Biohakingas: amžinos jaunystės paieškos arba galimybė paiilginti aktyvaus gyvenimo trukmę
Biohakingas apibrėžiamas kaip informacinių technologijų ir biologinių įrankių taikymas geresniam biologiniam žmogaus kūno, taip pat ir smegenų, funkcionavimui užtikrinti. Kitaip tariant, tai priemonių visuma, apimanti įvairius gyvenimo būdo pokyčius, kurie pagerina savijautą, intelekto rodiklius, kognityvinius gebėjimus, bendrą sveikatos būklę, o kartu padeda išsaugoti genuose užkoduotas teigiamas fiziologines ir neurologines organizmo savybes. Šios metodikos tikslas – ne tik gyventi kuo ilgiau, bet ir užtikrinti maksimaliai gerą gyvenimo kokybę.
Svarbu išlaikyti kritinį vertinimą
Šis biotechnologinis socialinis judėjimas prasidėjo XX a. paskutiniame dešimtmetyje, kai žmonės, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir profesinės krypties, pradėjo savarankiškai eksperimentuoti su savimi, pasitelkdami naujausias technologijas ir mokslinius tyrimus apie žmogaus biologiją. Jis apima ir įvairias praktiškai nesunkiai įgyvendinamas intervencijas, susijusias su mityba, fiziniu aktyvumu, miegu, kitais sveikos gyvensenos aspektais, ir pačias beprotiškiausias idėjas.
Žmones jungtis prie šio judėjimo skatina skirtingos priežastys. Vieni ieško naujų galimybių pagerinti savijautą, nes yra nusivylę tradicine medicina arba nepatenkinti tradicinio gydymo rezultatais. Kitus intriguoja technologinės ar skaitmeninės inovacijos ir kyla noras jas išbandyti. Kai kurie vertina tai kaip dar vieną alternatyvą sustabdyti senėjimo procesus, kuo ilgiau išlikti jaunatviškiems, pailginti gyvenimo trukmę ir nekantrauja įsitikinti, ar ji išties veiksminga.
Užsiimti biohakingu galima savarankiškai eksperimentuojant arba tai gali padėti padaryti į šią sritį įsigilinę sveikatingumo instruktoriai ar treneriai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikri biohakingo metodai, elektroniniai prietaisai, implantai vertinami kontraversiškai, nes nėra paremti moksliniais tyrimais. Prieš juos taikant reikėtų gerai pasverti galimą riziką ir naudą, atsižvelgti, ar tikrai yra saugūs, ar nepadarys žalos sveikatai, aklai nesitikėti, kad įvyks stebuklas.
Nuo papildų – iki nutrigenomikos
Svarbią vietą biohakingo metodikoje užima maisto papildai, reikalingi įvairų organizmo sistemų veiklai palaikyti, jie derinami su subalansuota mityba. Sudaromos specifinės maistinių ir bioaktyvių medžiagų, vitaminų ir mineralų kombinacijos, nurodant tikslias jų dozes. Dažniausiai jos skirtos skatinti koncentracijai ir atminčiai, informacijos įsisavinimui, siekia palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Plačiai naudojama dar viena medžiagų grupė – vadinamieji nootropikai. Ji apima ne tik maisto papildus, gėrimus, maisto produktus, bet ir tam tikrusvaistus, pasižyminčius smegenis stimuliuojančiu poveikiu. Įprastai vaistai yra skirti kai kurioms ligoms gydyti, pavyzdžiui Alzheimerio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromui. Medikai įspėja, kad ši tendencija labai pavojinga, nes visi minėti vaistai turi šalutinį poveikį, todėl juos būtina labai tiksliai dozuoti, kad nepakenktų.
Biohakingo šalininkai skiria daug dėmesio naujai sričiai – nutrigenomikai, kuri tyrinėja, kaip maisto produktai, kuriuos valgome, sąveikauja su genais. Siekiama nustatyti, kaip asmens individualus genų rinkinys daro įtaką organizmo atsakui į tam tikras maistines medžiagas. DNR pavyzdys siunčiamas į specialią laboratoriją, o po to gydytojų ir mitybos specialistų komanda išnagrinėjusi genetinę informaciją parengia personalizuotą mitybos planą, mažinantį tam tikrų ligų riziką.
Naudojami jau seniai žinomi metodai
Tarp biohakerių populiarus protarpinis badavimas. Dažniausiai tarp paskutiniojo praėjusios dienos ir kitos dienos valgymo daroma 12-16 valandų pertrauka. Tačiau kai kurie laikosi ir ekstremalesnių taisyklių, pavyzdžiui, valgo tik vieną kartą per parą, vieną dieną per savaitę badauja. Protarpinis badavimas ne tik padeda sureguliuoti svorį, ilgesnį laiką negaudamas maisto medžiagų organizmas ima ardyti nebereikalingus baltymus, mikrobus, atgyvenusias ląsteles ir taip išsivalo nuo toksinų.
Plačiai naudojama ir šalto vandens terapija ar kitos šalčio praktikos, tokios kaip maudymasis vandens telkiniuose visus metus, taip pat eketėje, tinka ir šaltas dušas. Dar viena alternatyva – procedūros specialioje šalčio kameroje. Staigus didelis šaltis susiaurina kraujagysles, o grįžus į normalią temperatūrą kraujas grįžta į audinius, atnešdamas daug maistinių medžiagų ir laimės hormonais vadinamų endorfinų, stiprėja imunitetas, pagreitėja ir riebalų deginimas.
Šios metodikos šalininkai pasitelkia ir šviesos terapiją. Pavyzdžiui, įsigyja specialias lempas, skleidžiančias tam tikro ilgio šviesos bangas. Yra duomenų, kad raudona šviesa sumažina odos senėjimo požymius, skatina jos atsinaujinimą. Be to, ji gerina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis, sąnarius. Šviesos terapija naudojant intensyvų šviesos srautą ne tik gydo depresiją, nerimo sutrikimus, nemigą, bet ir suteikia energijos, mažina mieguistumą, nuovargį.
Implantai ir kamieninių ląstelių terapija
Kai kurie biohakeriai nevengia ir ekstremalių eksperimentų. Jie po oda implantuoja kompiuterinius lustus ar kitokius elektroninius implantus, atliekančius įvairias funkcijas, tarp jų ir susijusias su sveikata, gyvenimo būdu. Tarkime, kaupia ir analizuoja duomenis apie mitybą, fizinį aktyvumą, kitus biologinius organizmo parametrus, pateikia rekomendacijas, kaip koreguoti įpročius. Yra implantų, kurie stebi, kaip keičiasi žmogaus gyvybiniai rodikliai, prognozuoja ligų paūmėjimus.
Ką ir kalbėti apie kamieninių ląstelių terapiją, pavyzdžiui, iš paties paciento kaulų čiulpų išgautos kamieninės ląstelės leidžiamos į sąnarius, siekiant juos sustiprinti, sustabdyti senėjimą, pagerinti funkciją. Įprastai ši terapija naudojama sąnarių ligoms gydyti, šiuo atveju ji pasitelkiama jų prevencijai. Arba reguliari hiperbarinė deguonies terapija specialiose aukšto slėgio kamerose, kuri, tikima, lėtina sėnėjimo procesus, gerina smegenų funkcijas, palaiko raumenų masę ir tonusą.
Prietaisai sveikai gyvensenai – išmanieji laikrodžiai ir apyrankės – dar viena biohakingo atributų grupė. Jais galima skaičiuoti nueitus žingsnius, fiksuoti kitų rūšių fizinį aktyvumą, stebėti širdies veiklą, miego ritmą, kokybę, streso lygį. Kai kurie įrenginiai matuoja kraujospūdį, deguonies lygį, riebalų procentą, sunaudotas kalorijas, gali priminti apie vizitą pas gydytoją ar reikalingą išgerti vandens kiekį. Specialios programėlės leidžia analizuoti šiuos duomenis, pateikia rekomendacijas.