Hemorojus: nėra prasmės gėdytis, reikia gydytis
Aut. Teodora Vaitkutė
Kraujagyslės išangės kanale sudaro savotiškas pagalvėles, vadinamas hemoroidais. Šie kraujagysliniai rezginiai kartu su raumenų pluoštais sandariai uždaro išeinamąją angą ir sulaiko išmatas. Tačiau kartais jie išsiplečia, sukeldami nemalonius simptomus: tempimo pojūtį, skausmą, niežulį, kraujavimą. Tada susergame kraujagyslių liga hemorojumi. Tai dažnas sutrikimas, nuo jo kenčia kas antras vyresnis nei 50 – ties pasaulio gyventojas. Tokiu atveju gali būti vartojami vaistai nenų, kraujagyslių apsaugai, preparatai hemorojui gydyti ir kitai vaistai nuo hemorojaus, tačiau svarbu ir prevencinės priemonės.
Hemorojus - paveldima kraujagyslių patologija
Hemorojus yra dviejų tipų: vidinis ir išorinis. Pirmuoju atveju dariniai iš kraujagyslinio audinio susiformuoja išangės kanalo viduje, o antruoju išangės išorėje, po oda. Vidinis hemorojus nekelia didelių nepatogumų, kol mazgai nedideli. Tačiau jiems padidėjus, tuštinantis jie gali iškristi į išorę, o baigus sugrįžta atgal. Ligai progresuojant jie visą laiką būna iškritę. Tai lėtinė ligos forma, ūmiam hemorojui būdingas kietas skausmingas mazgas.
Tai kelia didelį diskomfortą, nes mazgus gaubianti oda visą laiką būna sudirgusi, paraudusi, gali atsirasti erozijų, erzina nuolatinis niežėjimas. Iš pradžių išangė kraujuoja tik tuštinantis, o vėliau, kai mazgai iškrinta, gali kraujuoti bet kuriuo metu ir labai gausiai. Dėl to, nesigydant, net gresia mažakraujystė. Gali atsirasti išskyrų iš išangės. Skausmas paprastai jaučiamas tik ligai pažengus, kai prasideda trombozė – kraujagysles užkemša krešulys, jis gali būti staigus ir labai stiprus.
Naujausi tyrimai rodo, kad hemorojus dažniausiai yra įgimta kraujagyslių liga, ja nesusergama vien dėl ilgo sėdėjimo. Tačiau sėdėjimas yra rizikos faktorius, kuris ją gali išprovokuoti, jei turi genetiškai užkoduotą polinkį. Kiti rizikos faktoriai yra vidurių užkietėjimas, su tuo susijęs dažnas stanginimasis. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad rizika susirgti hemorojumi padidėja nėštumo metu, turint antsvorį, mažai judant, kilnojant sunkumus, tiems, kurių jungiamasis audinys silpnesnis.
Svarbu kuo anksčiau pradėti gydyti
Gydytojai proktologai ragina vos pajutus pirmuosius simptomus kreiptis pagalbos. Pradinėse ligos stadijose paprastai skiriamos žvakutės, slopinančios skausmą ir uždegimą, kraujotaką gerinantys – didinantys kraujagyslių tonusą, mažinantys pralaidumą preparatai. Diskomfortą mažina specialūs tepalai, kremai. Kartu būtina koreguoti mitybą, gyvenimo būdą. Būti fiziškai aktyvesniems, stiprinti pilvo raumenis, sveikiau maitintis, naudoti daugiau skaidulų, ląstelienos, gerti pakankamai skysčių. Patartina vengti veiklos, didinančios slėgį pilve (ilgo darbo atsitūpus).
Jei tai nepadeda, taikomi įvairūs minimaliai invaziniai gydymo metodai. Vienas iš jų – vidiniai mazgai pasitelkus vakuuminį instrumentą į jį įtraukiami ir užveržiami specialiais guminiais žiedais. Perrišti hemorojiniai mazgai per kelias dienas apmiršta ir be skausmo savaime pasišalina, kadangi nutrūkus jų kraujotakai audiniai žūsta. Procedūra neskausminga, paprasta ir efektyvi, užtrunka vos keletą minučių, nereikia nejautros, nesutrikdo darbingumo.
Kiti metodai taip pat veiksmingi. Vienas iš plačiausiai naudojamų – tai hemoroidų koaguliavimas infraraudoniaisias spinduliais, elektra arba lazeriu. Koaguliavimo metu pakitę kraujagysliniai tiesiosios žarnos audiniai prideginami pasitelkus infraraudonąją spinduliuotę, elektrą ar lazerio energiją, kuri atliekant procedūrą siunčiama tiesiai į darinį ir jį išgarina. Kitaip tariant – sunaikina iš vidaus, nepažeidžiant aplinkinių audinių, nei odos, nei gleivinės.
Veiksmingi ir seni, ir nauji metodai
Hemorojus gali būti gydomas dar vienu būdu - skleroterapija. Tai, kai aplinkui hemorojinį mazgą suleidžiama taip vadinama sklerozuojanti medžiaga, kuri sukelia kraujagyslinio darinio uždegimą, dėl to mazgas sumažėja. Beje, tokiu būdu gydoma ir venų varikozė (išsiplėtusios kojų venos). Hemorojaus mazgai gali būti suardomi ir pasitelkus krioterapiją, tai yra veikiant juos šalčiu. Tam naudojamas skystas azotas, azoto oksidas arba anglies dioksidas.
Hemorojus gydomas ir kitu inovatyviu metodu - transrektalinė hemorojaus dearterializacija (THD). Jo metu, pasitelkus ultragarsą, surandamos 6 kraujagyslės (arterijos), „maitinančios“ krauju hemorojaus mazgus, jos persiuvamos ir perrišamos. Taip sustabdoma darinio kraujotaka ir mazgas per dešimt dienų ar porą savaičių sunyksta, o likučiai pasišalina savaime, kartu su išmatomis, be jokio skausmo ar kitų nemalonių pojūčių.
Kai hemorojus negydomas, vienintelis būda padėti pacientui – chirurginė operacija. Ji vadinama hemoroidektomija, hemorojiniai mazgai pašalinami naudojant vietinę nejautrą arba narkozę. Operacija trunka nuo 30 min iki 1 val., o konkretus metodas parenkamas individualiai. Jis gali būti atviras, uždaras ar pusiau uždaras, staplerinis, kai per operaciją išangės kanalas išplečiamas ir specialiu instrumentu pašalinami pakitę hemorojiniai mazgai, audiniai iškerpami ir susiuvami.
Tai svarbu:
Didžiausia problema – po chirurginės operacijos žaizdos ilgai gyja, tai užtrunka apie 3–4 savaites, be to, išangės sritis labai jautri, todėl gijimą lydi skausmas ir bendras diskomfortas, sunku sėdėti, judėti. Todėl geriau nelaukti, tikintis, kad simptomai praeis savaime, o pagalbos ieškoti vos tik juos pajutus.
Kraujavimas iš išangės gali būti ir tiesiosios žarnos vėžio simptomas. Jam kartojantis, ypač kai kartu jaučiamas silpnumas, tuštinimosi sutrikimai, pasikeitimai, kiti su tuo susiję negalavimai, būtina pasitikrinti, ar nesergate onkologine liga.
Naudingi patarimai
- Sergant hemorojumi savijautą pagerinti padės:
- Vaistažolių arbatos, kurios palaiko virškinimą ir mažina vidurių užkietėjimą;
- Maistinės skaidulos, - palaikančios normalią žarnyno motoriką;
- Drėgnos servetėlės, kurias rekomenduojama naudoti vietoje tualetinio popieriaus, jos nedirgins ir taip sudirgusios odos.