Aktualu ir naudinga Grybų loterijoje kartais pralošia ir žinovai
Rudenį Lietuvos miškuose gausu grybautojų. Nors dauguma renka tik baravykus, tačiau periodiškai pasitaiko, kad supainioję valgomuosius grybus su nuodingais, ligoninėje atsiduria net ir patyrę grybautojai.
Naudingų medžiagų šaltinis
Iš Lietuvoje žinomų maždaug 400 rūšių grybų, nuodingų yra 40. Paprastai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju. Grybautojai dažniausiai renka 10–15 grybų rūšių. Pasak mokslininkų, valgomieji grybai skirstomi į kelias kategorijas. Pirmajai priklauso vertingiausi maistiniu požiūriu baravykai, rudmėsės, geltonieji ir gelsvieji piengrybiai, antrajai – kazlėkai, raudonikiai, lepšės, trečiajai voveraitės, ketvirtajai – tie, kurie renkami tik kai geresnių nėra.
Grybuose yra daug baltymų, kai kurie maistine verte, aminorūgščių gausa ir įvairove nenusileidžia jautienai, o mikroelementų fosforo, kalio ir kalcio kiekiu prilygsta žuviai. Taip pat juose yra geležies, magnio, mangano, kobalto, riebalų bei angliavandenių, gausu įvairių fermentų, kurie skaido riebalus, glikogeną, celiuliozę. Angliavandenių grybuose yra mažiau nei daržovėse ir vaisiuose, bet juos organizmas lengvai įsisavina. Netrūksta ir vitaminų, ypač daug B, PP, D, A.
Dietologų teigimu, žmogaus organizmas gali pasisavinti apie 70 proc. grybuose esančių baltymų. Tai sunkiai virškinamas produktas, kadangi grybų ląstelių sienelėse yra chitino (angliavandenio polisacharido, kurio randama nariuotakojų - vabzdžių, voragyvių bei vėžiagyvių išoriniuose skeletuose). Šios medžiagos daugiau susikaupia koteliuose, tad tiems, kurių virškinimo sistema jautresnė, reikėtų valgyti tik kepurėles, geriau vengti grybų patiekalų vakare. Pasirūpinti savo virškinimo sistema padės maisto papildai viršininimui.
Klaidina ilgas slaptasis periodas
Žalsvosios (blyškiosios) musmirės yra nuodingiausi Lietuvos grybai. Jose randama 16 nuodingų medžiagų, pavojingiausia - amatoksinas. Net viename grybe esantis šio nuodo kiekis gali būti mirtinas. Grybo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant, džiovinant, konservuojant. Amatoksinas pasižymi stipriu kepenų veiklą sutrikdančiu poveikiu. Jo yra ir kituose nuodinguose grybuose – smailiakepurėje bei baltojoje musmirėse, smailiažvynėse žvynabudėse, kurios dažnai supainiojamos su nenuodingomis skėtinėmis žvynabudėmis, eglinėse kūgiabudėse.
Apsinuodijus šiais grybais būdingas ilgas slaptasis periodas, trunkantis vidutiniškai nuo 6 iki 15 valandų, daugiausiai – iki 48. Jo metu gali nepasireikšti jokių negalavimų. Blogai pasijuntama staiga: vargina stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys. Dažniausiai trečią parą jaučiamas pagerėjimas, ligos simptomai lyg ir praeina. Nepaisant to, laboratoriškai nustatomi sunkaus kepenų pažeidimo požymiai, akcentuoja toksikologai.
Kai simptomai atsinaujina ir ligonis pagaliau kreipiasi pagalbos, dažnai jau būna per vėlu ir atgabenus jį į ligoninę gydytojai nebegali niekuo padėti. Sutrikus medžiagų apykaitai gali būti pažeistos galvos smegenys, netenkama sąmonės, gali ištikti koma. Vėliau vystosi ūmus inkstų nepakankamumas, gali prasidėti kraujavimas virškinimo organuose. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūmaus kepenų nepakankamumo ir prasidėjusių sunkių komplikacijų.
Mažiau nuodingi irgi pavojingi
Kitai kategorijai nuodingųjų grybų būdingas trumpas slaptasis laikotarpis, pirmieji apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų, bet gali pasireikšti ir po 15–120 min. Būdinga, kad šie apsinuodijimai lengvesni. Dažniausiai pasireiškia virškinimo sutrikimais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimais. Taip nutinka apsinuodijus paprastąja musmire, pilkąja skydabude, rašaliniu mėšlagrybiu, glotniagalvėmis, gijabudėmis.
Šiuos negalavimus gali sukelti ir valgomieji grybai. Pacientai paprastai serga ne ilgiau kaip 1–2 paras, jiems užtenka simptominio gydymo. Daugelis nuodingų grybų sutrikdo centrinės nervų sistemos veiklą. Margojoje ir paprastojoje (raudonojoje) musmirėse ir kituose grybuose esanti iboteno rūgštis irmuscimolis sukelia haliucinacijas ir kitus psichikos sutrikimus, dvejinimąsi akyse, traukulius ir kt. Sunkesnius apsinuodijimus gali sukelti kai kurios tauriabudės ir plaušabudės.
Jų nuodas muskarinas sukelia cholinerginį sindromą (vėmimas, viduriavimas, nevalingas šlapinimasis, prakaitavimas, seilėtekis, ašarojimas, bronchorėja, bradikardija, traukuliai, koma). Lengviausią apsvaigimą sukelia haliucinogeniniai grybai glotniagalvės. Prie kepenis pažeidžiančių priskiriami grybai yra pavasarį renkami giromitrino turintys bobausiai. Išskirtinis yra retai randamas nuodingasis nuosėdis, apsinuodijimo juo požymiai atsiranda tik po dviejų savaičių.
Būtina konsultuotis su specialistais
Atskirti apsinuodijimo grybais simptomus net specialistams keblu, nes jie tokie patys ir grybų persivalgius, ir susirgus gastritu ar apsinuodijus kitu maistu. Tad jei valgėte grybų ir po to pasijutote blogai, nedelskite ir skambinkite į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių telefonu 8 5 236 20 52, visą parą budintiems gydytojams toksikologams. Jie patars, ar reikia skubėti į ligoninę, ar eiti pas šeimos gydytoją, o galbūt gydytis namuose patiems. Tai būtina daryti visada, kai įtariamas apsinuodijimas grybais, kiekvienas atvejis laikomas pavojingu sveikatai ir gyvybei.
Net jei rinkote šias miško gėrybes patys ir puikiai jas pažįstate, tačiau galbūt pagailėjote išmesti kokį senesnį grybą, kuris buvo jau patižęs, ir dėl to jame galėjo būti susikaupę kenksmingų medžiagų. Nerekomenduojama grybų rinkti po šalnų, atlydžio metu jie greitai ima gesti, o skaidantis baltymams juose susidaro amidų ir aminų, nuodingų medžiagų. Kadangi jie linkę kaupti sunkiuosius metalus, geriau negrybauti pramoniniuose rajonuose, pakelėse, prie geležinkelių.
Paruoštus valgymui grybus patartina sunaudoti tą pačią dieną, o konservuotus - per pusmetį. Taip pat nevalgykite kitų asmenų prigrybautų ar paruoštų grybų, nepirkite jų turguje, nes negalite būti tikri, kad tarp jų nėra nuodingų. Vyresnio amžiaus žmonės neatpažįsta grybų dėl suprastėjusio regėjimo, akių ligų, dažniau suklysta ir vaikai, todėl jų surinktus grybus itin atidžiai peržiūrėkite. Kita problema, kad šiltėjant klimatui Lietuvoje atsiranda naujų grybų rūšių, kurių nepažįstame, jų nerasime ir enciklopedijose, tad nuodingus galime supainioti su tinkamais valgyti.
Ar įmanoma apsinuodyti grybų karaliumi baravyku? Taip, jei naudosime persenusį, sutręšusį ar prisirinksime per daug, gailėsime išmesti ir iš jo pagamintus patiekalus laikysime per ilgai. Tikrąjį baravyką galima supainioti su aitriuoju. Jis nenuodingas ir virškinimo nesutrikdys, bet jo net nebus įmanoma valgyti dėl kartumo. Viena baravykų rūšis – paąžuoliai gali sukelti pykinimą ir vėmimą, jei vartosime juos su alkoholiu. Į paąžuolius panašūs šėtonbaravykiai dar vadinami šunbaravykiais nuodingi, tačiau jie gana reti, be to, sveikatą sutrikdo nestipriai.
Tai svarbu:
Nereikėtų raminti savęs, kad jei jaučiatės blogai, o kiti valgę grybus kartu niekuo nesiskundžia, tai neapsinuodijote. Galbūt būtent jums į lėkštę pateko tas vienintelis nuodingas grybas. Būkite atsargūs su vaikais, jų organizmas į nuodingas medžiagas reaguoja jautriau, tad net mirtinai nenuodingas grybas, kuris suaugusiems valgytojams stipriai nepakenkė, jiems gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus ar net gyvybei pavojingas komplikacijas.
Kai kuriais grybais, pavyzdžiui, bobausiais, galite apsinuodyti ir juos virdami ar džiovindami, jei tai darysite nevėdinamoje, mažoje patalpoje. Juose esantis toksinas giromitrinas itin lakus, medicininėje literatūroje aprašomi inhaliaciniai apsinuodijimai, prisikvėpavus verdamų grybų garų. Nuodas ypatingas ir tuo, kad klinikinių reiškinių nesukelianti ir sunkų apsinuodijimą sukelianti dozė skiriasi nežymiai. Atsižvelgiant į individualios tolerancijos skirtumus, neturėtų stebinti ta aplinkybė, kad kartais suserga tik dalis valgiusiųjų šiuos grybus.
