Aktualu ir naudinga Apie perdegimą, kuris su karščiu neturi nieko bendro
Perdegimo darbe sindromas – ne tik vaizdingas pasakymas. Pasaulio sveikatos organizacija jį sieja su chronišku stresu, patiriamu darbo vietoje, ir laiko žymiai svarbesniu sutrikimu nei tiesiog pervargimas. Prieš keletą metų profesinis perdegimas įtrauktas ir į tarptautinę ligų klasifikaciją. Jį išduoda trys pagrindiniai simptomai: išsekimo pojūtis, psichologinis atsiribojimas nuo darbo ir pablogėjusi darbo kokybė. Kartu žmogus jaučiasi tarsi praradęs savo asmenybę, vertybes, darbas nebeteikia pasitenkinimo.
Nė vienas neapsaugotas, o kai kurie ypač rizikuoja
Moksliniai tyrimai ir studijos atskleidžia, kad profesinio perdegimo šaknys siejamos su nepakeliamu krūviu, nesąžiningu elgesiu su darbuotojai ir suvokimo, koks asmens vaidmuo yra darbe, ko iš jo tikimasi, trūkumu. Šis sutrikimas – tai labai stiprus fizinis, protinis ir emocinis išsekimas, kuris trukdo atlikti kasdienes užduotis. Išgyvenantys jį jaučia bejėgiškumą, tuštumą, jiems atrodo, kad neturi ką duoti kitiems, sunku rasti motyvaciją kas rytą keltis iš lovos.
Didesnė rizika patirti perdegimą darbe būdinga tam tikrų profesijų atstovams, visų pirma gydytojams, slaugytojams, kitų specialybių, kurių darbas susijęs su pagalbos teikimu, traumomis, pavyzdžiui, policininkams, gaisrininkams, gelbėtojams, socialiniams darbuotojams. Taip pat atsakingiems už kitus – mokytojams, kitiems švietimo sistemos darbuotojams, aukščiausio lygio vadovams, verslininkams, dirbantiems klientų aptarnavimo srityje specialistams.
Įtakos turi ir asmenybės tipas, bruožai, perdegti darbe labiau gresia perfekcionistams, idealistams, pernelyg reikliems sau, gyvenantiems vien darbu. Labiau linkę perdegti darbe vyrai, vienišiai, turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys, jauni, neseniai studijas baigę specialistai, kurių svarbiausias tikslas yra save realizuoti. Jie paprastai tiki, kad gali pakeisti pasaulį, daug nuveikti ir pasiekti, tačiau susidūrę su realybe neretai nusivilia, ilgainiui tai ima kelti didelę įtampą.
Atkreipkite dėmesį į penkis būdingiausius simptomus
Profesinį išsekimą galima atpažinti pagal dažniausiai pasitaikančius simptomus. Visų pirma tai išsekimas, fizinis išsekimas gali pasireikšti galvos skausmais, pilvo maudimu, apetito praradimu ir kitais virškinimo sutrikimais, miego sutrikimais. Toks asmuo izoliuojasi nuo aplinkinių: perdegę asmenys nebenori su niekuo bendrauti, siekia nutraukti socialinius ryšius ne tik su kolegomis, draugais, bet ir su artimaisiais, šeimos nariais.
Dar vienas būdingas perdegimo požymis – pabėgimo fantazijos. Išvarginti nesibaigiančių reikalavimų darbe, tokie žmonės svajoja apie visišką laisvę, bent jau apie atostogas vienatvėje, be kompanijos, o neretai ir apie galimybę mesti darbą, keisti profesiją ir pan. Kraštutiniais atvejais bėgama nuo realybės pasitelkus alkoholį, psichotropines medžiagas, kitas priklausomybes. Kai kurie renkasi lengvesnį kelią, atnešantį trumpalaikį palengvėjimą – saldumynus ir persivalgymą.
Profesinis perdegimas gali pasireikšti ir irzlumu, jį išgyvenantis žmogus greitai praranda kantrybę, jį viskas erzina. Paprasti reikalai, tokie kaip pasirengimas susitikimui, vaikų vežimas į būrelius ar buities darbai, ypač kai nesiklosto kaip suplanuota, gali pasirodyti neįveikiama užduotis. Kadangi šis sutrikimas susijęs su ilgalaikiu stresu, silpnėja imunitetas, dėl to žmogus dažnai serga peršalimo, virusinėmis ligomis. Gali susirgti ir depresija ar nerimo sutrikimais.
Sudėtingas procesas, kurį sudaro net dvylika stadijų
Profesinis perdegimas – ne peršalimas, jis neištinka staiga. Jam būdingi tam tikri rizikos faktoriai. Tiesa, koreguojant savo mąstymą ir elgesį, šio sutrikimo galime išvengti. Pirmiausiai reikėtų pažaboti savo ambicijas, ypač kai pradedate naują darbą ar sudėtingą projektą, neišsikelti per didelių lūkesčių. To nepadarius, nejučia patys iš savęs imsite reikalauti dar daugiau dirbti, dar labiau stengtis. Kitas etapas – savo poreikių, tokių kaip išsimiegoti, pavalgyti, pailsėti ignoravimas.
Tokie asmenys paprastai nepripažįsta, kad patys sau daro spaudimą ir kaltina tuo savo vadovus ar kolegas. Jie atitolsta nuo šeimos, draugų, pakvietimai į vakarėlius, kiną, kavinę tampa našta, siekiama jų išvengti. Nekantrumas auga, užuot kaltinę dėl tokios situacijos save, kaltina kitus nekompetencija, tingumu ir pan. Kiečiasi elgesys: žmonės tampa agresyvesni, linkę užsipulti artimuosius dėl menkniekių ar be priežasties.
Savo gyvenimą stebi tarsi iš šalies, jiems atrodo, kad nieko nebekontroliuoja. Vidinė tuštuma ir nerimas viską užgožia. Siekdami juos nuslopinti, neretai žmonės ima vartoti narkotikus, pasineria į lošimus, be saiko valgo. Tačiau viskas tiek atrodo beprasmiška ir apima bejėgiškumo pojūtis. Tai – klasikiniai depresijos, kuri dažnai lydi perdegimą darbe, požymiai. Gali prasidėti kiti psichikos sutrikimai, todėl tokiais atvejais reikėtų kuo skubiau ieškoti psichikos sveikatos specialistų pagalbos.
Pirmieji nerimą keliantys ženklai:
- Valgote daugiau, ypač nesveiko maisto, saldumynų.
- Nuovargis nepraeina net išmiegojus pusę paros, nepakanka energijos eiti pasivaikščioti ar sportuoti.
- Darbas, iki tol džiuginęs, atrodo beprasmis, jaučiatės nusivylę juo ir savo profesija.
- Jaučiatės nuo visko atitolę, tarsi nedalyvautumėte tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, nedomina laisvalaikis.
- Blogėja darbo kokybė ir efektyvumas, nebesistengiate gerai atlikti užduočių, imate daryti klaidas, vengti darbo.
Kaip galime sau padėti?
- Subalansuokite darbo krūvį. Tai padaryti padės geras planavimas, užduočių delegavimas kitiems ir pagalbos prašymas. Nekelkite sau pernelyg didelių reikalavimų, darbą užtenka atlikti gerai, tobulai – nebūtina.
- Paimkite kontrolę į savo rankas. Susitarkite su vadovais, kiek trunka jūsų darbo diena, kada pradedate ir baigiate darbą, kada neatsakinėjate į skambučius, žinutes ir laiškus. Siekite, kad jūsų indėlis į sudėtingas užduotis, projektus būtų pastebėtas ir įvertintas.
- Darykite reguliarias pertraukas. Darbo metu reguliariai darykite pertraukėles. Jų metu ramiai, nežvilgčiodami į telefoną ar kompiuterį išgerkite arbatos, pasivaikščiokite, paskaitykite, paklausykite muzikos.
- Nebijokite keisti darbą ar profesiją. Peržiūrėkite savo vertybes, prioritetus ir objektyviai įvertinkite, ar nereikia darbo vietos. O galbūt net atėjo metas keisti specialybę?
- Nepraleiskite savaitgalių ir atostogų. Net jei neplanuojate niekur išvažiuoti, išnaudokite jums priklausančias atostogas. Galite leisti laiką namuose, gamtoje ar mieste. Savaitgalius taip pat skirkite laisvalaikiui, susigalvokite jums patinkančių veiklų, raskite naujų pomėgių ar prisiminkite senus. Gaudykite teigiamas emocijas kiekviename žingsnyje.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Atsipalaiduoti padės bet kokia fizinė veikla. Rinkitės tokią, kuri jums labiausiai patinka, tikrai nebūtina plušėti sporto salėje, jei tai neteikia malonumo – važiuokite dviračiu, riedučiais, plaukiokite, bėgiokite, vaikščiokite arba užsirašykite į šokių pamokas.
- Laikykitės miego režimo. Eikite gulti ir kelkitės tuo pačiu metu, skirkite miegui pakankamai laiko. Vakare venkite produktų su kofeinu, alkoholio, nepersivalgykite, prieš miegą nesinaudokite telefonu.
- Sveika mityba – gera savijauta. Venkite greitųjų angliavandenių, tarp jų ir cukraus. Naudokite daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų, skaidulų, žuvies. Valgykite reguliariai, tris kartus per dieną. Pasak specialistų, kai organizmas patiria stresą, įtampą, pravartu papildyti tam tikrų medžiagų atsargas: B grupės vitaminų, vitamino C, D, E, geležies, magnio, cinko, omega-3 riebalų rūgščių. Kartais šių vitaminų ir mineralų neužtenka gauti su maisto, todėl gali būti vartojami ir maisto papildai nervų sistemai. Ypač svarbūs B grupės vitaminai. Atminkite, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba nei sveikas gyvenimo būdas.
