Aktualu ir naudinga Ilgėjantis pavasarinės alergijos sezonas kelia naujus iššūkius
Apie ketvirtadalis pasaulio gyventojų gamtos pabudimo laukia ne su džiaugsmu, o su nerimu ir baime. Nereikia nė koronaviruso, namuose juos įkalina pražydę augalai, kurie išprovokuoja pavasarinės alergijos simptomus. Šis pavojingas laikotarpis, kai ore yra didelė žiedadulkių koncentracija, palaipsniui ilgėja, mat šiltėjant klimatui pavasaris prasideda vis anksčiau, ir tai tampa vis didesniu iššūkiu tiems, kurie yra jautrūs gamtiniams alergenams.
Greičiau auga ir išskiria daugiau žiedadulkių
Įsivaizduokite, kad susirgote sloga, bet ji užtrunka ne savaitę, o du, tris ar dar daugiau mėnesių. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad pavasarinė arba žiedadulkių alergija tęsiasi ir vasarą, ir dalį rudens. Sergančio ja žmogaus nosis varva, yra užgulta, akys ašaroja, vargina sausas kosulys, čiaudulys, gali sutrikti ir uoslė. Kuo šiltesni ir sausesni orai, tuo palankesnės sąlygos ligos paūmėjimui.
Mokslininkai akcentuoja, kad dėl klimato kaitos ilgėja vidutinė augalų augimo –vegetacijos – trukmė, o kartu ir taip vadinamas žiedadulkių sezonas. JAV Astmos ir alergijos fondo duomenimis, žiedadulkių sezonas šioje šalyje, lyginant su 1995 metais, pailgėjo beveik 30 dienų. Atkreipiamas dėmesys, kad vis ankstėja ir augalų pumpurų sprogimas, lapų išsiskleidimas bei žydėjimo laikas.
Žurnale „Lancet“ neseniai paskelbta studija atskleidė, kad žydintys augalai dėl aukštesnės oro temperatūros subrandina ir į aplinką paskleidžia didesnį žiedadulkių kiekį nei prieš kelis dešimtmečius. Greitėja ir augalų augimo tempas, jį skatina augančios anglies dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, emisijos. Pasak gamtininkų, šios dujos ypač spartina piktžolių, stipraus alergeno, augimą.
Jos anksčiau pabunda iš žiemos miego ir pražysta, kita problema – brandina žymiai daugiau žiedadulkių. Prognozuojama, kad per ateinančius 65 metus dėl to bendras piktžolių žiedadulkių kiekis gali padidėti net 60–100 proc. Be to, šie augalai sėklas subrandina ir žydi du-tris kartus per sezoną, taigi, visą vasarą iki pat rudens kelia pavojų sergantiems sezoninėmis alergijomis žmonėms.
Jungtinės Karalystės alergologai prakalbo ir apie dar vieną priežastį, kuri lemia stipresnes alergines reakcijas žydėjimo metu. Miestuose tarp naujai sodinamų želdinių vyrauja vyriškos lyties medžiai, kraštovaizdžio specialistai juos parenka dėl to, kad nebrandina sėklų, vaisių ir mažiau teršia aplinką. Tačiau jie subrandina daugybę milijonų žiedadulkių daugiau, nei turintys abiejų lyčių žiedus.
Kaip alergenas veikia tam tikra augalo rūšis
Pavasarinė arba sezoninė alergija, dar vadinama šienlige, polinoze yra netipiška organizmo reakcija į medžių, žolių, gėlių žiedadulkes. Jos simptomų pasireiškimas priklauso nuo to, kokia yra žmogaus imuninė sistema: jei ji stipri, jie švelnesni, mažiau varginantys, o kai kuriems gali iš viso neišryškėti. Yra pacientų, kuriems jautrumas žiedadulkėms nustatomas tyrimų metu, bet jie jokiais negalavimais nesiskundžia.
Alergologų duomenimis, alergiškų žiedadulkėms asmenų skaičius auga visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Manoma, kad tai susiję su padidėjusia oro tarša, prie jos pastaruoju metu priskiriamos ir žiedadulkės, sklandančios ore nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Jos susimaišo su kitais oro teršalais, todėl dar labiau dirgina kvėpavimo takus, ypač miestuose, kur tarša didesnė.
Patekusios į nosies, burnos, akių gleivines žiedadulkės sukelia alerginę slogą, taip pat alerginį akių uždegimą, kai kuriems ima perštėti gerklę, prasideda sausas, įkyrus kosulys. Gali sureaguoti ir oda, dažniausiai tokiais atvejais atsiranda bėrimų ant veido, kaklo. Alergijos žiedadulkėms negydant ar gydant netinkamai, gresia komplikacijos – sinusitas, konjunktyvitas, bronchinė astma.
Dažniausiai pacientai būna alergiški ne visų augalų žiedadulkėms, o tam tikrų rūšių. Jeigu simptomai pasireiškia ankstyvą pavasarį, greičiausiai asmuo yra alergiškas medžių žiedadulkėms, jeigu vasarą – žolėms ir piktžolėms, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje – ambrozijų šeimos augalams. Jeigu jie vargina visus metus, reikėtų pagalvoti apie namų aplinkoje esančius alergenus.
Išsiaiškinti, kokio augalo žiedadulkėms esate jautrus, labai svarbu. Tai padės išvengti sąlyčio su konkrečiu alergenu, pavyzdžiui, nesodinti savo sode to augalo, nevykti į gamtą, nebūti lauke, kai jis žydi. Tiksliai nustatyti, koks medis, žolė ar gėlė sukelia alergiją, galima specialiais tyrimais. Tai naudinga žinoti ir dėl imunoterapijos, kuria sėkmingai gydoma alergija žiedadulkėms.
Į pagalbą – specialūs žemėlapiai ir programėlės
Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos genčių, miglinių, kiparisinių šeimų augalų žiedadulkės. Apie penktadalį medynų užima beržai, kurie žydi kovą–gegužę. Juose esantis alergenas įjautrina dažniau nei kitų pavasarį žydinčių augalų. Tarp aktyviausių alergenų yra ąžuolo žiedadulkės, kiečio ir pelyno, kurie žydi vasarą.
Pasaulinė sveikatos organizacija pabrėžia, kad svarbus vaidmuo siekiant pagerinti pavasarinėmis alergijomis sergančių žmonių savijautą ir gyvenimo kokybę tenka žiedadulkių sezonų prognozavimui. Juolab kad ne visuomet galime pasikliauti vien tuo, ką matome už lango, šios smulkutės augalų dalelės, pakilusios į aukštesnius atmosferos sluoksnius, esant palankioms oro sąlygoms, gali nuskristi ne vieną tūkstantį kilometrų, tad dalis jų atkeliauja iš kitų šalių.
Žiedadulkių kiekį ore mūsų šalyje stebi, pateikia prognozes Šiaulių universiteto mokslininkai. Jų sukurta mobilioji programėlė „Pasyfo“ pasirinkus, kokio augalo žiedadulkėms esate alergiški, pateikia informaciją, kokia alergijos rizika yra konkrečiame mieste, konkrečią valandą, bendra informacija apie oro kokybę realiu laiku. Tinklalapyje www.polleninfo.org galima pasitikrinti, kokie augalai šiuo metu žydi, kokios žiedadulkės sklando Lietuvoje, kitose Europos valstybėse.
Remiantis šia informacija, galima koreguoti savo elgesį ir imtis veiksmų, kurie užkirs kelią ligos paūmėjimams. Alergologai pataria tuo metu, kai žiedadulkių koncentracija didelė, neplanuoti veiklų lauke, jeigu tai neišvengiama, dėvėti respiratorius arba kaukes. Grįžus į namus būtina išsiplauti galvą, palįsti po dušu, persirengti, išskalbti drabužius. Duris ir langus laikyti kiek įmanoma sandariau uždarytus.
Dalis pacientų neapsieina ir be gydymo. Specifinė imunoterapija, dar vadinama vakcina nuo alergijos, kai sergančiajam tam tikrais laiko intervalais leidžiami nedideli alergeno kiekiai, gali padėti užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę, po šio gydymo organizmo reakcija į alergeną su juo susidūrus būna žymiai mažesnė. Jos poveikis gali tęstis ir dešimtmetį. Nemalonius alergijos simptomus sušvelninti padeda vaistai – antihistamininiai, hormoniniai, kiti preparatai, pavyzdžiui, akių lašai
Tai svarbu:
Šiemet pavasarinės alergijos sezono pradžia sutapo su koronaviruso infekcijos plitimo pradžia. Gydytojai įspėja, kad dėl to alergiją žiedadulkėms reikia gydyti itin atidžiai, laikytis profilaktinių priemonių. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šios ligos paveikta kvėpavimo takų gleivinė yra imlesnė ir virusinėms infekcijoms, tarp jų ir COVID-19, todėl išauga užsikrėtimo ja rizika.
Lietuvoje pavasarinėmis alergijomis serga apie 15 proc. gyventojų. Dažniausiai ši liga pirmą kartą pasireiškia paauglystėje, tačiau gali būti diagnozuojama ir suaugusiems, ir netgi senyvo amžiaus žmonėms.
