Iš Sibiro atkeliavęs Sosnovskio barštis ne tik skaudžiai degina, bet ir sukelia alergines reakcijas
Milžiniškų karpytų lapų ir didžiulių baltų žiedynų salas galime pamatyti įvairiausiose Lietuvos vietose. Tiek aplinkui miestus ir gyvenvietes, tiek atokesnėse pievose ir pamiškėse. Ne visi žino, kad tai yra sibirinis arba Sosnovskio barštis, augalas, su kuriuo reikia elgtis atsargiai, nes jis gali smarkiai apdeginti odą ir sukelti alerginę reakciją. Jei taip atsitiko, labai svarbu kuo greičiau suteikti tinkamą pirmąją pagalbą, o esant poreikiui taikyti gydymą.
Ne tas atvejis, kai galima numoti ranka
Visose Sosnovskio barščio dalyse – lapuose, stiebuose ir žiedynuose – yra toksiškos cheminės medžiagos, vadinamos furanokumarinu. Jai patekus ant odos, gali atsirasti nudegimų. Tai gręsia ne tik šį augalą skinant, šienaujant, kai ant odos patenka jo sultys, bet net ir prie jo prisiartinus, pavyzdžiui, vaikštinėjant po pievą ar vaikams žaidžiant greta šių augalų sąžalynų. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai ši medžiaga aktyviau nei įprastai išsiskiria į orą.
Ši alaerginė reakcija vadinama fotodermatitu. Tai atvirų odos vietų uždegimas, atsiradęs dėl išoriškai ant odos ar į organizmo vidų patekusių tam tikrų medžiagų sąveikos su ultravioletiniais spinduliais. Dažniausiai pažeidžiamas veidas, kaklo sritis, rankos, kojos. Lengvesniais atvejais oda tik parausta, patinsta, gali atsirasti bėrimų, pūslelių. Jas labai nieži, skauda, bet šie simptomai dažniausiai savaime praeina per kelias dienas be jokio gydymo.
Tačiau kai kuriems jautresniems asmenims gali susiformuoti didelio ploto besijungiančios tarpusavyje vandeningos pūslės. Nudegimas nuo šio augalo sulčių prilygsta apsiplikymui verdančiu vandeniu ir gali siekti I-III nudegimo laipsnį. Plyšus joms susidaro sunkiai gyjančios, šlapiuojančios žaizdos, iš jų sunkiasi limfos skystis, gali likti randai. Jei pažeidžiamas didesnis odos plotas, kartu gali pasireikšti ir sisteminiai reiškiniai, tokie kaip pykinimas, karščiavimas bei galvos skausmai.
Minėti simptomai dažniausiai atsiranda praėjus 15 minučių nuo kontakto su Sosnovskio barščiu. Bet paraudimas, pūslės gali susiformuoti ir per 48 valandų laikotarpį, todėl ir vėliau reikia būti atidiems. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šios pavojingo augalo sultims patekus į akis jos ne tik sudirgsta, bet ir gali pablogėti regėjimas, atsirasti ir rimtesnių akių pažeidimų. Įkvėpus sulčių dalelių su oru, gali kilti kvėpavimo problemų, dusulys.
Jei reakcija stipri, kreipkitės į medikus
Jeigu Sosnovskio barščio sulčių pateko ant odos, reikia kuo greičiau ją nuplauti vėsiu vandeniu su muilu, kad oda būtų kuo mažiau pažeista, netrinant nusausinti rankšluosčiu ar švariu audiniu. Patekus į akis, jas taip pat reikia gerai praplauti švariu šaltu vandeniu. Jeigu ir po to akys vis dar sudirgusios, jas skauda, prastai matote, būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Būtinai išskalbkite ir drabužius, kuriais vilkėjote, nes ant jų taip pat galėjo likti bespalvių šio augalo sulčių.
Iškilus niežintiems bėrimams ar pūslelėms atsiranda rizika, kad per šiuos odos pažeidimus į organizmą gali patekti infekcija. Todėl labai svarbu tinkamai juos prižiūrėti, kol užgis, ypač jei nusikasius atsivėrė žaizdelės ar trūko pūslelės. Jas reikia apipurkšti antiseptiniu tirpalu, galima patepti žaizdų gijimą skatinančiais tepalais ar skysčiais. Jei žaizdų nėra, bet labai nieži, nemalonius pojūčius, diskomfortą įveikti padės specialus niežulį, uždegimą ir patinimą mažinantis tepalas.
Varginant skausmui galima išgerti priešuždegiminių, nuskausminančių vaistų. Padeda ir šalti kompresai. Jeigu nudegimai gilūs, didelio ploto, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes gali prireikti specifinio gydymo ar net chirurginės pagalbos. Į savo šeimos gydytoją ar chirurgą traumatologą kreiptis patartina ir tuomet, kai nemažėja skausmas, patinimas. Ir, žinoma, jeigu žaizdelės ilgai negyja, nepraeina skausmas, ar pastebėjote, kad jos pradėjo pūliuoti.
Po rimtų nudegimų tiesioginių saulės spindulių teks saugotis kelis mėnesius, kol žaizdos visiškai užgis. Geriausia tuo laikotarpiu pridengti pažeistą odą specialiais tvarsčiais. Kai nudegimai lengvesni, užteks artimiausias 48 valandas vengti būti lauke saulėtu dienos metu arba pridengti nudegusią vietą drabužiais. Tinka ir paprastas sausas tvarstis. Deja, net ir sugijus odos pažeidimams, ant jos gali likti ilgai neišnykstančių rusvos spalvos pigmentinių dėmių.
Svarbu atpažinti ir išmokti saugiai elgtis
Sosnovskio barštis kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą atgabentas maždaug praėjusio amžiaus 5 dešimtmetyje, manant, kad labai tiks gyvulių šėrimui, mat sparčiai auga, be vargo prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų, užaugina daug biomasės. Deja, tada dar niekas nežinojo, kad ši piktžolė yra pavojinga žmonėms, o galiausiai paaiškėjo, kad gyvuliai jos netgi neėda. Užtat kai kurie gyventojai susižavėjo šio augalo dekoratyvumu ir ėmė sodinti prie namų, kiemuose, darželiuose.
Todėl vos per kelis dešimtmečius Sosnovskio barštis labai išplito ir dabar jį galima sutikti kone kiekviename žingsnyje. Viešosiose erdvėse juos naikina savivaldybės, miškuose – miškininkai, bet jie vis tiek veša. Problema, kad sibirinis barštis vis dar dažnai neatpažįstamas, todėl žmonės nesisaugo ir nusidegina. Reikėtų įsidėmėti, kad ši invazine pripažinta pavojinga piktžolė išsiskiria savo dydžiu, gali išaugti iki iki 3- 5 m aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu pasiekia iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m.
Lapai tamsiai žalios spalvos, šiek tiek primena rabarbaro lapus, tik jų kraštai labiau iškarpyti, smailesni, o baltai rausvi žiedynai, primenantys kepures, panašūs į salierų ar kitų šios šeimos augalų. Pamačius jį reikėtų iš tolo aplenkti. O jeigu auga jūsų valdose, naikinti – nupurkšti chemikalais, nupjauti arba iškasti. Tai daryti galima tik laikantis atsargumo priemonių. Būtina dėvėti storas gumines pirštines, drabužius ilgomis rankovėmis ir kelnes iš storo, tankaus audinio, avėti ilgus guminius batus.
Kad sultys nepatektų į akis, rekomenduojami apsauginiai akiniai, kvėpavimo takus ir veidą apsaugoti padės respiratorius arba kaukė. Pravers ir galvos apdangalas. Dirbti rekomenduojama anksti ryte ar vakarop, kai nebėra tiesioginių saulės spindulių. Dar geriau tam pasirinkti apniukusią dieną. Venkite vieno iš naikinimo būdų – tiesioginėmis chemikalų injekcijomis, nes įdūrus į augalo stiebą adatą legvai ir su didele jėga ištrykšta sultys, todėl galite stipriai apsideginti.