Traumų aukos namuose – vaikai
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 63 tūkstančiai traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutiko vaikams iki 17 metų amžiaus žaidžiant namuose. Per metus iš 1 000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimą.
Vaikų iki 14 metų mirtį dažniausiai lemia išorinės mirties priežastys, tarp jų ir buitiniai sužalojimai. Higienos instituto duomenimis, beveik pusės visų vaikų ir paauglių mirties atvejų priežastis – įvairūs sužalojimai. Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad daugumos vaikų traumų namuose galima išvengti, todėl būtina skatinti tėvelius, globėjus ir visą visuomenę saugoti savo vaikus sudarant jiems saugią namų aplinką.
Vaikų fiziologija lemia sužalojimų dažnį
Vaikai nėra maži suaugusieji, jų fiziologija ir anatomija yra specifinė ir neretai tampa lemiamu veiksniu, dėl kurio įvyksta kai kurie sužalojimai. Daugelis organizmo sistemų vaiko augimo laikotarpiu tik pradeda formuotis. Kūdikių momenėlis yra nesukaulėjęs, todėl jiems itin pavojingos įvairios galvos traumos. Taip pat vaikų regėjimo kampas yra siauresnis negu suaugusiųjų, jie negali aiškiai matyti tolimų objektų, vaikams sunkiau pakeisti tolimą vaizdą artimu. Jie linkę matyti atskiras detales, o ne visą vaizdą, jie nesugeba sekti akimis judančių objektų kaip suaugusieji. Vaikams daug sunkiau įvertinti atstumą ir garso šaltinį. Vaikai linkę užmiršti, ko mokėsi, jeigu nutinka kas įdomaus, jie veikia spontaniškai, daugiau koncentruojasi į vieną dalyką ir nekreipia dėmesio į visus kitus. Vaikų raumenų sistema skiriasi nuo suaugusiųjų. Ikimokyklinio amžiaus vaikų raumenyse vyrauja aerobinis energijos gamybos būdas, o tai reiškia mažą raumenų nuovargį ir susitraukimo galingumą, greitą atsigavimą po darbo. Dėl šių priežasčių vaikai blogiau mato aplinką, įvertina pavojus, taip pat yra judresni, mažiau pavargsta ir greičiau pailsi po nuovargio. Visi šie veiksniai lemia kai kurių sužalojimų dažnį ir specifiką vaikystėje.
Apsaugos nuo sužalojimų priemonės
Apsaugoti vaikus nuo sužalojimų galima pasitelkus įvairias priemones. Saugios aplinkos sukūrimas gali būti efektyvi sužalojimų prevencija. Šiandieninės galimybės ir inovatyvios technologijos leidžia sukurti maksimaliai saugią aplinką vaikams. Deja, dažnai tėveliai nežino apie galimus saugos elementus. Štai keletas pavyzdžių: durų fiksatoriai apsaugo vaiką nuo pirštų prisivėrimo, laiptus ar židinį izoliuojanti tvorelė – nuo kritimų ir terminių sužalojimų. Specialistai siūlo tokiomis tvorelėmis aptverti visą virtuvės zoną, kol joje gaminama. Taip galima išvengti nudegimo dėl įkaitusių orkaitės durelių ar apsipylimo verdančiu puodų turiniu. Langų fiksatoriai neleis vaikui pačiam atsidaryti lango ir iškristi pro jį. Fiksuoti reikėtų ir stalčius bei spinteles, kad vaikas neprisivertų pirštų, taip pat nerastų jam pavojingų daiktų. Baldų kampų apsaugos padės išvengti skaudžių sužalojimų, kurių metu vaikas gali netekti akies ar prasiskelti galvą. Būtina imtis priemonių, kad vaikas savarankiškai plaudamasis rankas nenusiplikytų. Puiki apsauga – čiaupuose įrengti termostatai, reguliuojantys, kad iš krano nebėgtų pernelyg karštas vanduo. Nuo elektros traumų efektyviai saugo elektros lizdus izoliuojantys kištukai. Vaikams pavojingus įrankius, tokius kaip peiliai ar žirklės, derėtų eliminuoti iš vaikų žaidimo zonų, laikyti taip, kad vaikai jų nepasiektų patys, o vaistus ir buitinę chemiją reikia laikyti užrakintus arba spintelėse, kurios įrengtos aukščiau nei 150 cm nuo žemės. Tėvams derėtų domėtis efektyviais vaikų apsaugos namuose būdais, juolab, kad šiuolaikinės technologijos yra draugiškos visiems.
Pamokos apie saugumą gelbsti
Dar viena neįtikėtinai efektyvi sužalojimų prevencijos priemonė – vaikų mokymas. Tyrimų duomenimis, žymiai daugiau vaikų linkę elgtis saugiau, jei nuo mažens buvo mokyti saugaus elgesio. Nuo kūdikystės vaikams dera pasakoti apie saugumą, įspėti, kad būtų atsargūs, parodyti pavojingas vietas. Vieno mokslinio tyrimo duomenimis, daug efektyviau vaikus veikia mokymas ir aiškinimas, kas yra nesaugu, negu draudimai ar bausmės dėl netinkamo elgesio. Todėl vaikams būtina aiškinti ir pasakoti, kokie pavojai jų tyko, paklausti, ar jie supranta pavojus, paaiškinti, kokios galimos pasekmės elgiantis neatsargiai. Specialistai skatina mokyti vaikus elgtis saugiai ne tik pasakojimais, bet ir rodant animacinius filmukus, naudojant spalvinimo ir skaitymo knygeles apie saugą namuose. Vienų vaikų nederėtų palikti su gyvūnais, kad ir kokie taikūs ir draugiški jie atrodytų, nes neretai pasitaiko, kada išerzintas gyvūnas puola vaiką – tokiu atveju apsaugoti gali tik suaugęs asmuo.
Dažniausi sužalojimai namuose
Dėl sutrenkimų ir nukritimų Lietuvoje miršta ar yra hospitalizuojama daugiausia vaikų. Tarp visų Europos Sąjungos valstybių Lietuvoje mirtinų kritimų skaičius didžiausias. Pavojaus zonos: vaikams lengvai atidaromi langai, laiptai, aukšti paviršiai, daugybė slenksčių, neatsakingai paliktos kopėčios, aštrūs baldų kampai, nesaugios vaikų žaidimų aikštelės. Mažų vaikų negalima palikti vienų ant aukštų paviršių, vystymo stalų, lovų ir kitų pavojingų zonų. Kita sunki trauma, kurią dažniausiai patiria vaikai – nudegimai. Praėjusiais metais Lietuvoje terminius ir cheminius nudegimus patyrė 1244 vaikai iki 17 metų amžiaus. Dauguma tėvų teigia, kad anksčiau ar vėliau vaikas nudegs ir tai jam padės suvokti, kas yra karštis. Kartais pirmas nudegimas gali būti ir paskutinis arba palikti randus visam gyvenimui. Neišvengiama ir įvairiausių apsinuodijimų vaistais ir buitine chemija. Daugumoje namų pavojingi produktai yra vaikams lengvai prieinami. Svarbiausia – patraukti bet kokius medicininius preparatus ar buitinę chemiją iš vaikams prieinamų vietų. Neretai laiku suteikta pirmoji pagalba užspringimo ar dusimo atveju gali išgelbėti vaiko gyvybę, tačiau dar svarbiau užkirsti kelią galimai nelaimei. Pavojų kelia: smulkūs žaislai ar detalės, kiti namų ūkio daiktai, kuriuos vaikas gali įsikišti į nosį, į burną, pernelyg smulkūs maisto kąsniai, leidimas vaikams lakstyti su saldainiu ar kitokio maisto kąsniu burnoje. Ne vietoje palikti peiliai ar kiti aštrūs įrankiai gali būti skaudaus susižalojimo priežastis. Vaikas gali susižaloti ne tik rankas, kaip dažniausiai manoma, bet ir aštriu daiktu išsidurti akį, persipjauti gyvybines kaklo arterijas.
Norint apsaugoti vaikus nuo sužalojimų, sveikatos specialistai rekomenduoja namuose stengtis sukurti kuo saugesnę aplinką, kurioje vaikas galėtų saugiai judėti, būtų apsaugotas nuo galimų traumų ir visuomet būtų prižiūrimas suaugusiųjų.