Kraujo kodas: už raidžių ir skaičių slypi svarbi informacija
Kraujo grupė – mūsų tėvų ir senelių palikimas, užkoduotas genuose, ją atsinešame gimdami ir ji per visą gyvenimą nesikeičia. Išskyrus labai retus atvejus sergant tam tikromis ligomis arba po kai kurių medicininių intervencijų, tačiau dažniausiai tai trunka tik tam tikrą laiko tarpą. Šis mūsų sveikatos parametras labai svarbus. Prireikus perpilti kraują, informacija apie kraujo grupę yra lemiama, nes perpylus netinkamą jo tipą gresia sudėtingos komplikacijos ir netgi kyla pavojus gyvybei. Žinoti savo kraujo grupę ypač aktualu planuojant nėštumą.
Egzistuoja kelios skirtingos sistemos
Kraujas skirstomas į grupes pagal raudonųjų kraujo kūnelių membranose randamus antigenus ir kraujo plazmos antikūnus. Antigenai, kurių yra daugiau nei 500 rūšių, suskirstyti į skirtingas kraujo grupių sistemas. Dažniausiai naudojamos dvi – ABO ir Rezus (Rh). Antigenai ir antikūnai atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos gynybiniame mechanizme. Baltosios kraujo ląstelės gamina antikūnus, kurie atakuoja antigenus, jeigu palaiko juos svetimomis organizmui medžiagomis. Todėl perpilant kraują svarbu žinoti, kokiai grupei jis priklauso.
Įdomu, kad kraujo grupes lemiančių antigenų ir antikūnų yra ir kituose organizmo skysčiuose, pavyzdžiui, seilėse, virškinimo sistemos gleivinės ląstelėse, inkstuose, odos bei įvairiose kitose ląstelėse. Vieni antigenai yra stipresni, kiti – silpnesni (tai priklauso nuo jų dydžio, kiekio ir vietos eritrocito membranoje). Kai kurie antigenai būna susiformavę jau vaisiui esant gimdoje, tačiau aptinkami jo kraujyje tik jam sulaukus 4–6 mėn., kiti formuojasi maždaug iki 5–10 metų amžiaus. Nuo tada maksimalus jų kiekis pradeda palaipsniui mažėti.
Pagal ABO sistemą išskiriamos O, A, B ir AB kraujo grupės. Jos priklauso nuo to, ar žmogaus kraujyje yra tam tikrų A ir B antigenų, o jų kraujo serume (plazmoje) antikūnų A ir B. O kraujo grupės žmogaus kraujyje nėra nei A, nei B antigenų ir yra abiejų tipų antikūnų. A kraujo grupės žmogaus kraujyje yra A tipo antigenų ir B tipo antikūnų, B kraujo grupės žmogaus kraujyje yra B tipo antigenų ir A tipo antikūnų. AB kraujo grupės kraujyje esama ir A, ir B tipo antigenų, bet nėra nei A, nei B tipo antikūnų.
Kaip veikia paveldėjimo mechanizmas?
Pagal ABO sistemą kraujo grupės skirstomos į keturias (A, B, AB ir O), o pagal Rh – dar į dvi, Rh teigiamą ir Rh neigiamą. Taigi, iš viso žmonės gali turėti net aštuonių skirtingų grupių kraują. Jeigu tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB. Jei jis paveldės B genus iš abiejų tėvų, turės B kraujo grupę, o jei abu A – grupę A. O grupės kraujas neturi specifinių antigenų, tad jei iš mamos paveldėsite A grupę, o iš tėvo O, jūsiškė bus A. Tas pats ir su B grupe.
Įmanoma, kad dviejų žmonių, kurių kraujo grupės A arba B palikuonio kraujo gupė bus O. Taip atsitinka tais atvejais, kai tėvai yra O grupės geno nešiotojai. Nereikėtų nustebti, o juolab suabejoti tėvyste. Paveldimas ir rezus faktorius, vadinamas Rh. Jeigu žmogaus kraujyje yra tam antigenų D, jis bus Rh teigiamas, o jei jų nėra – Rh neigiamas. Tai atvejais, kai mamos kraujas yra Rh neigiamas, o tėčio – Rh teigiamas, egzistuoja net penkiasdešimties procentų tikimybė, kad būsimasis kūdikis paveldės tėčio, Rh teigiamą kraują.
Yra atvejų, kai motina ir tėvas turi teigiamą Rh, o vaikas – neigiamą. Tai visada stebina tėvus ir neretai dėl to kyla daug klausimų, abejonių ir įtarimų. Svarbu žinoti, kad šis kraujo požymis perduodamas genetiniu lygmeniu. Priežastis slypi tame, kad vienas iš vaiko senelių turėjo neigiamą Rh faktorių. Baltymų trūkumas eritrocituose buvo dominuojantis ir buvo perduotas anūkams. Tikimybė teigiamą Rh turintiems tėvams susilaukti kūdikio, kurio rezus yra neigiamas, siekia 25 proc.
Statistiniai netikėtumai ir įdomybės
Pagal naujausią statistiką, O Rh teigiamą kraujo grupę turi apie 33 proc. Europos gyventojų, A Rh teigiamą – 35 proc., B Rh teigiamą – apie 12 proc., AB Rh teigiamą – apie 5 proc. O Rh neigiamą – 5,9 proc., A Rh neigiamą 6,2 proc., B Rh neigiamą 2,1 proc., AB Rh neigiamą – 0,9 proc. Kituose žemynuose kraujo grupių paplitimas gana stipriai skiriasi priklausomai nuo šalies ir nuo joje vyraujančios rasės. Vidutiniškai Rh faktorių turi apie 85 proc. pasaulio žmonių ir jų kraujo grupė yra užrašoma kaip Rh teigiama, likę 15 proc. jo neturi ir jų kraujo grupė yra Rh neigiama.
Iš maždaug 7,9 bilijonų pasaulio populiacijos, gyvenančios 195 šalyse ir 7 žemynuose, labiausiai paplitęs O Rh teigiamos grupės kraujas (daugiau nei 39 proc.) Daugiausiai ją turinčių gyventojų gyvena Pietų Amerikoje (net 70 proc.), Kanadoje ir JAV. Rečiausia kraujo grupė visame pasaulyje yra AB Rh neigiama, ją turi vos 0,4 proc. asmenų, daugiausiai jų Europoje. Azijoje daugiau nei kitose pasaulio dalyse yra turinčių B grupės kraują. Europos gyventojai pirmauja pagal A Rh teigiamos grupės kraujo statistiką – ją turi 35 proc. europiečių.
Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze ir kasos vėžiu. Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga skrandžio opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad taip iš tiesų yra. AB kraujo grupės turėtojai gali susidurti su padidėjusia kognityvinių sutrikimų (susilpnėjusia atmintimi, sunkumiais įsimenant) rizika. O kraujo grupę turintys asmenys 23 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginus su kitų kraujo grupių.
Sudėtinga kraujo donorystės dėlionė
O neigiamą kraują, kuriame nėra nei A, nei B, nei Rh antigenų turintys asmenys yra universalūs donorai, nes jų kraujas tinka bet kurios kraujo grupės savininkams. Dėl to šios grupės donorinio kraujo visame pasaulyje labiausiai trūksta. AB kraujo grupę turintiems žmonėms galima perpilti bet kokios rūšies kraują, nes šios grupės kraujyje jokių antikūnų nėra. Pacientams, kurių Rh faktorius neigiamas, gali būti perpiltas tik Rh neigiamas kraujas. Tuo metu turintieji teigiamą Rh gali gauti tiek Rh teigiamą, tiek Rh neigiamą kraują.
A grupės kraują galima perpilti pacientams, kurių kraujo grupė yra A arba AB. B grupės – turintiems B arba AB. O AB grupės kraujas tinka tik tokios pačios kraujo grupės savininkams. Jeigu perpilamas netinkamos grupės kraujas, pavyzdžiui, turinčiam B grupės antigeną donoro kraujas su antigenu A, A tipo antikūnai, esantys šio asmens kraujo plazmoje ima atakuoti antigeną A, esantį perpiltame kraujyje, nes laiko jį svetima organizmui medžiaga. Taip pat atsitinka Rh faktoriaus neturintiems asmenims perpylus Rh teigiamo kraujo.
Šio proceso metu perpilto netinkamo kraujo ląstelės sunaikinamos, jos pradeda irti. Dėl to kraujas gali sutirštėti, iškyla rizika, kad ims formuotis kraujo krešuliai, kurie gali užkimšti kraujagysles. Taip pat galimos alerginės reakcijos, gali prasidėti tokios pavojingos komplikacijos kaip inkstų nepakankamumas, dažnai pažeidžiami kiti gyvybiškai svarbūs organai, dėl to gali ištikti mirtis. Įtakos turi ir koks kiekis kraujo perpiltas, jei jis didesnis, reakcija būna audringesnė. Organizmas stipriau sureaguoja, kai per klaidą netinkamos grupės kraujo perpilama antrą kartą.
Svarbu atsižvelgti planuojant nėštumą
Planuojančioms šeimos pagausėjimą poroms svarbi ne kraujo grupė, o Rh faktorius. Jeigu ir moters, ir vyro Rh yra vienodi – arba abu teigiami, arba abu neigiami, jokių problemų neiškils. Pavojaus nėra ir kai tėvo Rh faktorius yra neigiamas, o motinos – teigiamas. Bet jei tėvo Rh yra teigiamas, o motinos – neigiamas, tuomet besilaukianti moteris gali patirti įvairius sveikatos sutrikimus, gali iškilti grėsmė kūdikio gyvybei. Ji padidėja antrojo nėštumo metu, kai vaiko tėvas tas pats arba turi tą patį Rh faktorių – teigiamą.
Kai būsimosios mamos Rh neigiamas, jos organizme nėra specifinio Rh antigeno. O vaisiaus organizme jų gali būti, jeigu jis paveldėjo iš tėvo. Tokia tikimybė nemaža – siekia apie 50 proc. Jeigu jų kraujas susimaišo, taip gali atsitikti persileidimo metu, nutraukiant nėštumą, patyrus pilvo traumas ar atliekant kai kurias procedūras nėščiąjai. Tada Rh antigenai patenka į mamos kraują ir jos organizmas pradeda gaminti su jais kovojančius antikūnus, kurie lieka organizme. Pirmojo nėštumo metu vadinamasis Rh konfliktas dažniausiai nebūna labai didelis.
Tačiau antrojo ir vėlesnių nėštumų metu, jei vaisiaus kraujas ir vėl bus Rh teigiamas, šie antikūnai iš mamos kraujo per placentą prasiskverbia į vaisiaus kraujotaką ir ima naikinti jo eritrocitus, dėl to gali išsivystyti vaisiaus mažakraujystė. Atsiranda ir vidaus organų pakenkimų, gali imti kauptis skysčiai, sutrikti širdies, veikla, netgi gali būti pažeistos smegenys. Tai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Šiais laikais visų šių problemų galima išvengti mamai nėštumo metu ir po gimdymo suleidus preparato, kuris naikina Rh teigiamus antikūnus.
Planuojat nėštumą svarbu ne tik žinoti savo kraujo grupę, bet ir pasirūpinti savo širdies ir kraujagyslių veikla. Maisto papildai širdžiai ir kraujagyslėms turi kalio, magnio, lecitino, vitamino B1, raudonųjų mielių ryžių, valgomojo česnako miltelių ir kitų aktyvių ingredientų.
Ar žinote, kad:
Siekiant išvengti netinkamo kraujo perpylimo, kiekvieną kartą prieš donorui duodant kraują jo kraujo grupė yra nustatoma iš naujo. Be to, prieš perpilant kraują yra iš naujo nustatoma tiek kraujo gavėjo kraujo grupė, tiek perpilamo kraujo grupė. Iš viso yra daugiau nei 20 kraujo grupių sistemų ir daugiau nei 400 gerai aprašytų kraujo grupių antigenų.