvairiausios ir pagal jas iššutimai skirstomi į tam tikrus tipus. Labiausiai paplitęs sutrikimas, sukeliantis nepageidaujamą vaiko odos reakciją, yra sauskelnių kontaktinis dermatitas. Jis išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Būklė dar labiau pablogėja, jei kūdikiui sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai. Mazgeliai ar pūslelės gali pratrūkti ir imti kraujuoti. Susidaro palankios sąlygos į žaizdą patekti bakterijoms ar grybeliui.
Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija, ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Mielių grybelis, kurio yra kiekvieno sveiko žmogus organizme, ypač linkęs daugintis tokiose probleminėse vietose kaip kirkšnys, sėdmenys. Kol šio grybelio yra nedaug, jis nepasireiškia. Tačiau nusilpus imuninei sistemai, sauskelnės, ypač rečiau keičiamos, gali sukelti dermatitą ir vieną iš jį lydinčių požymių – iššutimą.
Kūdikiai ir maži vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Atopinis dermatitas, pasireiškiantis niežinčiais bėrimais, rausvomis dėmėmis gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Šių mažylių iššutimai būna stipresni, dažniau komplikuojasi, jų sunkiau išvengti ir gydyti. Ypač jeigu sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai, nesilaikoma higienos. Tokiais atvejais pirmiausia turi būti gydomas atopinis dermatitas, tada, tikėtina, ir iššutimų sumažės.
Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama. Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis – per ankštos, per retai keičiamos sauskelnės, drėgnos kūdikių servetėlės, muilai, prausikliai, skalbikliai. Atkreipkite dėmesį, kad pirmąjį mėnesį po gimimo naujagimio oda yra sausesnė, todėl labiau pažeidžiama.
Ką daryti, kad greičiau sugytų?
Jeigu jūsų kūdikiui atsirado iššutimų, vos juos pastebėjus reikia imtis priemonių. Pirmiausia pabandykite pakeisti sauskelnių rūšį, venkite sauskelnių su dirbtiniais kvapikliais. Geriau rinktis su natūraliais aliejais, ekologiškas. Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10–12 kartų per parą). Vėliau, iki metų, rekomenduojama sauskelnes keisti ne rečiau kaip 5–7 kartus per dieną ir kiekvieną kartą išsituštinus, o jei iššutimai stiprūs, kas tris valandas.
Darykite oro vonias – kiek įmanoma daugiau laiko per dieną leiskite kūdikiui pabūti be sauskelnių, kad pažeista oda laisvai kvėpuotų. Vilkite laisvesnius drabužius, iš orui pralaidžių audinių. Iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Nusausinti iššutusioms vietoms naudokite minkštą rankšluostį ar švelnų medvilninį audinį. Netrinkite jų, o tik sugerkite drėgmę.
Kremai nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių neleisdami ant odos s patekti drėgmei. Kai kurie iš jų dar ir ramina sudirgusią odą, ją minkština. Jei uždegimas labai stiprus, gydytojas gali išrašyti kremo nuo uždegimo, jeigu pro pažeistą odą pateko infekcija – su antibiotikais, kai nustatyta grybelinė infekcija, skirs specialų priešgrybelinį preparatą.
Kremai nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi cinko oksido, vario, mangano, pantenolio, lanolino, glicerino, propolio, įvairių vaistinių augalų ekstraktų, pasižyminčių priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu – medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Lanolinas palaiko odos drėgmę. Daugelį šių priemonių galima naudoti iššutimų profilaktikai po kiekvieno vystyklų keitimo.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
- Kai iššutimai nepraeina per savaitę.
- Kai iššutimų zonoje susidaro pūslelės, atsiranda bėrimai, spuogeliai.
- Kai atsiveria žaizdelės, įtrūkimai, jie kraujuoja.
- Kai dėl iššutimų kūdikis karščiuoja.
- Kai iššutimai išplinta.
- Kai mažylis tampa labai neramus.
- Kai iššutimai dažnai kartojasi.
Įdomūs faktai
- Naujagimių ir kūdikių oda – net 5 kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų.
- Iššutimai vargina apie ketvirtadalį kūdikių ir mažų vaikų. Tik apie 10 proc. iššutimų būna labai stiprūs.
- Bet kurio amžiaus vaikams, turintiems antsvorio ir nutukusiems, iššutimų atsiranda dažniau ne tik užpakaliuko srityje, bet ir odos klostėse, net rievelėse ant riešų ir čiurnų, tarpupirščiuose.
- Iš prigimties likusiems labiau prakaituoti vaikams arba nuolat per šiltai rengiamiems, iššutimų taip pat pasitaiko dažniau.