Aktualu ir naudinga Ir rudenį patinku sau veidrodyje
Sveika, graži ir energinga bet kokiu oru
Patikti sau veidrodyje ir gerai jaustis šaltuoju metų laiku – didelis iššūkis. Atvėsus orams apima nerimas, kaip išgyventi rudenį ir žiemą neužplaukus ant sezoninių peršalimų seklumos. Sloga, gerklės skausmas ir kosulys kartais tęsiasi savaites, o tada ateina gripo sezonas. Koronavirusas irgi nesnaudžia. Vienu pirštų spragtelėjimu imuniteto nesustiprinsime, tačiau padėti organizmui kovoti su infekcijomis ir padidinti jo atsparumą įmanoma sveikiau maitinantis, būnant fiziškai aktyviems ir pakankamai miegant.
Reaguojame į aplinkos pokyčius
Žemesnė oro temperatūra, sutrumpėjęs šviesus paros metas ir didesnė laiko dalis praleidžiama patalpose keičia mūsų mitybos įpročius. Mokslininkai daro prielaidą, kad šie faktoriai sukelia tam tikrus biologinius pokyčius organizme, dėl kurių mes jaučiame didesnį alkį nei įprastai ir norime kaloringesnio maisto.
Be to, nesąmoningai dažniau renkamės nuotaiką gerinančius ir „šildančius“ produktus – saldumynus, riebesnę mėsą, sūrį, kitus patiekalus, daugiau gyvulinės kilmės riebalų.
Kuo mažiau saulės, kuo trumpesnė diena, tuo mažiau išsiskiria ir taip vadinamo laimės hormono serotonino. O jo lygį labiausiai pakelia angliavandeniai, kurių gausu kepiniuose iš baltų miltų, makaronuose, šlifuotuose ryžiuose, produktuose su cukrumi, perdirbto maisto gaminiuose. Todėl saldumynai ir kiti ne patys sveikiausi valgiai šiuo metu mus taip traukia.
Žinomi pasaulio imunologai, kalbėdami apie efektyvias priemones imunitetui sustiprinti siekiant apsisaugoti tiek nuo sezoninių kvėpavimo takų infekcijų, tiek nuo koronaviruso, pabrėžia fizinio aktyvumo ir gero miego svarbą. Jie taip pat tikina, kad svarbus mūsų organizmui yra vitaminas C, vitaminas D.
Nepamirškime specifinių poreikių
Nors Lietuvoje moterys maitinasi sveikiau nei vyrai, valgo mažiau mėsos ir daugiau daržovių, vaisių, pieno produktų.
Valgiaraštyje šiuo metų laiku neturi pritrūkti baltymų, angliavandenių, riebalų, būtinų normaliai imuninei funkcijai. Baltymų poreikiui užtikrinti bent tris-keturis kartus per savaitę reikia valgyti liesos mėsos ar žuvies, papildyti valgiaraštį ankštinėmis daržovėmis, pieno produktais. Riebalų geriausia gauti iš riebios žuvies, riešutų, sėklų, avokadų, augalinių aliejų. Gerųjų angliavandenių nepritrūks valgant daugiau pilno grūdo duonos, makaronų, neapdorotų kruopų, įvairių daržovių, vaisių. Juos renkantis galioja principas – kuo daugiau spalvų kiekvieną dieną.
Maistas turi būti kuo įvairesnis, kad su juo gautume visų organizmui reikalingų medžiagų, o jų kasdien reikia net 40 skirtingų pavadinimų. Kadangi moterims svarbu ne tik būti sveikoms, išsaugoti gražias kūno linijas, bet ir puoselėti grožį, būtina gerti pakankamai skysčių. Kai lauke šalta, jų nelabai norisi, ypač vandens, kurio pavasarį ir vasarą geriame žymiai daugiau. Skysčių trūkumą organizme pirmiausiai išduoda oda, ji ima sausėti, šerpetoti, praranda elastingumą, sparčiau senėja. Mitybos specialistai siūlo šiuo metu gerti daugiau šiltų arbatų, daržovių sulčių.
Moterys neturi užmiršti ir specifinių savo poreikių. Jų organizmui ypač svarbus pakankamas kalcio, geležies, folinės rūgšties, vitamino B12 kiekis. Joms reikia daugiau geležies dėl per menstruacijas netenkamo kraujo, o geležis, kaip ir folinė rūgštis, vitaminas B12 reikalingi imuninės sistemos palaikymui.
Pakankamai vaisių ir daržovių
Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė sako, kad rudenį ir žiemą jai didžiausiu iššūkiu tampa sudaryti tokį kasdienį meniu, kad jame būtų pakankamai vaisių ir daržovių. Visus metus ji pirmenybę teikia vietiniams produktams, šios taisyklės laikosi ir šaltuoju sezonu. Kai nebelieka jos mėgstamiausios daržovės – pomidorų, juos keičia raugintomis – burokėliais, kopūstais, konservuotais pomidorais, naudoja daug moliūgų, morkų, kurie iki pavasario išlieka švieži.
Salotas, kuriomis mėgaujasi vasarą, keičia daržovių troškiniai ir sriubos. Galvodama, ką dės ant pusryčių, pietų ar vakarienės stalo, V. Musvydaitė nepamiršta, kad šiuo metu reikia pasirūpinti ir organizmo atsparumo didinimu, imuniteto stiprinimu: „Į daugumą patiekalų „integruojamas“ česnakas.
„Man labai svarbu palaikyti skysčių balansą, nes dėl jų trūkumo kenčia oda, skilinėja lūpų kampučiai, parausta akys. Vietoje vandens šiuo metu dažnai renkuosi šiltas arbatas. Labai patinka mėtų, iš mamos daržo, kol dar yra šviežių, vėliau džiovintų.“ - sako Vlada.
Populiariausi rudens vaisiai jos šeimoje – lietuviški obuoliai, iš egzotiškų – greipfrutas. Citriną atstoja svarainiai, kuriuose gausu vitamino C. Su iš jų paruoštu sirupu ruošia aromatingą arbatą. Imunitetui stiprinti šaldytuve jau laukia bruknių užpilai.
„Nesvarbu, koks oras, nepamirštu vaikščiojimo, man jis yra būtinas. Štai ir šiandien lyja, žvarbu, bet aš vis tiek kaip ir kasdien pėsčiomis einu į darbą ir raginu tai daryti visas moteris. Džiaukitės rudeniu ne tik savaitgaliais. Išnaudokite pasivaikščiojimui pietų pertrauką, kad ir nueidamos iki kavinės ar parduotuvės maisto parsinešti“, – sveikos gyvensenos receptais dalijasi žinoma moteris. Jeigu organizmui pritrūksta maistinių medžiagų ar mineralų ir jų negalima gauti su maistu, pasitarusi su gydytoju V. Musvydaitė renkasi maisto papildus. Jos pasirinkimas - „Welwoman“ maisto papildai.
Jei norime būti sveiki, svarbi visuma
„Jeigu norime būti sveiki, svarbi visuma. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas, o esant būtinybei - maisto papildai.", - sako sveikos gyvensenos entuziastė.
V. Musvydaitė net neprisimena, kada paskutinį kartą buvo peršalusi. Jos žodžiais, moksliškai yra įrodyta, kad reguliarus kasdienis vaikščiojimas, nueinant ne mažiau nei 10 tūkst. žingsnių, didina organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms. Būtina ir sveikai maitintis kiekvieną dieną, tačiau neperlenkiant lazdos, kartą per savaitę galima leisti sau pasimėgauti kad ir blynais, kuriuos ji kepa šeimai sekmadieniais. Dar vienas svarbus imunitetą stiprinantis faktorius – gerai išsimiegoti.
Taip gyvena ir sportininkės kolegos. Anksčiau šiuo metų laiku vos ne visi komandos nariai vienas po kito sirgdavo tai sloga, tai kosėdavo, pastaruoju metu tokie atvejai itin reti.
