Tinstančios kojos: tik nuovargis ar raudona vėliava?
Priežasčių, dėl kurių tinsta kojos, gali būti labai daug. Vasarą, per karščius šiek tiek patinusios pėdos ir kulkšnys – normalus, savaime praeinantis reiškinys, dėl kurio nevertėtų nerimauti. Ypač jeigu teko daug vaikščioti ar ilgai stovėti. Kai kuriais atvejais gali būti vartojami ir papildai kojų venoms arba vaistai venų, kraujagyslių apsaugai. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau susiduria su šia problema. Tačiau tai gali būti ir rimtų sveikatos sutrikimų požymis, todėl reikėtų atidžiai stebėti savo būseną, o kilus įtarimams, nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais.
Sutrinka kraujo ir limfos nutekėjimas
Po kaitrios dienos į batus nebetelpa pėdos, o blauzdų apimtis atrodo gerokai padidėjusi? Jeigu pailsėjus pėdos ir blauzdos vėl atgauna įprastą formą, sunerimti nevertėtų. Tačiau jei jos sutinusios ir ryte, patinimas nepraeina, nors nepatyrėte didelio fizinio krūvio, nekeliavote, neteko ilgai sėdėti, reikėtų įvertinti bendrą savijautą, sveikatos būklę. Kojos tinsta dėl to, kad jų audiniuose kaupiasi skysčiai. Jie gali kauptis ir kitose kūno vietose, tačiau dėl statinės padėties labiausiai kenčia apatinės galūnės.
Skysčių susikaupimas vadinamas edema. Ji atsiranda sutrikus veninio kraujo arba limfos nutekėjimui. Kai sutrinka pusiausvyra tarp filtracijos į audinius per kapiliarus ir skysčio pasišalinimo iš intersticiumo (poepitelinio jungiamojo audinio) per limfinę ir veninę sistemą, skysčio prasisunkia daugiau negu jo gali priimti drenavimo sistema. Taip gali atsitikti esant aukštai oro temperatūrai, dideliam fiziniam krūviui ar užsitęsus ilgam nejudrumo laikotarpiui.
Karščių metu kraujagyslės išsiplečia, sumažėja jų pralaidumas ir tonusas, vožtuvų pralaidumas, todėl kraujas, kuris turėtų sugrįžti į širdį, susitvenkia kojų venose. Dažniausiai sutinsta pėdos, kulkšnys, blauzdos. Taip gali atsitikti ir keliaujant. Ilgiau stovint ar sėdint, ypač nepatogioje padėtyje, pavyzdžiui, koja ant kojos, kraujas venose negali normaliai cirkuliuoti, sulėtėja kraujotaka, venų sienelės įsitempia, pradeda plėstis, silpsta venų vožtuvai, jose ima tvenktis kraujas.
Įtakos turi ir amžius. Žmogui senėjant, sensta ir kraujagyslės - jos standėja, praranda elastingumą, silpnėja vožtuvų funkcija, jie nebe taip sandariai užsidaro, padidėja ir kraujagyslių pralaidumas. Tai yra svarbus veiksnys, reguliuojantis skysčių ir baltymų prasiskverbimą į aplinkinius audinius. Kai kraujas iš kojų sunkiau grįžta į širdį ir joje kaupiasi, diagnozuojamas lėtinis venų nepakankamumas. Tai vyresniems asmenims būdingas sutrikimas, dėl jo kojos tinsta greičiau ir dažniau.
Simptomas, kurio geriau neignoruoti
Tinstančios kojos yra ne vienos su jų kraujagyslėmis susijusios ligos požymis. Tai gali būti paviršinių venų sienelių uždegimas, dar vadinamas flebitu, kuriam būdingas ne tik patinimas, tačiau ir paraudimas, skausmas, kartais gali atsirasti ir opelių. Giliųjų kojų venų tromboflebitas – daug sudėtingesnė ir pavojingesnė patologija, kai venose susiformuoja krešuliai, blokuojantys kraujo grįžimą iš kojų į širdį, dėl šių krešulių ir atsiranda patinimas. Nenustačius ir tinkamai negydant ligos, gresia pavojingos komplikacijos.
Krešuliai venų viduje laisvai juda arba būna prisitvirtinę prie venų sienelės, tačiau bet kada gali atitrūkti. Tada jiems nebelieka kliūčių nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių arterijos emboliją, kuri pasireiškia kvėpavimo sutrikimais. Kai kuriuos ligonius per kelias minutes gali ištikti mirtis. Tokie atvejai nėra dažni, bet jų pasitaiko. Sergant šia liga dažniausiai ištinsta blauzda, ji pasidaro labai kieta, o kartais tinsta ir kulkšnis, ir šlaunis, be to, jaučiamas karštis liečiant odą.
Kojų tinimas dažnai vargina sergančius širdies ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, jis nustatomas, kai širdies veikla susilpnėja – pastaroji silpniau pumpuoja kraują, dėl to inkstai, smegenys, kiti organai gauna mažiau deguonies. Šiuo atveju skysčiai kaupiasi plaučiuose ir kojose, jos paprastai tinsta tolygiai. Tai gali būti ir perikardito (širdies dangalo perikardo uždegimas), požymis. Sergant juo skysčiai kaupiasi tiek širdiplėvės ertmėje, tiek kitose vietose, taip pat ir kojose.
Kojų tinimas praneša ir apie inkstų ligas. Sergant ūmiu inkstų uždegimu ar esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, kai inkstai iš organizmo nebesugeba pašalinti skysčių pertekliaus, galūnės gali pradėti tinti. Būdingas požymis – paspaudus sutinusią vietą lieka duobutė. Taip gali pasireikšti ir kepenų cirozė, žūstančios kepenų ląstelės nebesugeba gaminti baltymų, tada sumažėja kraujo osmosinis slėgis, dalis plazmos prasiskverbia į aplinkinius audinius, dėl to tinsta kojos, kitos kūno vietos.
Po traumų, operacijų ir nuo vaistų
Kaulų ir sausgyslių problemos, atsiradusios dėl ligų, tokių kaip artritas, tendinitas ar traumų – lūžių, plyšimų, išnirimų, irgi dažnai pasireiškia patinimais. Jei užsikrečia kojos žaizda, aplinkui ją esantys audiniai gali ištinti. Jei kojos nebetelpa į batelius, gali būti kalti vaistai, kuriuos vartojate. Taip pasireiškia šalutinis kai kurių vaistų nuo hipertenzijos, antidepresantų, hormoninių, priešuždegiminių preparatų poveikis. Jie tirština kraują, dėl to sutrinka jo cirkuliacija.
Dar viena galima priežastis – hormonų, ypač estrogenų, tostesterono, progesterono pusiausvyros sutrikimai, atsirandantys sergant kai kuriomis ligomis, menstruacijų, nėštumo, menopauzės metu. Nėščiosioms reikėtų atkreipti dėmesį, kad kojų patinimas kartu su kitose kūno vietose esančiomis edemomis gali būti pavojingos motinos ir vaisiaus gyvybei būsenos, vadinamos preeklampsija, ženklas. Ši patologija susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu ir kitais kraujotakos sutrikimais.
Po operacijų, pavyzdžiui, šalinant krūties navikus, chirurginių intervencijų po kai kurių traumų, ligų dėl limfos tekėjimo sutrikimų apatinėse galūnėse gali atsirasti limfedemos. Tai limfos skysčio sankaupos jų audiniuose. Jų gali atsirasti ir po radioterapinio gydymo, dėl nudegimų ar nušalimų. Limfedemą galima atskirti pagal tai, kad kojos apimtis gali padidėti netgi dvigubai. Todėl ji kartais dar vadinama dramblialige. Taip gali atsitikti ir susirgus infekcine odos liga rože.
Kojų patinimas gali varginti ir turinčius didelį antsvorį, nutukusius asmenis. Dėl didelės kūno masės, riebalų sankaupų sutrinka kraujo cirkuliacija ir jų apatinės galūnės gali būti nuolatos patinusios. Taip pat ši būklė gresia dirbantiems stovimą darbą, daug vaikščiojantiems, ilgai sėdintiems prie darbo stalo ar ilgų kelionių metu. Šiais atvejais gelbsti fizinis aktyvumas, mankšta. Patariama palaikyti kojas pakėlus, atsisakyti aptemptų rūbų, ankštų batų. Galima išbandyti ir kompresines kojines, vėsinti ištinusią vietą šaltu vandeniu, kompresais su ledukais.
Kada būtina kreiptis į specialistus?
- Jeigu kojų patinimas nepraeina per kelias dienas.
- Jeigu koja ištinsta iki pat kirkšnies.
- Kai paspaudus patinusią vietą pirštu lieka duobutė.
- Kai patinimą lydi skausmas ir pasikeičia odos spalva.
- Kai oda patinimo vietoje raudona ir karšta.
- Ištinus tik vienai kojai, pamėlus pėdai ar čiurnai.
- Jeigu kartu pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, karščiavimas.