Aktualu ir naudinga Kaip maitintis, kad širdis būtų sveika?
Širdies-kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirtingumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, streso gausa lemia šių ligų jaunėjimą. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusius žmones, dabar tai dažnai nutinka sulaukus 40-ies ar net 30-ies. Maisto papildai širdžiai ir kraujagyslėms - ką svarbu žinoti?
Gera naujiena yra ta, jog sveikatos srities specialistai teigia, kad net 80% šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą. Daugybė mokslinių tyrimų rodo didžiulę mitybos faktorių ir natūralių medžiagų reikšmę, palaikant kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir normalią kraujotaką. Apie tai, kaip reikėtų maitintis, kad širdis kuo ilgiau išliktų sveika, pataria Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Kiek dažnai Lietuvoje mes susiduriame su širdies-kraujagyslių ligomis?
Lietuvoje tai yra tikrai didelė problema, apie 54 % gyventojų serga ir miršta būtent nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų. Tačiau šios ligos gali būti valdomos ir netgi iki 80 % sergamumo sumažinimas yra pačių žmonių rankose. Jei žmogus sureguliuotų savo mitybą ir gyvenseną, išsiugdytų atsparumą stresui, rizika labai stipriai sumažėtų. Tačiau metai iš metų matome, kad sergamumas didelis ir jis nemažėja, tuo pačiu stebime, kad ir lietuvių mitybos įpročiai yra itin palankūs širdies-kraujagyslių ligoms plisti, o šiuos įpročius pakeisti labai sudėtinga.
Yra žinoma, kad širdies ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Ar galėtumėte išskirti koks yra paciento paveikslas, kas dažniausiai susiduria su šiomis ligomis?
Dažnai žmogus net nesuvokia, kad jis jau yra pacientas. Tai lėtinės ligos ir pradžioje, kai jos vystosi, žmogus gali nieko nejusti. Simptomai pajuntami, kai liga jau pažengusi arba ji aptinkama atsitiktinai, atliekant tyrimus. Tačiau įtarti apie širdies ligų riziką galime pažiūrėję ką žmogus valgo. Potencialių širdies ligų pacientų mityboje paprastai yra vienų medžiagų labai ryškus perteklius, o kitų – stygius. Apie šias mitybos problemas specialistai kalba jau ne vienerius metus, tačiau matome, kad ir toliau reikia kalbėti ir turbūt - dar daugiau.
Ką svarbu žinoti apie mitybą, kad sumažinti riziką sirgti širdies kraujagyslių sistemos ligomis?
Viena labiausiai paplitusių ligų – aterosklerozė, kuomet kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai, tai reiškia, kad mums labai svarbu gauti oksidacinį poveikį mažinančių medžiagų – antioksidantų. Visi žinome tokius antioksidantus, kaip vitaminai C, E, tačiau ne mažiau svarbūs yra bioflavonoidai bei iš pomidorų gaunamas likopenas. Antioksidantų labai daug yra daržovėse, vaisiuose, tačiau daugelis nesuvalgo net minimalios daržovių normos per dieną. Optimalus kiekis būtų 600 g per dieną, tačiau lietuviai nesuvalgo net 300 g. Tai reiškia, kad mes negauname ne tik antioksidantų, bet ir kitų vitaminų bei mineralų. Išskirti norėčiau česnaką, kaip kraujagyslėms ir širdžiai itin naudingą daržovę. Širdies sveikatai svarbi yra folio rūgštis ir vitaminas B12, kurio vienas pagrindinių šaltinių yra jautiena, jos suvartojame irgi labai nedaug. Dar viena mūsų šalyje būdinga mitybos problema, kad valgoma ženkliai per mažai riebios žuvies. Tai reiškia, kad negauname pakankamai širdžiai naudingų omega-3 polinesočiųjų rūgščių, bet per daug gauname širdžiai kenksmingų sočiųjų riebalų - iš riebios kiaulienos ir riebių pieno produktų.
Plačiai žinoma, kad širdžiai labai naudinga Viduržemio jūros regiono dieta, ar įmanoma Lietuvoje gyvenant ištisus metus laikytis šios mitybos principų?
Na, šiais laikais daugelio produktų galima nusipirkti ištisus metus, tad teoriškai tokia mityba galima. Tačiau kaip rodo praktika, didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip nesimaitina, nes tai būtų ne tik labai brangu, bet ir reikalautų daug laiko ir pastangų. Todėl, vis tik nemanau, kad mūsų šalyje daug kas galėtų Viduržemio jūros regiono mitybos principus pilnai realizuoti.
Tai ką daryti? Kaip Lietuvos gyventojams maitintis, kad gautų reikalingiausių širdžiai maisto medžiagų?
Jei mitybos nesigauna sureguliuoti taip, kad būtų užtikrinti širdies-kraujagyslių sistemos poreikiai, naudinga mitybą papildyti teisingai subalansuotais maisto papildais. Peržiūrėjęs kas yra mūsų rinkoje ir ką galima būtų pasiūlyti žmogui, kuris nori palaikyti normalią savo širdies funkciją ir būti sveikas kuo ilgiau, aš galėčiau išskirti vieną tikrai optimaliai subalansuotą papildą širdžiai – Cardioace. Šiame preparate faktiškai yra sudėta visa Viduržemio jūros dietos nauda, tad nereikia pirkti ir vartoti keleto skirtingų produktų, užtenka vieno, gerai subalansuoto ir moksliniais duomenimis pagrįsto Cardioace komplekso. Tačiau net vartojant papildus, nereikia užmiršti, kad svarbiausia yra peržiūrėti savo mitybą ir pagal galimybes stengtis kuo daugiau naudingų medžiagų gauti su maistu bei užsiimti prevencija kol dar esi sveikas.
Viduržemio Jūros dietos kapsulė!
Harokopio Universitete Atėnuose atliktas tyrimas* parodė, kad ilgą laiką laikantis Viduržemio jūros dietos principų, širdies ligų išsivystymo galimybė ženkliai sumažėja.
- Normaliai širdies veiklai (vitaminas B1, EPR, DHR)
- Normaliai kraujotakai (česnakai);
- Ląstelių apsaugai nuo oksidacinio pažeidimo (varis, selenas, vitaminai C,E);
- Normaliai homocisteino apykaitai (vitaminai B6, B12, folio rūgštis);
- Maisto papildai
*ADHERENCE TO MEDITERRANEAN IS THE MOST IMPORTANT PROTECTOR AGAINST THE DEVELOPMENT OF FATAL AND NON-FATAL CARDIOVASCULAR EVENT: 10-YEAR FOLLOW-UP (2002-12) OF THE ATTICA STUDY. Ekavi N. Georgousopoulou; Christos Pitsavos; Demosthenes Panagiotakos; Christine Chrysohoou; Ioannis Skoumas; Michail Chatzigeorgiou; Christodoulos I Stefanadis. J Am Coll Cardiol. 2015;65(10_S):. doi:10.1016/S0735-1097(15)61449-8