Aktualu ir naudinga COVID-19 ar paprastas gripas?
Kaip atskirti gripą nuo koronaviruso? Kaip sumažinti tikimybę užsikrėsti? Ką daryti susirgus?
Gripo sezonas jau čia. Kartu su vykstančia kova su COVID-19, ekspertai perspėja, kad jei stipriai padaugės gripo atvejų, ligoninės bus apkrautos ne tik tuo, kas jau vyksta dėl COVID-19 pandemijos.
Gripas yra grėsmė, paveikianti visų šalių gyventojus – kiekvienais metais visame pasaulyje nustatoma net apie milijardą gripo atvejų, iš kurių, 3–5 milijonai sunkių gripo atvejų ir 290–650 tūkst. su gripu susijusių mirčių. Šių metų gripo sezono sunkumas yra nenuspėjamas, tačiau atėjus šaltajam metų laikotarpiui, natūralu, kad daugiau žmonių ims kosėti ir čiaudėti, todėl, pasireiškus tokiems aktyviems simptomams, tikimybė užsikrėsti ligomis bus daug didesnė.
Kaip ir pavasarį, kai buvo sunku atskirti sezonines alergijas nuo COVID-19, dabar bus svarbu kuo greičiau nustatyti, ar pasireiškė gripo, ar COVID-19 simptomai. Tad kaip šias ligas atskirti ir kaip save apsaugoti ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso?
Kuo gripas skiriasi nuo COVID-19?
Deja, susirgimo pradžioje atskirti COVID-19 ir gripą gali būti nelengva. Nors gripą ir koronavirusą sukelia visiškai skirtingi virusai, šioms ligoms būdingi panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės skausmas, sloga, dusulys, kūno ir galvos skausmai, vėmimas ir viduriavimas. Vis dėlto yra du aiškūs simptomų skirtumai.
Pirma, skonio ir kvapo praradimas būdingas COVID-19 ir nepasireiškia žmonėms, sergantiems gripu. Tai – vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių atskirti gripą nuo COVID-19. Nors skonio ir kvapo juslių praradimas gali pasireikšti ne visiems pacientams (apie 86 proc. pacientų pranešė apie kvapo praradimą ir apie 53 proc. – apie skonio praradimą), šis specifinis simptomas gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po apsikrėtimo.
Antra, nors šių ligų simptomai gali būti panašūs, jie paprastai pasireiškia skirtingai. Tiek gripas, tiek COVID-19 sukelia kosulį ir dusulį, tačiau apskritai COVID-19 simptomai paprastai trunka ilgiau nei gripas – statistika rodo, kad koronaviruso simptomai gali užsitęsti ir kelias savaites (jei ne mėnesius). Sergant COVID-19, dusulys taip pat gali atsirasti vėliau, be to, jis būna sunkesnis bei nepraeina ilgiau.
Atsiranda pranešimų, kad šie išskirtiniai simptomai, sergantiems koronavirusu, pasireiškia taip pat gana dažnai:
Raudonos, patinusios akys. Koronavirusu sergantys pacientai kartais praneša pastebėję padidėjusį akių paraudimą, patinimą ir niežėjimą, kuris gali pasirodyti kaip konjunktyvas (akies uždegimas). Kai šis simptomas pasireiškia kartu su kitais koronaviruso simptomais, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
Odos bėrimai. Virusai su bėrimais siejami dažnai, todėl šis simptomas nėra neįprastas. Vis dėlto pastebėta, kad tai – simptomas, gana dažnai pasitaikantis COVID-19 susirgusiems jaunesniems žmonėms. Jei jums ar jūsų vaikui atsirado naujas, neįprastas bėrimas, kreipkitės į gydytoją. Kadangi gydytojui gali būti sunku atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, alergija ar kita virusine infekcija, gydytojas greičiausiai paskirs COVID-19 tyrimą.
Atsisiųskite ir atsispausdinkite atmintinę
Kaip atskirti COVID-19 ir gripą tada, kai serga vaikas
Statistika rodo, kad vaikams COVID-19 pasireiškia lengviau, nei suaugusiesiems, be to, jie šia liga užsikrečia gerokai rečiau. Nepaisant to, nors ir retai, COVID-19 gali pasireikšti ir mažiems vaikams, ir paaugliams.
Karščiavimas, vėmimas, mieguistumas ir pilvo skausmas yra simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Jei vaikui pasireiškia bendri gripo simptomai kartu su bet kuriuo iš aukščiau išvardytų simptomų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Ką daryti, jei manote, kad susirgote gripu, COVID-19 arba ir tuo, ir tuo
Sirgti ir gripu, ir COVID-19 – įmanoma, tačiau užsikrėsti abiem ligomis tikimybė yra labai maža. Jei pastebėjote, kad jaučiate kurį nors iš minėtųjų simptomų – imkitės šių veiksmų:
Pasikonsultuokite su gydytoju. Jei jums pasireiškia koks nors COVID-19 ar gripo požymis (tarkime, galvos skausmas, karščiavimas, kūno skausmai ir nuovargis), užsidėkite kaukę, izoliuokitės nuo aplinkinių ir apie savo simptomus praneškite gydytojui.
Testuokitės. Labai svarbu, kad gripas ar COVID-19 būtų nustatytas kuo greičiau – kitaip kai kuriais atvejais abi ligos gali komplikuotis, be to, nebūdami tikri, ar esate užsikrėtę, galite būti ligos nešiotojais.
Pradėkite gydymą. Žinodami tikslią ligos diagnozę, galėsite pradėti reikiamą gydymą. Gripo atveju standartiškai skiriami antivirusiniai vaistai – jie padeda sumažinti simptomų sunkumą bei sutrumpinti ligos trukmę. Žmonės, sergantys lengvesne COVID-19 forma, gali pasveikti namuose stebėdami simptomus, ilsėdamiesi ir gerdami daug skysčių.
Jei jums pasireiškia sunkesni koronaviruso simptomai – sunku kvėpuoti, skauda kūną ir/ar galvą, spaudžia krūtinę ir kt. – nedelsdami kreipkitės į gydytojus.
Kaip apsisaugoti nuo gripo ir COVID-19
Pasiskiepykite. Vakcinos nuo COVID-19 ir gripo yra lengvai prieinamos visiems. Tai – geriausias būdas apsisaugoti ir sumažinti susirgimo tikimybę bei užtikrinti, kad jei apsikrėsite, sirgsite lengvesne ligos forma.
Būkite atsargūs. Prevencinės priemonės nuo COVID-19 yra tokios pat, kaip stengiantis apsisaugoti nuo gripo: siaučiant pandemijai, venkite didelių minių ir susibūrimų, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir pasijutę prastai, likite namuose.
Rūpinkitės savo imunine sistema. Rūpintis savo imunine sistema yra labai svarbu kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais: valgykite sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštinkitės, išsimiegokite. Maisto papildai bei vitaminai taip pat stiprina imunitetą, tad visa tai padės imuninei sistemai su virusais susidoroti lengviau.
