Stipriai nušalti įmanoma ne tik per speigą

Aut. Teodora Vaitkutė

Šaltis gali būti pavojingas. Neatsargaus elgesio rezultatai gali būti įvairūs: nedidelio laipsnio nušalimai, nesukeliantys sveikatos sutrikimų, o taip pat ir didelio laipsnio nušalimai, kurie gali pažeisti gilesnius audinius, o tai gali grėsti ne tik pirštų ar jų dalių, bet ir galūnių amputacija. Kad taip atsitiktų, nereikia didelio speigo, užtenka termometro stulpeliui nukristi vos kiek žemiau nulio.

Nušalimai pažeidžia ląsteles ir kraujagysles

Pasak gydytojų traumatologų, kuriems tenka operuoti šalčio aukas, dažniau nušąla rankos ir kojos nei nosis, ausys ir skruostai, nes šiose kūno vietose geresnė kraujotaka. Reaguodamos į šaltį kraujagyslės, esančios arti odos paviršiaus, pradeda siaurėti, prasideda jų vazokonstrikcija. Dėl to sulėtėja kraujotaka, pirmiausiai rankose ir kojose. Tai padeda palaikyti bendrą kūno temperatūrą, tačiau šių kūno vietų audiniuose esantis skystis ima šalti, ląstelių sienelės sutrūksta, pakinta ir kraujagyslių sienelės, sutrinka audinių mityba ir prasideda jų nekrozė.

Nušalimo požymiai labai aiškūs: pažeistoje vietoje jaučiamas stiprus skausmas, oda nejautri, tarsi nutirpusi, gali būti sukietėjusi, spalva blyški arba balta, atšilusi ji gali pamėlynuoti, papilkėti ar pajuoduoti. Tai rodo, kad pažeisti gilieji audiniai. Kai nušalimas lengvas ar vidutinis, oda aptirpsta, bet lieka minkšta. Atrodo kiek šviesesnė nei įprasta, arba balta. Vėliau gali atsirasti pūslių. Pabuvus šilumoje, oda parausta. Dėl šalčio susiformavus nuožvarboms ji atrodo kaip vaškinė, pabalusi, bet dažniausiai nenutirpusi. Nužvarbsta paprastai smakras, ausys, žandai, kojų ir rankų pirštai.

Nušalimai gali atsirasti ne tik esant dideliam šalčiui – rizikos faktorių yra ir daugiau, ne tik žema temperatūra. Įtakos turi ir neuždengtos odos plotas, ir buvimo šaltyje laikas, ir oro drėgnumas, ir vėjo stiprumas, ir krituliai. Greičiau nušąla tie, kurie plonai apsirengę, kai drabužiai pernelyg aptempti – taip pat negerai. Pavojinga, jeigu oda drėgna, liečiasi su metalu. Labiau rizikuoja nušalti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantys kai kuriuos vaistus, vyresnio amžiaus žmonės, kurių kraujotaka sutrikusi, turintys mažesnį riebalinį sluoksnį, išsekę, netekę skysčių, neblaivūs, apsvaigę.

Pirmosios pagalbos klaidos - lemtingos

Netinkamas elgesys nušalus, neteisingai suteikta pirmoji pagalba gali būti pražūtinga. Svarbiausi principai, kurių būtina laikytis – neskubėti, priešingu atveju audinius galite dar labiau pažeisti. Esant nuožvarboms arba lengvam nušalimui, rekomenduojama pačiam švelniai pūsti orą į tą vietą arba priglausti prie šiltos savo kūno dalies. Tarkime, jei nušalo ausys, uždenkite jas delnais. Nušalusius rankų pirštus įkiškite į pažastis. Jeigu tik yra galimybė, skubiai eikite į šiltą patalpą. Jei drabužiai šlapi ar drėgni, nusivilkite juos ir persirenkite. Galite apsikloti antklode.

Sušilti padės šilti skysčiai, šilta (bet ne karšta) vonia. Nušalusių vietų atšildymui tinka kambario temperatūros vanduo. Tačiau jokiu būdu ne karšti radiatoriai, krosnelė, židinys, karštas plaukų džiovintuvo oras. Nušalus sumažėja odos jautrumas, ir galite nepajusti kaip nusideginsite. Jei nušalimai stipresni, šalčio pažeistą vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite, apvyniokite antklode ar šaliku ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Jeigu įtariate, kad nušalimas stiprus, gydytojai griežtai įspėja tos vietos netrinti, nespaudinėti, nemasažuoti. Netinka ir trynimas sniegu, mirkymas šaltame vandenyje.

Nušalus gali būti skiriami kraują skystinantys preparatai, priešuždegiminiai vaistai, skausmą, karščiavimą mažinantys vaistai, antibiotikai, atsiradusios žaizdos gali būti gydomos dezinfekuojančiais tirpalais, mažiau pažeistos odos vietos – raminančiais tepalais. Žuvus odos, poodiniams audiniams, raumenims ar minkštiesiems audiniams, prireiks chirurgų pagalbos, jie bus pašalinti. Audinų nekrozei sustabdyti gali prireikti amputuoti ir rankų ar kojų pirštus, o kai kada visą plaštaką ar pėdą. To nepadarius gali grėsti kraujo užkrėtimas, kitos pavojingos gyvybei komplikacijos.

Liekamieji reiškiniai vargina dar ilgai

Net jei ir pavyksta išvengti rimtesnių nušalimų su giliųjų audinių pažeidimu, šalčio paveikta vieta išlieka jautri kurį laiką. Jeigu tai galūnės, jos reaguoja į vos kiek šaltesnį orą kiekvieną kartą, kai kurie žmonės jaučia jų spazmus, kai kurie padidėjusį bendrą sudirgimą ar maudimą, kartais net skausmą. Šis reiškinys medikų vadinamas alergija šalčiui. Visiško nemalonių pojūčių išnykimo gali tekti palūkėti dvejus ar net trejus metus. Pirmojo laipsnio odos pažeidimai praeina greičiau, per kelias dienas, kai nušalimas antrojo laipsnio, po poros – trijų savaičių.

Jeigu apmiršta audiniai, ir dalį jų tenka pašalinti chirurgiškai, toje vietoje lieka žaizda, kuri gyja iki dviejų mėnesių. Po to susidaro randai, kuriuos, jei pažeidimo plotas didelis, matomoje vietoje, tenka koreguoti plastinės rekonstrukcinės operacijos metu. Tada ir vėl laukia panašios trukmės gijimo laikotarpis. Amputavus pirštus ar galūnes iki visiško sugijimo neretai prabėga ir pusmetis ar dar daugiau, o jei prireikia rekonstrukcijos, atliekama dar viena ar kelios operacijos. Be to, šiems pacientams skiriamas ir reabilitacinis gydymas.

Taigi, su šalčiu juokauti neverta. Kaip jau minėta, nereikia ypatingai didelės minusinės temperatūros, ir kelias ar kelioliką valandų praleisti ekstremaliame šaltyje. Veidą, ausis, rankų pirštus, jei būsime be pirštinių, įmanoma nušalti ir per 10 minučių. Kai termometro stulpelis nukrinta žemiau 10 laipsnių šalčio, užtenka ir 3–5 minučių, tikina chirurgai traumatologai, kasmet susiduriantys su tokiais atvejais. Žmogus net nesuspėja nieko pajausti. Jeigu pirštinės ar batai drėgni, peršlapę, rizika nušalti rankų ar kojų pirštus dar labiau padidėja.

Nėra blogo oro, tik prastas pasiruošimas?

Daugeliu atvejų nušalimų įmanoma išvengti tinkamai apsirengus ir apsiavus. Esant artimai nuliui ar minusinei temperatūrai reikėtų rengtis laisvesniais drabužiais, keliais sluoksniais. Vilna arba šilkas šildo labiau nei medvilnė. Kojos batuose taip pat neturi būti pernelyg suspaustos. Ant galvos būtina dėvėti kepurę, dengiančią ausis ir kaktą, ar prigludusį kapišoną, užsirišti šaliką, dengiantį kuo daugiau veido, rinktis kumštines pirštines, pašiltintą, drėgmei nepralaidžią avalynę. Itin žvarbiu, vėjuotu oru, net kai šalčio nėra daug jis gali pažeisti akių rageną, todėl patartina dėvėti specialias akių apsaugas, akinius. Tiesa, tokių akių pažeidimų pasitaiko nedažnai.

Ne taip greitai sušalsite, jeigu būdami šaltyje nuolat judėsite. Persistengti nereikia, nes sušilsite, suprakaituosite ir drabužiai sudrėks, tada galite dar greičiau sušalti. Pajutus, kad šąla rankos ar kojos, pravers paprasti pratimai. Rankas galima sukti energingai ties alkūne, o jei leidžia apranga – ir iš peties. Kojomis galima prisėdus kur nors atlikti “žirklių” judesį, arba tiesiog intensyviai atsistoti pakaitomis ant pirštų ir ant kulnų. Tai paspartins sulėtėjusią dėl šalčio poveikio kraujotaką.

Nepamirškite ir atvirų kūno vietų apsaugos. Viso veido uždengti tikriausiai nepavyks, todėl jo odą būtina patepti specialiu apsauginiu kremu, kuris saugo ne tik nuo šalčio, bet ir drėgmės, vėjo. Pravers papildomai apsaugoti ir lūpas, tai pdaryti padės lūpoms skirti balzamai, pieštukai nuo šalčio, žvarbos. Juos naudoti rekomenduojama pusvalandį prieš einant į lauką, kad suspėtų susiformuoti apsauginis barjeras. Šių priemonių sudėtyje yra natūralių aliejų, vaško. Yra ir specialių apsauginių priemonių itin šalčiui jautriai vaikų odai, lūpoms.