Articles on health topics Rūpintis širdimi - svarbu kaip niekada
Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva rugsėjo 29 dieną minima Pasaulinė širdies diena. Šiemet jos šūkis – „Su širdies ir kraujagyslių ligomis kovokime širdimi“. Dar nežinome, kokia COVID 19 pandemijos eiga bus ateityje, tačiau rūpintis savo širdimi šiandien yra svarbiau nei buvo kada nors iki šiol. Yra duomenų, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės užsikrėtę koronavirusu serga sunkiau, dažniau patenka į ligonines, jų mirtingumas didesnis. Kardiologai nerimauja, kad pandemijos metu jų pacientai mažiau dėmesio skiria savo ligai, laiku neatlieka tyrimų, užmiršta reguliariai gerti vaistus, lankytis pas gydytojus. Maisto papildai širdies veiklai ir kraujagyslėms.
Garbės nedaranti statistika
Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta daugiau nei 22 tūkst. asmenų. Tai daugiau nei pusė – 55,4 proc. visų šalies mirčių. Mūsų šalyje sergamumas ir mirštamumas nuo šių ligų yra vienas didžiausių Europoje, ES vidurkį viršijame net tris kartus. Europos širdies tinklo bei Europos kardiologų draugijos jungtiniame dokumente - ES veiksmų plane, kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis, pateikiama informacija, kad Lietuvos moterų mirštamumas nuo širdies ligų net 13 kartų didesnis nei Prancūzijos moterų.
Tokia statistika verčia susimąstyti, ką darome ne taip ir kokių priemonių reikėtų imtis. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija siūlo pasinaudoti minėtame veiksmų plane pateikiamais praktiniais patarimais. Juose daug dėmesio skiriama kasdienių įpročių keitimui, mat jau seniai įrodyta, jog širdies ir kraujagyslių ligos ypač susijusios su gyvenimo būdu ir elgesio rizikos faktoriais, tarp kurių pirmauja rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir pernelyg mažas fizinis aktyvumas. Žinoma, ir stresas daro savo juodą darbą.
Šimtą kartų girdėtos tiesos, tačiau, atrodo, daugeliui jos pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Žmonės ignoruoja statistiką ir vis dar labiau bijo vėžio, nors nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama 2,5 karto dažniau nei nuo onkologinių. Vis daugiau asmenų suserga dar būdami gana jauni ir darbingi, net nespėję išeiti į pensiją. Lietuviai neskuba ne tik atsikratyti žalingų įpročių, bet ir tikrintis profilaktiškai, Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, finansuojamoje valstybės, dalyvauja tik 47 proc. vyrų ir 53 proc. moterų.
Ligos susijusios tarpusavyje
Net 63,4 proc. mirusiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirties priežastis – išeminė širdies liga, kuri dažniausiai pasireiškia krūtinės angina (stenokardija) arba ūminiais koronariniais sindromais, miokardo infarktu. Išemine širdies liga vadinamas širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos. Taip atsitinka, kai dėl aterosklerozinių plokštelių formavimosi susiaurėja ar visiškai užkemša jų spindis. Šia liga serga apie pusė vidutinio amžiaus vyrų ir trečdalis šio amžiaus moterų.
Kita labiausiai paplitusi liga yra širdies nepakankamumas, diagnozuotas apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jis nustatomas, kai nusilpusi širdis nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir aprūpinti kiekvieno organo reikalingu kraujo kiekiu, sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, maisto medžiagomis. Dažniausiai pasitaikantys širdies nepakankamumo simptomai yra nuovargis, dusulys, dažnesnis širdies plakimas, fizinio krūvio netoleravimas, kojų tinimas ir kt. Ši liga dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmonės, bet neaplenkia ir jaunesnių pacientų.
Daugėja įrodymų, kad širdies ir kraujagyslių ligos, kuriomis serga daugiausiai žmonių (kraujagyslių aterosklerozė, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas) turi bendrų patofiziologijos mechanizmų. Todėl susirgus, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, ilgainiui pažeidžiamas širdies raumuo, atsiranda širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka vainikinė kraujotaka, pasireiškia ir išeminės širdies ligos simptomų. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis serga apie 1,3 mln. žmonių, kasmet nustatoma beveik 250 tūkst. naujų šių ligų atvejų.
Labiausiai paplitę rizikos veiksniai
Pasak kardiologų, rizikos veiksnių analizė atskleidė, kad širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai lemia dislipidemija (kraujo riebalų arba lipidų, kurie vadinami cholesteroliu, disbalansas, vienos ar kitos lipidų rūšies kiekio pokyčiai), arterinė hipertenzija, pilvinis nutukimas, metabolinis sindromas, rūkymas, cukrinis diabetas. Pastarąjį dešimtmetį stebimas teigiamas pokytis susijęs su arterinės hipertenzijos paplitimu ir gydymu, jo nustatoma mažiau, jis geriau koreguojamas. Ko nepasakysi apie pilvinį nutukimą, kurio mažėja nežymiai, diabetą, rūkymą.
Įtakos turi ir paveldimumas, jeigu infarktą patyrė paciento tėvai, tikimybė, kad ir jam jis gresia, ženkliai išauga. Pasitaiko genetinių faktorių nulemtos dislipidemijos, kuri ankstyvos aterosklerozės riziką padidina 10 – 20 kartų, atvejų. Ją galima įtarti, kai cholesterolio rodiklis neįprastai aukštas. Ši liga sukelia ankstyvus infarktus ir staigias mirtis. Tie, kurių šeimose yra sergančių pirmine arterine hipertenzija, koronarine širdies liga, taip pat turėtų būti atidesni. Dar viena paveldima širdies ir kraujagyslių sistemos liga yra hipertrofinė kardiomiopatija, sergant ja sustorėja širdies raumuo, atsiranda diastolinis širdies nepakankamumas.
Genų nepakeisi, o štai koreguoti gyvenimo būdą gali kiekvienas, nelaukdamas, kol užklups ligos ir jų komplikacijos. Europos kardiologų draugijos duomenimis, nesveika mityba yra susijusi maždaug su 800 000 mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų per metus. Dėl mažo fizinio aktyvumo kasmet miršta apie 180 tūkst. asmenų, rūkymas siejamas su 250 tūkst. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktnaudžiavimas alkoholiu turi įtakos apie 50 tūkst. mirties atvejų. Didėjanti oro ir aplinkos tarša siejama su apytikriai 115 tūkst. mirčių nuo šių ligų.
Sunkesnė eiga ir daugiau mirčių
Europos kardiologų nuomone, COVID-19 ir širdies – kraujagyslių ligas sieja mirtinas ryšys. Koronavirusu užsikrėtusiems asmenims, kurie serga kuria nors širdies liga, sunkių komplikacijų bei mirties rizika yra žymiai didesnė. Tai gresia ir pacientams po miokardo infarkto, insulto, turintiems padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Epidemiologai akcentuoja, kad šiems žmonėms ypač saugotis reikia ne dėl to, kad jie greičiau ar lengviau užsikrečia virusu, o dėl sunkesnės ligos eigos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kuriomis sirgo iki tol, paūmėjimo.
Amerikos širdies asociacijos pateikiami duomenys rodo, kad sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis užsikrėtę kronavirusu 6 kartus dažniau gydomi ligoninėje, o jų mirties rizika išauga net 12 kartų palyginus su tais, kurie jokių lėtinių sveikatos problemų neturi. Nustatyta, kad maždaug vienas iš trijų asmenų, užsikrėtusių COVID-19, serga kokia nors širdies-kraujagyslių sistemos liga. Todėl šiai ligonių grupei pandemijos metu reguliarus įprastinių vaistų vartojimas, būklės sekimas yra ypač svarbus. Taip pat negalima užmiršti fizinio aktyvumo, sveikos mitybos.
Pasikeitus būklei, jie turėtų nedelsti ir pasitarti su kardiologu arba savo šeimos gydytoju dėl tolesnio vaistų režimo, jei yra galimybė, nuotoliniu būdu, o esant poreikiui skubios paslaugos net ir karantino metu buvo ir ateityje bus teikiamos gydymo įstaigose. Ir ne tik patyrus miokardo infarktą ar insultą, prireikus atliekamas širdies zondavimas, implantuojami elektrokardiostimuliatoriai ir kt. Pajutus bet kurį iš šių simptomų - stiprėjantį krūtinės skausmą, širdies plakimą, dusulį, alpimą, nedelsiant būtina skambinti greitosios pagalbos tarnybai.
Koronavirusas gali pažeisti širdį
Neramina ir faktas, kad vienam iš penkių ligoninėje gydytų pacientų dėl COVID-19 infekcijos pasireiškė širdies pakenkimo požymiai. Nustatyta, kad šis virusas gali paveikti ląsteles visame kūne, įskaitant plaučius, širdį, smegenis, virškinimo sistemą, kraujagyslių vidines sieneles sukeldamas uždegimą. Medicininiuose straipsniuose pateikiami duomenys, kad dėl to gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti širdies raumens uždegimas. Tyrimai parodė, kad koronavirusas prisitvirtina prie tam tikrų receptorių plaučiuose, o tie patys receptoriai yra ir širdies raumenyje.
Pastebėta, kad užsikrėtus koronavirusu dėl prasidėjusios organizmo uždegiminės reakcijos atsiranda kraujo krešėjimo sutrikimų (juos patiria kas trečias ligonis), kai kuriems asmenims susidarę kraujo krešuliai sukelia galvos smegenų kraujotakos pažeidimus ir insultą. Kiti dėl to gali patirti širdies priepuolį ar plaučių emboliją. Gali prasidėti viso organizmo kraujagyslių uždegimas. Visos šios komplikacijos gresia ir iki tol širdies-kraujagyslių sistemos ligomis nesirgusiems žmonėms, arba sergantiems, tačiau to nežinantiems ir nesigydantiems.
Tad kardiologai įspėja visus tuos žmones, kurie turi išreikštus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: padidintą arterinį kraujospūdį, rūko, turi didelį viršsvorį, arba serga nebylia širdies liga (nepasireiškiančia jokiais simptomais). Taip pat moterys, vyresnės nei 50 metų amžiaus, ir vyresni nei 40 metų vyrai, net ir neturintys jokių nusiskundimų, susijusių su sveikata. Įrodyta, kad virusas gali suardyti aterosklerotines plokšteles ir sukelti ūmų miokardo infarktą, pažeisti visą širdies raumenį ir tokiu būdu sukelti staigią mirtį.
Praktiniai patarimai
Sveika mityba. Mažinkite sočiųjų riebalų vartojimą, jie turi sudaryti ne daugiau 1proc. paros kalorijų normos; Venkite lengvai pasisavinamų angliavandenių; Naudokite mažiau druskos, neviršykite 5 g per dieną. Atsisakykite cukraus; Didinkite maistinių skaidulų kiekį iki 12,6 g 1 tūkst. kalorijų. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, žuvies.
Fizinis aktyvumas. Bent 150 min. per savaitę skirkite vidutinio intensyvumo mankštai (po 30 min. penkias dienas) arba 75 minutes per savaitę (po 15 min. penkias dienas) užsiimkite energinga fizine veikla. Palaikykite normalų kūno masės indeksą (KMI), jis neturi viršyti 20 – 25. Vyrų juosmens apimtis neturi būti didesnė nei 94 cm., moterų – ne didesnė nei 80 cm.
Širdies sveikatos skaičiai. Žinokite juos, lyginkite su normomis ir stebėkite pokyčius. Svarbiausi rodikliai - kraujospūdis, pulsas, cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje.
