Beždžionių raupai – dar vienas iššūkis žmonijai: ką reikia žinoti kiekvienam
Tebekovojant su vis naujomis koronaviruso atmainomis, nerimą kelia ir kita netikėtai ėmusi plisti virusinė infekcija beždžionių raupai. Jos protrūkis Europoje fiksuojamas nuo šių metų gegužės pradžios. Iki dabar Europos Sąjungos šalyse užregistruota daugiau nei 18 tūkst. šios ligos atvejų, Lietuvoje – 5. Nors mirčių per šį laikotarpį registruota tik 3, Pasaulio sveikatos organizacija beždžionių raupų protrūkį pripažino tarptautine ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Gera žinia – Lietuvą jau pasiekė 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių. Ja bus skiepijami turėję didelės rizikos sąlytį su beždžionių raupais sergančiu asmeniu. Tačiau norint apsisaugoti nuo šios ligos ir sustabdyti jos plitimą, to nepakaks, būtina laikytis epidemiologų rekomendacijų.
Platina gyvūnai, bet užsikrečiama ir nuo žmonių
Beždžionių raupai yra zoonozė – infekcija, kurią tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms, ir ją sukelia beždžionių raupų virusas. Pirmą kartą jis nustatytas beždžionėms 1958 m. Kopenhagoje. Tuo metu pirmasis beždžionių raupų atvejis žmogui užfiksuotas 1970 m. Konge. Ši liga paplitusi Centrinės ir Vakarų Afrikos atogrąžų miškuose, nes jų gyventojai dažnai kontaktuoja su užsikrėtusiais gyvūnais. Beždžionių raupų atvejai XXI a. buvo registruoti Centrinės Afrikos Respublikoje, Konge, Liberijoje, Siera Leonėje, Nigerijoje.
2003 m. beždžionių raupų susirgimai nustatyti JAV, įvežus infekuotų gyvūnų iš minėtų endeminių šalių. Tačiau iki pat šių metų kitai pasaulio daliai didelio galvos skausmo ši virusinė infekcija nekėlė. Kodėl ji ėmė plisti būtent dabar, mokslininkai kol kas neturi aiškaus atsakymo. Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus infekuotam gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su jo krauju, kūno skysčiais, per odos, gleivinių pažeidimus. Beždžionių raupų viruso nešiotojais ir platintojais gali būti ne tik primatai, bet ir žiurkės, dryžuotosios pelės, miegapelės ir kiti graužikai, taip pat voverės.
Epidemiologų teigimu, žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto asmens kūno skysčiais, odos pažeidimais, per užkrėstą patalynę, rūbus. Galima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus, tačiau tik ilgo sąlyčio metu, per kvėpavimo takų lašelius. 95 proc. atvejų beždžionių raupais užsikrečiama lytiniu keliu, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbto tyrimo, kuriame dalyvavo 528 žmonės iš 16 šalių, duomenys. Jo duomenimis, 98 proc. užsikrėtusiųjų yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių.
Nustatyta, kad inkubacinis ligos periodas trunka nuo 5 iki 21 d, dažniausiai 6-13 d. Daugeliu atvejų ligos simptomai išnyksta per 2-4 savaites be jokio gydymo ir neigiamų pasekmių sveikatai. Paprastai apie ligą praneša veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ar lytinių organų ir tarpvietės pūsleliniai bėrimai. Juos gali lydėti karščiavimas, temperatūra pakyla iki 38,5 laipsnių C, padidėja limfmazgiai, vargina galvos ir raumenų skausmai, gali trūkti energijos. Per tris dienas nuo ligos simptomų pradžios atsiranda bėrimas. Iš pradžių tai būna plokščios rausvos dėmelės, vėliau jos virsta pripildytomis skaidraus skysčio arba pūlių pūslelėmis.
Maži vaikai, nėščios moterys ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl kitų ligų ir sveikatos būklių, turi didesnę riziką susirgti sunkesne beždžionių raupų forma. Pajutus jiems būdingus simptomus, ypač atsiradus išbėrimų ir pakilus temperatūrai, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai padaryti rekomenduojama visiems, turėjusiems artimą kontaktą su sergančiuoju ir esant bent vienam iš būdingų beždžionių raupams požymių. Šeimos gydytojas įvertins paciento nusiskundimus, apžiūrės jį ir paskirs papildomus tyrimus arba izoliaciją.
Vakcina jau Lietuvoje – skiepytis reikia du kartus
Kurie asmenys turėtų būti skiepijami, sprendžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. ES registruota vakcina nuo raupų „Imvanex“ šiuo metu neprieinama, todėl ES valstybės narės įsigijo vakcinos „Jynneos“, kurią gamina Danijos bendrovė „Bavarian Nordic“. Po to, kai Europos vaistų agentūra rekomendavo šią vakciną skiepijimui nuo beždžionių raupų, ją sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo leista laikinai tiekti ir į Lietuvą. Mūsų šalį prieš kelias savaites jau pasiekė 1,4 tūkst. vakcinų dozių.
Šia vakcina gali būti skiepijami asmenys nuo 18 metų. Skiepijimo schemą sudaro dvi dozės, su 4 savaičių pertrauka. Asmenims, kurie anksčiau yra pasiskiepiję viena vakcinos nuo raupų doze, rekomenduojama pasiskiepyti dar viena. Atsižvelgiant į ribotą vakcinos prieinamumą ir tikėtiną nedidelį ligos paplitimą, daugelis valstybių nusprendė nuo beždžionių raupų skiepyti tik didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju turėjusius žmones. Pavyzdžiui, lytinius partnerius, kartu gyvenančius asmenis, asmens sveikatos priežiūros bei laboratorijų specialistus.
Tokią pat tvarką numatoma taikyti ir Lietuvoje. Kaip jau minėta, sąlytį turėjusius asmenis identifikuoja ir konsultuoja NVSC specialistai, apklausdami beždžionių raupais susirgusį pacientą. Įvertinę rizikos laipsnį, jie gali rekomenduoti pasiskiepyti ir nukreipti į vieną iš penkių nuo šios ligos skiepijančių įstaigų, kurios yra penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Skiepijančios įstaigos gydytojas įvertins kontaktą turėjusio asmens sveikatos būklę ir priims galutinį sprendimą dėl skiepijimo.
Pasiskiepyti nuo beždžionių raupų rekomenduojama per keturias dienas nuo didelės rizikos sąlyčio su sergančiu asmeniu. Jei vakcina suleidžiama praėjus 4-14 dienų nuo didelės rizikos sąlyčio dienos, skiepijimasis gali padėti sumažinti ligos simptomų sunkumą. Kaip ir skiepijantis kitomis vakcinomis, kai kuriems žmonėms galimas šalutinis poveikis. Vartojant vakciną „Jynneos“ tai gali būti skausmas, paraudimas, patinimas, niežulys ir sukietėjimas injekcijos vietoje, taip pat raumenų ir galvos skausmas, nuovargis.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir pasiskiepijus didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys 21 d. po jo turi stebėti savo sveikatos būklę ir laikytis nustatytų reikalavimų. Tai yra stebėti, ar neatsiranda ligos požymiai, matuotis temperatūrą du kartus per dieną. Neturintiems simptomų galima tęsti įprastą kasdienę veiklą – eiti į darbą, mokylą ir pan., izoliacija jiems nebūtina. Tačiau stebėjimo metu jie neturėtų palikti savo gyvenamosios vietos – išvykti į kitą Lietuvos regioną, miestą, taip pat nerekomenduojama vykti į kitą šalį.
Kam privaloma izoliacija ir kaip reikia saugotis?
Jeigu stebėjimo laikotarpiu išsivysto tik nespecifiniai ligos simptomai – karščiavimas, padidėja limfmazgiai, jaučiamas nuovargis, galvos, raumenų skausmai, tačiau nėra bėrimo, reikia izoliuotis atskirame aukšte ar atskirame kambaryje 7 d. ir stebėti savo būklę. Šiuo laikotarpiu esant poreikiui gydytojas gali išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jeigu bėrimas per 7 d. neatsiranda ir praeina karščiavimas, izoliacija nebetaikoma, tačiau turite tęsti savo sveikatos būklės stebėjimą ir temperatūros matavimą, kol pasibaigs 21 d. laikotarpis.
Tuo metu rekomenduojama laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, vengti fizinio kontakto su šeimos nariais, artimaisiais, pažįstamais, kolegomis – apsikabinimo, pasibučiavimo, netgi rankų paspaudimo. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su mažais vaikais, besilaukiančiomis moterimis, asmenimis, kurių nusilpusi imuninė sistema, nes jiems užsikrėtus beždžionių raupais galimos sunkesnės ligos formos, komplikacijos.
Patartina neturėti net ir saugių lytinių santykių bei artimo fizinio kontakto su kitais asmenimis, nes prezervatyvų naudojimas negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo beždžionių raupų. Taip pat vengti kontakto su naminiais ir kitais gyvūnais žinduoliais 21 dieną nuo paskutinio sąlyčio su sergančiuoju. Atkreipkite dėmesį, kad mažiausiai tris savaites po paskutinės sąlyčio dienos sąlytį su sergančiaisiais turėję asmenys negali būti kraujo, organų ar kaulų čiulpų donorais. Jei per šį laikotarpį po turėto sąlyčio ligos simptomai neišsivystė, galite gyventi įprastą gyvenimą.
Be to, šalyse, kuriose šiuo metu registruojama beždžionių raupų viruso cirkuliacija, siekiant išvengti užsikrėtimų nuo gyvūnų, rekomenduojama vengti sąlyčio su graužikais ir primatais, jų krauju, o jų mėsą gerai termiškai apdoroti. Taip pat naudoti pirštines ir apsauginius rūbus liečiant sergančius gyvūnus ir jų audinius, juos skerdžiant. Sveikatos priežiūros specialistams, artimiesiems, šeimos nariams reikia vengti sąlyčio su sergančiojo užterštais daiktais. Būtina dėvėti pirštines ir apsauginius rūbus slaugant ligonį, plauti rankas po kiekvieno kontakto su juo.
Svarbiausios priemonės siekiant suvaldyti beždžionių raupų protrūkį yra ankstyvas ligos diagnozavimas, sergančių asmenų izoliacija, sąlytį turėjusių asmenų nustatymas ir vakcinacija. Buvo pranešta apie keletą sunkių ligos atvejų, tačiau didesnė dalis susirgimų yra nesunkūs ar vidutinio sunkumo, įveikiami taikant simptominį gydymą – naudojant vaistus mažinančius temperatūrą, bėrimų niežėjimą slopinančius tepalus, gali būti skiriami ativirusiniai preparatai. Vis dėl to atsargumo priemonės pravers kiekvienam. Ypač saugotis patariama mažiems vaikams, nėščioms moterims, asmenims, kurių imunitetas nusilpęs. Šio protrūkio metu mirę 3 užsikrėtusieji Ispanijoje ir Belgijoje, kaip pranešama, sirgo gretutinėmis ligomis.