Vaistažolių sezonas: kaip tinkamai rinkti bei džiovinti žoleles?
Savo sudėtyje žolelių turinti kosmetika, higienos priemonės bei maisto papildai ir toliau populiarėja – daugybė žmonių į vaistažolių savo sudėtyje turinčius produktus gręžiasi dėl noro vartoti natūralesnius produktus. Dėl tos pačios priežasties, atėjus vasarai, Lietuvoje vis dar itin gaji tradicija eiti į laukus žoliauti patiems, o iš parsineštų gamtos gėrybių ruošti nuovirus, kompresus, arbatas ir kita. Tai – išties puikus būdas pasisemti sveikatos iš gamtos, tačiau būtina žinoti, kad vaistažolių kokybę lemia ne tik jų rūšys, bet ir tinkamas surinkimas, išdžiovinimas ir laikymas. Tad kaip iš tiesų turėtų būti tinkamai renkamos bei džiovinamos vaistažolės?
Žoleles rinkite atokesnėse vietose
Eidami žoliauti, įsitikinkite, kad nesate arti judraus kelio, geležinkelio, industrinių pastatų, didelių ūkių, kuriuose galėtų būti daug dulkių, laukai būtų tręšiami ar juos galėtų pasiekti kitos kenksmingos cheminės dalelės. Dėl tos pačios priežasties patartina vengti rinkti žoleles po lietaus ar ankstyvą rytą, kai pievos dar pasidengusios rasa: nemaža tikimybė, kad su ja nusėdo ir industrinių pastatų išmetamos dalelės.
Pasirinkę žoliavimui tinkamą vietą, įsitikinkite, kad renkate tik tas vaistažoles, kurias gerai pažįstate, ir kurios nėra išoriškai pažeistos kenkėjų. Su savimi verta turėti ne plastikinį maišelį, o gerai kvėpuojančius plačius krepšius, dėžes ar maišelius, pagamintus iš natūralių audinių. Nuskynę augalą, jį stipriau papurtykite – tai turėtų padėti pašalinti vabzdžius. Žiedynus, žoles, lapus (čiobrelį, juodagalvę, šalpusnį, kraujažolę, gyslotį, jonažolę, varnalėšas ir kt.) ir vaisius reikėtų rinkti kai giedra, įsidienojus. Atvirkščiai su augalais, kurių vaisiai byra (kmynai, krapai, kalendros, valerijonai) – tam, kad vaisiai bežoliaujant neiškristų, reikėtų augalus pjauti dar jiems visiškai nesubrendus, anksti ryte. Pirmiausia reiks augalus sudžiovinti, o tada – juos iškulti.
Nekokybiškai išdžiovintos žolelės gali prarasti naudingąsias savybes
Nuo seno, patikimiausias būdas išsaugoti žoleles ir naudingąsias jų savybes ilgesniam laikui – jas tinkamai išdžiovinti. Tamsa ir iki 40 laipsnių siekianti temperatūra, maža drėgmė, gera oro cirkuliacija – pagrindinės tinkamo žolelių džiovinimo taisyklės. Tiesa, vaisiams ar uogoms (avietėms, šermukšniams, mėlynėms, obuoliams ir kt.) reikėtų kiek aukštesnės – iki 60 laipsnių siekiančios – džiovinimo temperatūros.
Tiesa, šiais laikais jau retai pamatysime aukštai ant lubų sukabintus vaistažolių ryšulėlius – dabar populiaru džiovinimo procesą paspartinti ir palengvinti. Džiovinimui galite naudoti mikrobangų krosneles, orkaites, krosnis, specialias džiovykles, kuriose reguliuojama oro temperatūra bei džiovinimo trukmė. Džiovinamos tokiu būdu, žolelės paprastai išdžiūsta per mažiau nei parą, tačiau, žinoma, spartesnis procesas gali lemti ir tai, kad žolelės išsaugos mažiau vertingų medžiagų.
Neretai daroma klaida – žolelių džiovinimas ant tiesioginių saulės spindulių. Nuo saulės vaistažolės gali ne tik prarasti spalvą, bet ir savo naudingąsias savybes. Taip pat svarbu užtikrinti, kad prieš džiovinimą nuplovus žoleles jos būtų gerai nusausintos. Tai galima padaryti vaistažoles nupurčius ir švelniai nusausinus vienkartine šluoste. Jei lapeliuose ar stiebeliuose liks vandens, vaistažolės gali pradėti pūti ar pelyti.
Tinkamai išdžiovintos žolelės nepraranda savo spalvos, jas turėtų būti lengva sutrinti pirštais, o sutrynus turėtų pasklisti malonus kvapas. Jei džiovinate stiebus ar šaknis, išdžiūvusios jos turėtų lengvai lūžti. Išdžiovintos uogos tarp pirštų taip pat turėtų lengvai subyrėti, o ne lipti prie pirštų.
Žolelės išdžiovintos. Kur jas reikėtų laikyti?
Išdžiovintų žolelių nepatartina laikyti plastikiniuose induose ar maišeliuose. Rinkitės indus ar maišelius, kuriuose žolelės galėtų ,,kvėpuoti“: tiks medžiaginiai ar popieriniai maišeliai, uždari stikliniai indai. Taip laikant tinkamai išdžiovintas žoleles, vartojimui jos tinkamos 2 – 3 metus, tačiau, žinoma, naudoti šviežias, praėjusį sezoną surinktas, žoleles yra geriausia.
Ekologiškoje aplinkoje surinktos, švariai nuplautos, tinkamai išdžiovintos, laikomos ir vartojamos vaistažolės yra puiki profilaktinė priemonė, galinti padėti sustiprinti organizmą ir apsiginti nuo įvairių ligų. Įsitikinkite, kad visa tai darote tinkamai, ir semkite sveikatą iš gamtos!