Aktualu ir naudinga Išbandymas karščiu arba kaip neiškepti
Dažnai ištroškę vasariškų malonumų pernelyg atsipalaiduojame, neįvertiname saulės ir karščio keliamo pavojaus. O pasekmės gali būti skaudžios – gresia ne tik odos nudegimai, didinantys odos vėžio riziką, bet ir perkaitimas, šilumos, saulės smūgiai. Jie gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Itin atsargiems reikėtų būti, kai ilgesnį laiką laikosi aukšta oro temperatūra, kadangi nerūpestingumas gali kainuoti gyvybę.
Pažeidžia odos ląstelių DNR
Saulės nudegimų net ir labai saugantis ne visuomet pavyksta išvengti. Ir paprastai jų pernelyg nesureikšminame, žinoma, jei kaip reikiant nenusvylame: na, paraudo oda, truputį skauda ir peršti, po dienos kitos ėmė luptis – nelabai smagu, bet ką padarysi. Kai nudegame iki pūslių, jau blogiau, bet irgi nelabai imame į galvą, jei pažeistas nedidelis odos plotas, išgeriame nuskausminamųjų, pasitepame antiseptinėmis priemonėmis, kad žaizdelės neužsikrėstų. Ir taip – iki kito karto.
O tų kartų per gyvenimą gali susidaryti ne tiek ir mažai. Dermatologai jau seniai kalba apie tai, kad mūsų oda turi atmintį ir be jokių pasekmių jos pažeidimai dėl ultravioletinių spindulių (UV) poveikio nepraeina. Daugiau nei penki odos nudegimai, net ir vidutinio stiprumo, riziką susirgti sunkia onkologine odos liga melanoma padidina du kartus, naujausius duomenis pateikia onkologai. Jie įspėja, kad vaikystėje nudegus iki pūslių vos kartą, odos vėžio tikimybė padidėja dvigubai.
Odos nudegimą sukelia UV spinduliai, UVA prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, UVB pažeidžia viršutinį, epidermį. Dalelės, kurios perneša fotonus iš UVA spindulių, pažeidžia odos ląstelių baltymus ir membranas, taip pat DNR. Fotonus iš UVB spindulių absorbuoja ir pati DNR, ši perteklinė energija priverčia kai kurias DNR jungtis į neteisingas sekas. Gali prasidėti pažeistų ląstelių DNR mutacijos, dėl kurių ateityje išsivysto onkologinės odos ligos.
Kita problema, kad UV spinduliai susilpnina ryšius tarp išorinio epidermio sluoksnio odos ląstelių, tokiu būdu pažeidžiamas odos struktūrinis vientisumas. Kuo ilgiau būname saulėje, tuo intensyvesnis šis procesas, teigia neseniai tyrimą šioje srityje atlikę JAV Binhamton universiteto mokslininkai. Dėl to pro odą lengviau prasiskverbia bakterijos, taigi, ji nebegali atlikti barjero, saugančio nuo infekcijų, kitų kenksmingų medžiagų, esančių aplinkoje, vaidmens.
Prasideda apsauginės reakcijos
Kai viršutinio odos sluoksnio ląstelės, vadinamos keratinocitais, aptinka DNR pažeidimus savyje, pradeda gaminti molekules, į odą pritraukiančias imunines ląsteles. Paspartėja kraujotaka, į odą priplūsta daugiau kraujo. Dėl to ji patinsta, parausta. Kai kurios imuninės ląstelės ima naikinti pažeistas odos ląsteles, ir po poros valandų tose vietose, kuriose buvo sunaikintas keratinocitų sluoksnis, susiformuoja pūslės. Žuvusios odos sluoksnis pakeliamas nuo apačioje esančių ir palaipsniui tarp jų esantis tarpas prisipildo skysčio.
Tuo pačiu metu siunčiamas signalas saugančioms nuo pažeidimų gilesnius odos sluoksnius ląstelėms melanocitams, kad jos pradėtų veikti. Jos gamina melaniną, pigmentą, suteikiantį odai spalvą. Todėl, kai pranyksta odos paraudimas, atsiranda įdegis. Melaninas laikomas natūraliu SPF, tačiau jis labai silpnas, ir prilygsta 2SPF. Tamsesnės odos žmonės melanino turi daugiau nei šviesesnės. Pirmųjų oda nudega ne taip greitai ir ilgiau pabuvus saulėje, antrųjų – per trumpesnį laiką.
Imuninių ląstelių invazija prasideda dar būnant paplūdimyje ar saulėje, ir piką pasiekia po 24–48 valandų. Nudegusios odos patinimas, paraudimas, skausmas laikosi visą šį laiką. Kai uždegimas aprimsta, apatinis odos sluoksnis ima greitai augti, pakeisdamas žuvusias ląsteles, o šios atsiskiria nuo odos, todėl ji šerpetoja. Nudegimas gali būti pirmojo laipsnio, kai oda tik paraudusi, antrojo, kai ant jos atsiranda pūslių, ir trečiojo, kai prasideda audinių nekrozė.
Kreiptis į gydymo įstaigą reikėtų tada, jeigu nudegęs didelis odos plotas, ją ne tik skauda, bet ir matomas patinimas, iškilo daug pūslių, jei pasireiškia kiti simptomai – pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda galvą, jaučiamas silpnumas, pykinimas. Pirmoji pagalba nudegus – pažeistų vietų vėsinimas šaltu vandenių, kompresais (tik be ledo), vėliau – uždegimą, skausmą mažinančios priemonės. Savaime suprantama, reikia vengti saulės ir apsišarvuoti kantrybe, leisti odai išgyti.
Šilumos ar saulės smūgis?
Žmogaus kūnas geba pats reguliuoti savo temperatūrą. Kai jam pasidaro per karšta, įsijungia vėsinimo mechanizmai, vienas iš jų – prakaitavimo. Tačiau, jei karštyje praleidžiama pernelyg daug laiko, suvartojama per mažai skysčių, oras yra labai drėgnas, užsiimama aktyvia fizine veikla, šie mechanizmai gali sutrikti. Tuomet ima kilti kūno temperatūra, jaučiame silpnumą, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, gali atsirasti mėšlungis. Šie simptomai praneša, kad perkaitome.
Ir numoti į tai ranka – labai pavojinga. Jeigu nesiimsime priemonių kūno temperatūrai mažinti, skysčių trūkumui atstatyti, galime patirti šilumos smūgį. Perėjimas iš vienos būsenos į kitą gali būti labai greitas ir nepastebimas, tad veikti reikia nedelsiant. Mirtingumas nuo šilumos smūgio siekia apie 10 proc., be to, dažnos sunkios komplikacijos - centrinės nervų sistemos sutrikimas, kuris pasireiškia traukuliais, raumenų audinio irimu, taip pat gali prasidėti įvairių organų nepakankamumas.
Pirmiausiai reikia pašalinti veiksnius, kurie lėmė perkaitimą – ieškoti vėsesnės vietos, nusivilkti drabužius, palįsti po dušu ar lįsti į vandens telkinį, gerti vėsius gėrimus, vilkėti sušlapintus drabužius. Jeigu tai padarius perkaitęs asmuo vemia, jo pulsas greitas, laikosi 40 °C ir aukštesnė temperatūra, oda karšta ir paraudusi, skauda galvą, ji svaigsta, sutrinka orientacija ar prarandama sąmonė, būtina kuo skubiau gabenti jį į gydymo įstaigą ar kviesti greitąją pagalbą.
Į šilumos smūgį labai panašus saulės smūgis, todėl jie dažnai tapatinami. Saulės smūgis ištinka, kai tiesioginiai saulės spinduliai ilgą laiką kaitina nepridengtą galvą ir sprandą. Jie įkaitina ir sudirgina smegenų dangalus, padidėja jų temperatūra, dėl to gali atsirasti smegenų funkcijų sutrikimų. Pirmieji požymiai gali pasireikšti ir po kelių valandų. Būdingi ūmūs, stiprūs galvos skausmai, jos svaigimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, koordinacijos sutrikimai, sunku lankstyti kaklą.
Juos dažnai lydi bendro pobūdžio negalavimai, tokie kaip ir šilumos smūgio metu: silpnumas, vangumas, pykinimas, vėmimas, pakyla aukšta temperatūra. Gali išbalti veidas, išpilti šaltas prakaitas, imti skaudėti raumenis, traukti mėšlungis. Neretai sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, širdies ritmas, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas. Laiku nesuteikus pagalbos, gali ištikti mirtis nuo smegenų paburkimo. Pirmoji pagalba tokia pati, kaip ir ištikus šilumos smūgiui.
Kai kurie rizikuoja labiau
Perkaisti ir patirti šilumos smūgį gali kiekvienas, bet šis sveikatos sutrikimas labiau gresia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis, kitomis sunkiomis ligomis asmenims, mažiems vaikams. Šilumos smūgio rizika išauga ir tiems, kurie vartoja kai kuriuos vaistus (pavyzdžiui, skirtus psichikos sutrikimams gydyti), taip pat medikamentus, kurie šalina iš organizmo skysčius. Šiais atvejais, net ir būnant ramybės būsenoje, galima perkaisti dėl sutrikusios termoreguliacijos.
Profesionalūs sportininkai, kariškiai ir dirbantys fizinį darbą lauke taip pat labiau rizikuoja patirti šilumos ar saulės smūgį. Atidesni turėtų būti keliautojai, ypač tie, kurie renkasi ilgas keliones pėsčiomis esant aukštai oro temperatūrai, pavyzdžiui, piligriminius žygius, tačiau nėra pakankamai fiziškai pasirengę. Ir, žinoma, paprasti atostogautojai, kurie nesugeba kritiškai įvertinti savo galimybių įveikti sudėtingesnes turistines trasas, maršrutus, ypač nesaikingai vartojantys alkoholį.
Su saule ir karščiu susiję sveikatos sutrikimai gali gerokai apkartinti atostogas, iškylas, keliones, šventes. Jų išvengsime, jei laikysimės visiems gerai žinomų, tačiau dažnai ignoruojamų taisyklių: vilkėsime lengvus, laisvus drabužius, dėvėsime galvos apdangalus, gersime pakankamai skysčių, vengsime alkoholio, tuo metu, kai saulė aktyviausia ir temperatūra aukščiausia, būsime pavėsyje arba vėsinamose, gerai vėdinamose patalpose, vengsime didesnio fizinio krūvio.
Karščio ir saulės smūgiai dėl globalinio atšilimo tampa vis didesniu iššūkiu net ir tose šalyse, kuriose ekstremalūs karščiai, ilgalaikės karščio bangos anksčiau buvo reta išimtis, tarp jų ir Lietuvoje. Pasak klimatologų, šie meteorologiniai reiškiniai kuo toliau, tuo labiau intensyvėja ir tampa įprastais lietuviškų vasarų palydovais. Praėjusią vasarą buvo užfiksuotas ne vienas karščio rekordas, ir tai tapo nemenku išbandymu net ir visiškai sveikiems žmonėms, nepriklausantiems rizikos grupėms.
