Aktualu ir naudinga Jei rūpinsimės ausimis, apsaugosime ir klausą, ir pusiausvyrą
Ne visi žino, kas sieja klausą ir pusiausvyrą ir kad už abi šias svarbias organizmo fukcijas atsakingos ausys. Tiesa, tas bendrumas labiau anatomiškas. Išorinė ir vidurinė ausies dalis skirta klausai, o vidinė – pusiausvyrai, tačiau jos tarpusavyje susijusios, todėl jei kas nors atsitinka vienai, paveikiama ir kita. Nustatyta, kad žmonės, kurie turi klausos problemų, serga ausų ligomis, dažniau patiria ir pusiausvyros sutrikimus.
Sudaryta iš trijų dalių
Žmogaus ausis susideda iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės. Matoma išorinės ausies dalis, vadinama kaušeliu, yra kremzlinis darinys, padengtas oda. Ji priima garsą ir nukreipia jį į išorinį klausomąjį kanalą – landą, vedančią link būgnelio, nedidelės membranos, kuri garso bangas keičia į virpesius. Vidurinėje ausyje, būgninėje ertmėje, kuri prasideda už būgnelio, yra trys klausomieji kauliukai, jie sustiprina ir perduoda virpesius į šią ausies dalį. Klausomasis vamzdis taip pat priklauso vidurinei ausiai, jo funkcija – reguliuoti slėgį tarp šios ausies dalies ir nosiaryklės. Vidinę ausį sudaro pusiausvyros (prieangis ir pusratiniai kanalai) ir klausos (sraigė) jutimo organai. Sraigė užpildyta skysčiu ir išklota mikroskopiniais plaukeliais.
Kaip tai veikia?
Kai garso banga patenka į ausies kanalą, ausies būgnelis ima vibruoti. Vibracija perduodama į klausomuosius kauliukus, kurie sustiprina garsą ir siunčia į vidinę ausį. Joje esanti spiralės formos sraigė išklota mikroskopiniais plaukeliais, jie paverčia vibracijas į nervinius impulsus, o šie signalai per klausos nervą keliauja į smegenis, kur yra suvokiami kaip garsai. Vidinėje ausyje esantys pusratiniai kanalai kaip ir sraigė pripildyti skysčio ir taip pat padengti plaukeliais. Kai pajudiname galvą, sujuda skystis ir judina plaukelius. Jie perduoda šią informaciją per vestibiulinį aparatą į smegenis, o tada jos pasiunčia signalą raumenims, kad jie padėtų išlaikyti pusiausvyrą judant kūnui ir keičiantis jo padėčiai erdvėje.
Dažniausios ausų ligos
Otitas arba ausies uždegimas – viena labiausiai paplitusių ausų ligų.Ypač dažnai juo serga vaikai. Jis gali būti išorinis, kai apima tik išorinę ausies landą, arba vidinis, kai apima vidurinę ausies dalį. Išorinės ausies uždegimas paprastai būna susijęs su ilgu buvimu vandenyje, šiltu ir drėgnu klimatu, būdingas narams, plaukikams, vasaros sezono metu ar atsiradus ausies odos pažeidimų ją krapštant, netinkamai valant. Jį sukelia bakterijos arba virusai.
Bakterijos ir virusai būna kalti ir dėl vidurinės ausies uždegimo, kuris daugeliu atvejų pasireiškia esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, kada jo sukėlėjai patenka į vidurinę ausį, ypač padidėja rizika juo susirgti mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Vidinės ausies uždegimas susiformuoja, kai pažeidžiamas klausos nervas. Viena iš priežasčių – sumažėjęs organizmo atsparumas, kita – kai nepavyksta išgydyti vidurinės ausies uždegimo.
Pūlinis vidurinės ausies uždegimas beveik visada pasibaigia ausies būgnelio plyšimu. Jis pratrūksta dėl pūlių spaudimo. Būgnelio perforacija gali atsirasti ir dėl traumos, slėgių svyravimo. Rečiau pasitaikantis susirgimas – klausomojo vamzdžio disfunkcija, nustatoma, kai jis užsikiša. Ūminis miringitas – tai lokalizuotas ausies būgnelio išorinio sluoksnio uždegimas, pasireiškiantis pūslių susidarymu ant būgnelio ir šalia esančios landos odos, neretai išsivystantis po ūmaus vidurinės ausies uždegimo.
Sieros kamščio susidarymas nėra laikomas liga, tačiau jam įstrigus be gydytojo otorinolaringologo pagalbos apsieiti nepavyks. Dėl įvairių priežasčių ausies landoje susidaranti siera nepasišalina kramtant, kaip turėtų, o ima kauptis išorinėje klausomojoje landoje. Sieros gamybą gali paskatinti ausies valymas krapštukais, gali atsitikti, kad tai darant siera nustumiama gilyn ir taip susidaro kamštis. Dėl to ausies landą gali niežėti, atsirasti ausies užgulimas, suprastėti klausa.
Klausos sutrikimai
Klausa gali susilpnėti sergant daugeliu minėtų ausų ligų, tačiau yra ir specifinių klausos sutrikimų grupė. Įgimti klausos sutrikimai vaikams pasireiškia tik gimus arba iki 3 – 5 metų ir yra nulemti genetikos arba gimdymo traumų. Su amžiumi atsiradęs, triukšmo, ausinių naudojimo sukeltas klausos sutrikimas vystosi palaipsniui. Senėjant silpsta nervų ląstelės, kurios reaguoja į garso bangą, todėl silpnėja ir klausa, tai natūralus procesas. Bet dėl didelio aplinkos triukšmo daugėja jaunų žmonių, kurie skundžiasi pablogėjusia klausa.
Pagal klausos organo pažeidimo vietą klausos sutrikimai skirstomi į kondukcinius ir neurosensorinius. Kondukcinis klausos sutrikimas atsiranda dėl išorinės arba vidurinės ausies patologijos, po pasikartojančių uždegimų, užsitęsusių peršalimų, slogos, tokiais atvejais jis laikinas. Neurosensorinis klausos sutrikimas atsiranda dėl vidinės ausies patologijos, pažeidimų po traumos, klausos nervo pažeidimų dėl įvairių ligų, tokių kaip Menjero, insulto, diabeto ir yra nuolatinis, nepagydomas.
Klausą galima laikinai prarasti ir užsikimšus ausies kanalui ar vidurinei ausiai dėl susikaupusio skysčio, auglio, sieros kamščio, dėl to slopinamas garso perdavimas iš išorinės ausies. Taip gali atsitikti dėl ausies infekcijos, alergijos, perforuoto ausies būgnelio, patekusių svetimkūnių, išorinės klausomosios landos kaulinių išaugų. Klausos pažeidimas gali būti vienpusis arba abipusis.
Klausos praradimas paprastai atsiranda palaipsniui. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: nuolat prašote pakartoti ką pasakė pašnekovas, sunku sekti pokalbį, negirdite tam tikrų garsų, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo, vandens čiurlenimo, norisi padidinti televizoriaus ar radijo garsą, vargina spengimas ausyse, skysčio pojūtis arba spaudimas, svaigsta galva, tuo pačiu metu jaučiate ausų skausmą. Tokiais atvejais reikėtų nedelsti ir kreiptis į ausų specialistus.
Pusiausvyros sutrikimai
Bendrai pusiausvyros sutrikimai vargina apie 20-35 proc. visos žmonių populiacijos. Juos gali nulemti įvairios ligos ir skirtingų organizmo sistemų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, neurologiniai sutrikimai, taip pat augliai, galvos ir stuburo traumos, netgi naudojami medikamentai. Tačiau kai kurie pusiausvyros sutrikimai susiję su ausies ir vestibiulinio aparato problemomis. Galvos svaigimas yra svarbiausias, vyraujantis pusiausvyros sistemos pažeidimo simptomas.
Kai staiga ištinka stiprus galvos svaigimo priepuolis, prarandama pusiausvyra, pykina, prasideda vėmimas, širdies plakimas, prakaitavimas, bet tai praeina nejudant ir nekeičiant galvos padėties, greičiausiai sergate gerybiniu poziciniu paroksizminiu vertigo. Jo priežastis – iš vestibulinio aparato, esančio vidinėje ausyje, labirinto pailgojo maišelio atitrūkę otolitai (kalcio karbonato kristalai), nusėdantys ant užpakalinio pusratinio kanalo skliauto. Keičiant galvos padėtį jie juda ir dirgina pusratinių kanalų ląsteles, taip sukeldami sukelia aplinkos judėjimo pojūtį.
Kitas dažnai pasitaikantis pusiausvyros sutrikimas – vestibiulinis neuritas. Jis pasireiškia ūmiu stipriu užsitęsęsusiu galvos svaigimu, būdinga, kad vestibulinė funkcija susilpnėja ar išnyksta vienoje pusėje. Gali sutrikti ir klausa, atsirasti ūžesys ar spengimas ausyse, jų užgulimas, kitų neurologinių simptomų. Manoma, kad šią ligą sukelia virusai, jie sukelia vestibulinio nervo ir neuroepitelinių ląstelių degeneraciją, kartais net sunaikina neuroną. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Pusiausvyra gali sutrikti susirgus labirintitu – taip vadinamas vidinės ausies labirinto plėvinių struktūrų ir skysčių uždegimas. Požymiai panašūs kaip ir kitų pusiausvyros sutrikimų atvejais: svaigsta galva, pykina, sunku išlaikyti pusiausvyrą, sutrinka klausa. Kai vidinėje ausyje dėl virusinės infekcijos, alergijos, autoimuninės reakcijos susikaupia pernelyg daug skysčių, susergama Menjero liga, kurios simptomai yra ne tik galvos savigimas, bet ir spengimas, ošimas ausyse.
Įdomūs faktai apie ausį
Klausomieji kauliukai turi vardus: plaktukas, priekalas ir kilpa.
Jie yra mažiausi kaulai žmogaus kūne, apytiksliai 2-3 mm ilgio;
Žmogaus ausis suvokia garsus nuo 20 iki 20 tūkst. hercų;
Vidinė ausis yra vos pieštuko trintuko dydžio.
Ausų vaškas (siera) saugo jas nuo dulkių ir purvo, taip pat infekcijų, nes jo sudėtyje yra bakterijas naikinančių savybių, be to, neleidžia joms išdžiūti;
Ausų anatomija nulėmė, kad ausys valosi pačios judant žandikauliams kalbant, juokiantis ar valgant.
Ausys yra susijusios ir su skonio pojūčiu, kadangi nervas, jungiantis skonio receptorius su smegenimis, praeina per vidinę ausį.
