Ką daryti kilus ekstremaliai situacijai?
Išgyvenimo mokytojas Gabrielius E. Klimenka
(Vilniaus saugaus miesto centras)
Bet kokioje ekstremalioje situacijoje asmeninis bei kolektyvinis pasirengimas ir išmoktos pamokos gali nulemti, ar liksite gyvas. Dažniausiai gelbsti ne įmantrios išgyvenimo priemonės ar įranga, bet būtent tai, ką mokame patys. Jau gerai, jei domitės – žiūrite ekstremalias situacijas išgyvenusių asmenų vaizdo įrašus arba internete ieškote patarimų, tačiau, atėjus „Dienai X“, greičiausiai vien to nepakaks. Žinios yra labai svarbu, bet svarbiausia – įgūdžiai!
Svarbiausias žodis – MES
Nutikus rimtesnei ekstremaliai situacijai, tokiai kaip karas, cheminė, branduolinė ar kibernetinė (strateginiams objektams) ataka, stichinė nelaimė, staigi pandemija ir pan., išgyventi vienam dažniausiai šansų yra ženkliai mažiau. Todėl pirma ir svarbiausia taisyklė, kurią turime žinoti kiekvienas: mes bendradarbiaujame ir rūpinamės vieni kitais, o pirmiausia - savo artimiausiais žmonėmis.
Artimiausi žmonės paprastai yra mūsų šeima, kuri ir yra mūsų išgyvenimo komanda. Kiekviena komanda, norėdama sėkmingai veikti ir pasiekti savo tikslą, turi žinoti ir suprasti bent 5 pamatines taisykles:
- svarbiausias kiekvieno iš mūsų tikslas – išsigelbėti visiems kartu su mažiausiais nuostoliais;
- todėl mes veikiame kartu, rūpinamės tiek savimi, tiek vienas kitu;
- žinome savo ir kitų vaidmenis – ką darysiu aš, ką darys kiti;
- žinome, kaip susisieksime, kur ir kada susitiksime bei ką darysime jei to padaryti nepavyks;
- turime planą – žinome ką darysime dabar, o ką vėliau.
Dar visai neseniai visa tai galėjo atrodyti lyg per daug išpūstas reikalas, gal kai kuriems tokia atsarga net kėlė šypseną, tačiau Ukrainoje kilus karui, daugelis supratome, kad nesame nesaugūs, kaip galvojome. Staiga supratome, kad nelaimė yra arti, o ką darytume jai atsitikus – daugelis nė neįsivaizduojame. Tačiau šiek tiek pasidomėjus, pasiruošus tam tikras priemones ar net pasipraktikavus, šansai išlikti ir pasirūpinti artimaisiais padvigubėja ar net patrigubėja.
Mano šeima – mano komanda, o kartu su kaimynais – mes kariauna
Kiekviena komanda susideda iš stiprių ir silpnesnių narių bei lyderio. Ramiais laikais paprastai turime pakankamai laiko sprendimus išdiskutuoti, eksperimentuoti – būti demokratiški, įvertinti nesėkmes ir bandyti dar kartą, tačiau ekstremaliu momentu įsijungia išgyvenimo instinktai bei principai, kurie kartais galbūt ir neatrodo tobuli, tačiau dažniausiai jie efektyviausi. Dėl šios priežasties turėtumėte žinoti aiškiai, kas prisiima sprendimų atsakomybę (kieno žodis paskutinis, kuris iš mūsų „dės tašką“), ką reikia ypatingai saugoti, kas gali nešti sunkų svorį, o susiklosčius tam tikrai situacijai, gali nubėgti ilgą atstumą. Turime įsisąmoninti, kad kai kurie šeimos nariai dėl amžiaus, fizinės ar psichologinės sveikatos negalės savimi pasirūpinti, todėl tai padaryti teks stipresniam.
Svarbiausias šeimos tikslas – pasiruošti taip, kad nei vienas nebūtų paliktas!
Jeigu šeimoje yra mažamečių vaikų, būtų pravartu iš anksto paruošti kortelę su atžalos vardu, pavarde bei tėvų kontaktais. Kortelę reiktų pritvirtinti prie vaiko drabužių. Prisiminkite, jei ypatingu atveju tokios kortelės neturite, atsakingų žmonių kontaktus užrašykite tiesiai ant vaiko ar neįgalaus žmogaus kūno (nugaros, pilvo, rankos), pasistenkite vaikui paaiškinti, ką užrašai reiškia ir kaip juos parodyti suaugusiems.
Gali nutikti ir taip, kad Jūsų komanda taps toje pačioje laiptinėje ar gatvėje gyvenantys žmonės. Dėl šios priežasties turėtumėte iš anksto susipažinti su savo kaimynais, apsikeisti kontaktais. Jei su jais palaikysite gerus santykius, didelė tikimybė, kad jie bus tie, kurie prisidės prie Jūsų šeimos gyvybių bei turto gelbėjimo. Idealiausias variantas, jei visa laiptinė ar gatvė veiktų išvien. Kaimynų bendrystė tampa svarbi bet kokioje ekstremalioje situacijoje: potvynio ar gaisro metu tokie asmenys, tikėtina, padės evakuotis. Taip pat neramumų ar karo atveju didesniam būriui lengviau apsiginti nuo marodierių ar kitų priešiškai nusiteikusių asmenų. Derėtų iš anksto nusistatyti vidaus taisykles, atsakomybes bei pozicijas – kilus ekstremaliai situacijai tai padės nesiblaškyti ir imtis konkrečių veiksmų. Jei turite bendriją, iškelkite šią temą ir aptarkite tai kartu. Nederėtų pamiršti, kad „Dieną X“ kiekviena akimirka gali būti gyvybiškai svarbi. Plačiau: https://www.lt72.lt/?page_id=3054
Šeimos veiksmų planas: kaip pasiruoši, taip išsigelbėsi
Gerą veiksmų planą svarbu pasirengti iš anksto. Jį turi sudėlioti ir žinoti visa šeima, tačiau jį inicijuoti turėtų lyderis. Dažniausiai šeimoje suprantame ar nujaučiame, kas „Dieną X“ bus lyderis, tačiau visiems bus žymiai lengviau, jei tą žmogų (ar kelis) įvardinsite garsiai. Tai padarius, šeimos nariams derėtų tarpusavyje aptarti keletą žemiau išvardintų dalykų.
Avarinio susitikimo vieta
Jei prasidėjus nelaimei šeimos nariai bus skirtingose vietose (darbuose, mokymo įstaigose, pas draugus ir t.t.), svarbu iš anksto numatyti bent pora avarinio susitikimo vietų: tiek lauke, tiek pas artimus žmones. Sutarkite pirmą – svarbiausią vietą, po to kitą vietą (kur keliausite, jei kas nors iš artimųjų neatvyks). Kiekvienas šeimos narys turi tiksliai žinoti šias vietas bei kokiomis aplinkybėmis ir per kiek laiko turėtų atvykti į konkrečią vietą. Ekstremalių įvykių metu gali neveikti nei telefono, nei interneto ryšys, todėl svarbu sutarti, kiek laiko ir kur lauksite bei nuo kada tą laiką skaičiuoti.
Pavyzdžiui: atsitikus nelaimei, per 10 valandų visi susirenkame traukinių stotyje, o jei ten neįmanoma – autobusų stotyje, arti pagrindinio įėjimo. Jei kas nors nespėjo, visi susirinkę keliaujame į netoli esančią slėptuvę X (sužinokite, kur ji), o jei ten nuvykti nepavyks (sugriauta, užblokuotas kelias, sausakimša ar pan.) – į senelio Petro sodo namelį Pavilnyje, o jei ir ten vykti neįmanoma – keliaujame į Panevėžį pas dėdę Jurgį. Kur benuvyktume, ten laukiame (ir ieškome) vieni kitų bent 7 dienas. Vėliau bandome keliauti į Airiją, pas pusbrolį Kazimierą, tais būdais kurie bus įmanomi (lėktuvu, automobiliu, autobusu, autostopu – geriausia kaip įmanoma tuo metu)
Evakuacija
Paanalizuokite žemėlapį ir susidarykite evakuacijos planą, kad žinotumėte, kaip ir kokiais keliais iškeliautumėte į saugią vietovę (sodybą, kitą miestą, užsienį). Stenkitės planuoti visiems kartu vykti viena transporto priemone. Jeigu keliausite automobiliu, bet jų turite kelis, sutarkite kuriuo vyktumėte – tai sumažins ne tik tikimybę pasimesti nuo kitų šeimos narių, bet ir spūstis keliuose. Jeigu neturite galimybių išvykti savo transportu, iš anksto sužinokite, kur yra artimiausi evakavimo punktai (jie dar vadinami kolektyvinės apsaugos statiniais, o liaudyje – slėptuvėmis). Tikėtina, kad esant ekstremaliai situacijai, kils didelės transporto spūstys, tad judėjimas pėsčiomis ar dviračiu gali būti greitesnis būdas išvykti iš vietovės, kurioje kilo ekstremali situacija ar karas.
Visada būkite pripildę savo automobilio degalų baką ir, jei yra galimybė, turėkite bent vieną pilną degalų kanistrą atsargai – prasidėjus ekstremaliajai situacijai, tikėtina, kad nedirbs nei degalinės, nei parduotuvės.
Atsargos ir išvykimo krepšys
Ruošiantis „Dienai X“, svarbu turėti negendančio maisto, tam tikro inventoriaus ir kitokių atsargų namuose, taip pat iš anksto pasiruošti išvykimo krepšį. Išvykimo krepšyje maisto reikėtų turėti tiek, kad jo pakaktų bent trims dienoms, o namuose jo užtektų bent porai savaičių. Tiek namuose, tiek išvykimo krepšyje laikomas maistas turi būti ilgo galiojimo, maistingas ir šeimai įprastas. Jei iš anksto susikrauti kuprinės nenorite (pvz., naudojate ją ir kitoms reikmėms), apgalvokite kurias konkrečiai kuprines ar lagaminus naudosite, susidarykite ir šalia kuprinės pasikabinkite ekstremalios situacijos daiktų sąrašą, o pačius reikalingiausius daiktus sudėkite tvarkingai vienoje lengvai pasiekiamoje vietoje, netoli kuprinių, kad dienai X atėjus nereikėtų be reikalo gaišti.
„Dienos X“ krepšyje be maisto atsargų dar turėtų būti:
- vanduo, bent 12 litrų vienam asmeniui (jis į krepšį turbūt netilps, kažkam gali tekti jį nešti, pasirūpinkite tara su rankenomis);
- maistas ir vaistai asmenims su specialiais poreikiais (kūdikiams ar sergantiems kokiomis nors ligomis);
- pirmosios pagalbos rinkinys (tvarsčiai, vaistai nuo skausmo, viduriavimo ir pan.);
- atsarginių drabužių komplektas kiekvienam (pagal sezoną);
- virtuviniai reikmenys (universalus šaukštas, peilis, katiliukas, primusas, ugnies įdegimo priemonės ir pan.);
- antklodė arba miegmaišis;
- higienos priemonės (tualetinis popierius, dantų pasta ir t.t.);
- šeimos narių portretinės nuotraukos (jei tektų vienas kito ieškoti);
- dokumentai arba jų kopijos (nuosavybės dokumentai, pasas, santuokos liudijimas ir t.t.). Atsispausdinkite tai spausdintuvu bei nusiųskite ir po vieną kopiją į savo el. pašto dėžutę, kurią lengva pasiekti pvz.: GMAIL;
- priemonės laisvalaikiui (žaislai vaikams, knygos ir pan.);
- žibintuvėlis;
- baterijomis pakraunamas radijo imtuvas;
- nešiojamas pakrovėjas;
- kitos priemonės, tokios kaip rašiklis, užrašinė, adatos, siūlai, lipni juosta, palapinė, kompasas ir pan.).
Taip pat labai svarbu turėti pinigų grynaisiais
Būkite pasiruošę bent 1000 eurų smulkiomis kupiūromis. Jei šeima didesnė (3–4 asmenys ar daugiau), pinigų gali prireikti ir daugiau. Prisiminkite, kad šiam reikalui gali tikti ir brangūs papuošalai, cigaretės, alkoholis, brangi elektronika ir kiti nedideli, tačiau vertingi daiktai, kurie galėtų būti naudojami mainams, ypač jei situacija užsitęs arba nebeturėsite pakankamai pinigų.
Šie principai galioja ir ruošiant atsargas namuose, tik šiuo atveju reikėtų orientuotis į ilgesnį laiko tarpą. Apmąstykite, ką galite pasirengti iš anksto ir kaip su atsargomis elgtumėtės, staiga kilus ekstremaliai situacijai, jei reikėtų kuo greičiau evakuotis.
Kolektyvinės ir asmeninės slėptuvės
Slėptuvės būna dviejų tipų: asmeninės ir kolektyvinės. Kiekvienoje savivaldybėje yra numatyta dalis pastatų, kurie nelaimės atveju virsta slėptuvėmis ar tiesiog pagalbos centrais. Tokiuose visuomeninės paskirties pastatuose sąlygos yra palankios, kad būtų greitai pritaikytos dideliam kiekiui žmonių apgyvendinti. Paprastai tai būna mokyklos, darželiai ir pan. Kolektyvinės apsaugos statiniai, liaudyje vadinami slėptuvėmis, yra skirti suteikti laikiną prieglobstį asmenims, nukelnėjusiems ar netekusiems būsto ekstremalios situacijos metu. Pagal tarptautines taisykles, konvencinio karo atveju tokie statiniai neturėtų būti atakuojami, tad techniškai jie atstoja ir slėptuves. Tačiau matydami karo Ukrainoje situaciją, suprantame, kad konvencinio karo taisyklių priešas gali ir nesilaikyti, tad pravartu įsirengti ar bent numatyti ir asmenines slėptuves.
Asmeninėms slėptuvėms lengviausiai pritaikomi rūsiai su betoniniais perdengimais ir tvirtomis sienomis. Rūsyje iš anksto įsirengus lentynas ir pritvirtinus jas prie sienos, bus galima sudėti maisto ir inventoriaus atsargas arba jas naudoti kaip gultus ar suolus. Svarbu įsirengti antrą išėjimą iš rūsio, kad turėtumėte didesnę tikimybę iš jo išeiti griuvus pastatui. Derėtų įrengti papildomą ventiliaciją. Jei yra poreikis įsirengti krosnelę, reikėtų pasirūpinti ir dūmtraukiu. Sienas, grindis ir lubas derėtų papildomai apšiltinti. Jei rūsyje esama langų, tuomet turėkite, kuo juos uždengti. Tam tinka maišai su smėliu, kurie apsaugos nuo skeveldrų, o situacijai užsitęsus, naktį uždengs Jūsų gyvenvietės skleidžiamą šviesą bei prislopins triukšmą ir saugos nuo marodierių. Būtina įrengti tualetą ir apgalvoti asmeninės higienos ir prausimosi klausimą. Numatykite bent minimalias galimybes privatumui. Jei slėptuvę ketinate įsirengti daugiabučio namo rūsyje, tikėtina, kad ja teks naudotis didesniam kiekiui žmonių. Dėl šios priežasties pravartu jau dabar kooperuotis su kaimynais ir bendromis jėgomis įrengti didelę ir kokybišką slėptuvę. Bet kuriuo atveju, jei tektų slėptis rūsyje, būtinai apie tai informuokite bent kelis asmenis, kad sugriuvus namui, būtų žinoma, kad rūsyje gali būti likusių gyvų žmonių. Plačiau skaitykite čia.
Maistas ir vanduo
Kilus ekstremaliajai situacijai, maisto, vandens bei kitų išteklių atsargos gali būti ribotos arba jų tiekimas sutrikęs, todėl tuo reikėtų iš anksto apsirūpinti. Kaip minėta anksčiau, kiekis turėtų būti toks, kad užtektų bent 72 artimiausioms valandoms, o jei įmanoma – ir ilgesniam laikui.
Maistą rinkitės kuo įprastesnį, skanų bei aukštos maistinės vertės. Orientuokitės į tai, kad suaugęs žmogus galėtų per dieną suvartoti apie 1500 kalorijų. Kaupiant atsargas, rekomenduojama orientuotis į tokius maisto produktus:
- mėsos konservai (geriau brangesni, nes jie, paprastai, skanesni ir kokybiškesni, bet žuvies konservai nerekomenduojami),
- daržovių konservai (pvz. pupelės),
- konservuoti vaisiai,
- sutirštintas ar ilgo galiojimo (aukštoje temperatūroje apdorotas ilgo galiojimo) pienas,
- įvairūs kiti konservuoti produktai,
- kruopos,
- aliejus,
- cukrus arba medus,
- druska,
- arbata, kava,
- prieskoniai,
- saldumynai.
Nepamirškite mėgstamų produktų, tokių kaip bulvių traškučiai, nes jie ekstremalioje situacijoje pakelia nuotaiką ir gerina psichologinę savijautą.
Maisto atsargas rikiuokite pagal galiojimo datą
Arčiausiai statykite tuos produktus, kurių galiojimo laikas trumpesnis. Nusistatykite asmeninę taisyklę periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti maisto atsargas, kai jų galiojimo laikas baiginėjasi, pvz., jei tai pirma ketvirčio arba metų laiko savaitė).
Nesandėliuokite ir nevartokite maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ypač, jei kyla įtarimų, kad jis sugedęs. Peržiūrėdami produktus, įvertinkite, ar produktai dar galios iki kitos Jūsų periodinės peržiūros. Jei galiojimas trumpesnis, juos keiskite naujais, o senesnius vartokite dabar, kol jie dar galioja. Kaupdami vandens atsargas, orientuokitės į tai, kad vienam žmogui per dieną reikia suvartoti apie 3–4 litrus vandens. Šeimoje paskirkite už maistą atsakingą asmenį.
Drabužiai: pagal sezoną ir atsarginiai komplektai
„Dienai X“ svarbu susiplanuoti bei pasiruošti drabužius. Jei galite, šeimoje paskirkite ir už tai atsakingą žmogų. Puiku, jei galite tam paruošti konkrečius rūbų komplektus ir juos iš anksto susidėti į kelionės krepšį. Jei specialiai tam skirtų rūbų neturite ar krepšio iš anksto nepakuosite, „Dienai X“ skirtus rūbus vis tiek turėtumėte išrinkti, sukomplektuoti ir pasidėti į specialią lentyną ir slėptuvėje. Nelaimei įvykus, greičiausiai turėsite skubėti, tada svarstyti, kas tinka, o kas ne – gali būti jau vėlu.
Iš anksto pakuojami drabužiai turėtų atitikti sezoną, todėl „Dienai X“ skirtą garderobą apgalvoti ir suruošti galite periodiškai (tuo pat metu, kai tvarkote maisto atsargas). Išvykimo krepšyje būtinai turėtų būti pakaitinis rūbų komplektas, o asmeninėje slėptuvėje pravartu turėti dar bent kelis komplektus. Planuodami rūbus, nepamirškite kiekvieno šeimos nario, o ypač tų, kurie negali pasirūpinti savimi. Stenkitės, kad kuo daugiau rūbų būtų tokie, kuriais žmonės galėtų dalintis tarpusavyje. Tam puikiai tiks panešioti, bet dar geros būklės rūbai. Prieš išmesdami rūbą visada apsvarstykite galimybę jį išskalbti, paruošti ir laikyti slėptuvėje.
„Dienai X“ skirtuose aprangos komplektuose turi būti įtraukti šie drabužiai:
- kelnės;
- marškinėliai;
- šiltas megztinis;
- striukė;
- kepurės (visiems metų laikams);
- pirštinės;
- kelios poros kojinių ir apatinių kelnaičių;
- termorūbai;
- batai;
- miego rūbų komplektas, nes jis leidžia kokybiškiau pailsėti miegant;
- Svarbu turėti apsaugą nuo lietaus, pvz. palapinsiausčių, specialių apsiaustų.
Jei aplinka užteršta radiacija, cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis, svarbu su drabužiais, kuriais vilkėta lauke, neiti į gyvenamąsias patalpas ar slėptuvę. Juos derėtų nusivilkti prieš einant į slėptuvę ir izoliuoti, o naujus drabužius užsidėti tik tinkamai nusiprausus (todėl slėptuvėje ir yra pravartu turėti bent kelis pakaitinių rūbų komplektus).
Transportas: automobilis, dviratis ir ėjimas pėsčiomis
„Dieną X“ gebėjimas judėti gali būti lemtingas, todėl apie tai turite rimtai pagalvoti iš anksto. Automobilis yra labai gera priemonė, nes juo galima ne tik keliauti, bet ir turėti laikiną pastogę. Žinoma, automobiliui reikalingi degalai, tad jais iš anksto nepasirūpinus, galimybė keliauti šia transporto priemone savaime atkris. Tokiu atveju teks keliauti, naudojant kitas priemones. Jei yra galimybė, galima keliauti ir motociklu. Nedideli pastarojo gabaritai bus privalumas, jei reikės išvažiuoti iš miesto visuotinės evakuacijos metu, nes, tikėtina, kad susidarys automobilių spūstys. Dėl šios priežasties mobilesnės transporto priemonės yra svarbus privalumas. Neturint motociklo, galima keliauti ir dviračiu, blogiausiu atveju – pėsčiomis. Automobilio privalumas tas, kad šeima gali likti kartu, o tikimybė kažkam atsiskirti sumažėja. Keliaujant kitokiomis priemonėms, tikimybė atsiskirti nuo artimųjų didesnė, tad šeimos nariai turėtų vienas kitą nuolat laikyti savo matymo lauke.
Kelionės ir transporto klausimus taip pat svarbu apgalvoti ir aptarti iš anksto, verta paskirti ar įvardinti asmenis, atsakingus už transporto priemones ir keliavimą. Derėtų susidaryti planą, kokiais keliais ir kokiais būdais šeima judės. Pravartu numatyti ir žinoti nedidelius keliukus ir aplinkkelius, nes pagrindiniai keliai, tikėtina, bus nepravažiuojami dėl automobilių gausos. Keliaudami namo iš darbo, mokyklos ar kitų aplinkinių vietų, jei turite laiko, pamėginkite eksperimentuoti ir išbandyti kitus, netradicinius kelius ar gatves – tai pravers, skubant per kamščius, o „Dieną X“ tai gali net išgelbėti.
Paskelbus visuotinę evakuaciją, savivaldybė privalo sudaryti sąlygas evakuotis visiems. Tokiu atveju evakuacija vykdoma, pradedant nuo kolektyvinės apsaugos statinių ir naudojantis specialiai tam skirtu transportu.
Kaip elgtis įvykus nelaimei ir po jos
Išgirdus kaukiančias sirenas, visų pirma, reikėtų įsijungti televiziją arba radijo imtuvą, kad nedelsiant galėtumėte išgirsti pranešimą apie ekstremalią situaciją. Būnant namie, reikia kaupti vandenį – leisti jį į vonią ar kitą didesnę talpą. Pravartu kaskart vykstant sirenų bandymams, atlikti šiuos paprastus veiksmus, kad išsiugdytumėte įprotį. Jei būsite įpratęs kaukiant sirenoms jų nesureikšminti, tikėtina, kad ir realioje situacijoje elgsitės panašiai, o tai gali būti pražūtinga – ekstremalioje situacijoje svarbi kiekviena minutė.
Treniruokimės! Net jei žinome, kad tai mokymai ar sirenų patikrinimas – tiesiog darykime tai, ką galime, ir kalbėkimės apie tai. Vaikams tai bus lyg žaidimas. Jei daryti negalime – paskambinkime vienas kitam ir pakalbėkime apie tai, ką reikėtų daryti ekstremalios situacijos atveju. Atrodo lyg žaidimas ar perlenkta lazda? Patikėkite, „Dieną X“ juokinga nebus niekam, greičiausiai jausimės dėkingi sau už treniravimąsi ir, tikėtina, būsime pasiruošę labiau nei daugelis aplink, o tokiu atveju galėsime gelbėti ir kitus.
Išgirdę pranešimą apie pavojų, nepanikuokite, ramiai išklausę, laikykitės nurodytų rekomendacijų. Jei esate namie ir susitikimo vieta – namai – likite namuose, nebent nurodyta kitaip. Klausykite nurodymų, leiskite spec. tarnyboms Jums padėti. Jei nuspręstumėte išvykti, namuose išjunkite elektrą, dujas, vandens tiekimą, užrakinkite duris (atlikite visus veiksmus, kuriuos paprastai darote prieš išvykdami į ilgą kelionę). Jei šeima nėra kartu, susisiekite su savo artimaisiais ir sužinokite, kas, kur ir ką veikia, tačiau neskambinėkite – tikėtina, kad tai darys daugelis, tad bus perkrautos telefono ryšio linijos. Geriau rašyti SMS žinutes. Skambinti derėtų tik kviečiant pagalbą. Ryšio linijos ribotos ir „Dieną X“ jos bus, pirmiausia, reikalingos gelbėjimo tarnyboms, tad neprisidėkite prie perkrovų – tai gali trikdyti tarnybų darbą.
Grįždami į savo namus pasibaigus ekstremaliai situacijai, būkime atsargūs – neskubėkite eiti į namus – įsitikinkite, kad tai saugu. Jei Jūsų gyvenamasis pastatas apgriuvęs, jis gali būti nestabilus ir sugriūti bet kurią akimirką. Eidami į pastatus, nenaudokite atviros ugnies šaltinių (žvakių, žibintuvėlių), nerūkykite, nes atvira liepsna gali padegti dujas. Tokiu atveju, įvykus dujų nuotėkiui, gali įvykti sprogimas. Nejunkite elektros prietaisų, kol neįsitikinsite, kad tai saugu, saugokitės atvirų laidų, nes visa tai gali būti pavojinga gyvybei. Plačiau