Skrandis – ne guminis arba „ups, ir vėl persivalgiau“
Per kelias dienas besitęsiančias šventes daugelis žmonių vidutiniškai „priauga“ nuo 1 iki 1,5 kilogramo svorio. Tai akivaizdus įrodymas, kad eilinį kartą neišvengėme persivalgymo. Nors didelių sveikatos sutrikimų tai greičiausiai nesukels, nemalonūs pojūčiai gali apkartinti nuotaiką ir sugadinti šventinius planus. Ši būsena netgi turi pavadinimą – maisto pagirios. Ir jos tikrai nėra malonios.
Procesas įsibėgėja nejučia
Kūčios, pirmoji ir antroji Kalėdų dienos yra pats pavojingiausias metas. O, nė savaitei nepraėjus, jau ir naujametinė vakarienė laukia. Tačiau toks nelabai pastebimas ėjimas link persivalgymo prasideda gerokai anksčiau, dar Advento pradžioje, kai su vaikais kepame meduoliukus, ruošiame brandintą kalėdinį pyragą, lipdome kūčiukus ar gaminame valgomas dovanas artimiesiems.
Kąsnelis šen, kąsnelis ten, saujelė riešutų, džiovintų vaisių, šaukštelis padažo ar kremo ruošiant skanėstus savo virtuvėje. Su kolegomis irgi šiuo metų laiku dažniau pasivaišiname kokiu nors šventiniu saldumynu. Taip nejučia „išsimušame“ iš įprasto mitybos ritmo. Ir kai pagaliau sėdame prie dvylika patiekalų dosniai nukloto Kūčių stalo, turime padėję gerą „pamušalą“ persivalgymui.
Normaliame suaugusio žmogaus skrandyje telpa maždaug du puodeliai maisto. Tuščias skrandis yra apytikriai kumščio dydžio. Kai per daug prisivalgome, jis išsitempia, panašiai kaip balionas, kad tilptų viskas, ką susikemšame į burną ir nuryjame. Padidėjęs skrandis ima spausti aplinkinius organus, todėl jaučiame diskomfortą, nemalonų pilnumo jausmą, kai kada skausmą.
Skrandžio ir žarnyno raumenims tenka žymiai labiau paplušėti, kad visas šis didelis valgio kiekis tinkamai judėtų ir maišytųsi, tai yra, būtų virškinamas. Visų pirma, daugiau suvalgius ar išgėrus, viršutiniai skrandžio raumenys atsipalaiduoja. Tai leidžia jo sienelėms išsitempti. Vėliau apatinė skrandžio dalis susispaudžia, kad maistas ir gėrimai maišytųsi su skrandžio sultimis. Po to jie keliauja į žarnyną.
Problema, kad nuolatos valgant didesnius kiekius, skrandį supantys raumenys įpranta prie padidėjusio krūvio, ir suvalgius daugiau nei įprasta maisto, nebejaučiame spaudimo, pilnumo, o tai yra sotumo pojūčio dalis. Todėl gali susidaryti apgaulingas įspūdis, kad dar nenumalšinome alkio, esame nepakankamai prisivalgę, taigi, valgome toliau. Jeigu dar ir skubame, tuo blogiau.
Išsiderina visa sistema
Paradoksas, bet nors virškinimui reikia daug energijos, persivalgius jis sulėtėja. Iš dalies taip atsitinka dėl to, kad skrandis išskiria tik tam tikrą virškinimo fermentų ir skrandžio rūgščių kiekį vienu metu. Kai maisto jame yra labai daug, prireikia daugiau laiko, kad jų išsiskirtų pakankamai visam šiam kiekiui suvirškinti. Tuo metu jaučiame, kad skrandis prikimštas, išsipūtęs.
Tam tikrais atvejais, kai prisivalgome ypač daug ar per labai trumpą laiką, gali pradėti pykinti, kai kurie žmonės pradeda vemti. Taip atsitinka, kai didžiulio maisto kiekio spaudžiami raumenys, turintys maistą stumti per virškinimo traktą, nustoja dirbti, nebesusitraukinėja. Ši būsena vadinama gastropareze arba skrandžio judrumo sutrikimu. Tai gali būti ir įvairių ligų komplikacija, operacijų pasekmė.
Dar viena galima nemaloni reakcija persivalgius – staigus noras tuštintis. Ji vadinama gastrokoliniu refleksu. Kai į skrandį patenka daug maisto, iškart įsijungia peristaltikos mechanizmas – skrandyje esantys receptoriai duoda ženklą žarnynui atlaisvinti vietos. Šį mechanizmą gali užvesti ir labai kaloringas maistas. Taip gali atsitikti per šventes nuolat užkandžiaujant, ne po daug, tačiau visą dieną.
Virškinimo sutrikimais nesiskundžiantys ir jokiomis virškinimo ligomis nesergantys asmenys persivalgę gali sužinoti, kas tai yra gastroezofaginis refliuksas. Jis diagnozuojamas, kai skrandžio turinys patenka atgal į stemplę. Dažniausiai pasireiškia deginančiu skausmu ir graužimu po krūtinės duobute arba nesuvirškinto maisto atpylimu. Šiuos simptomus gali išprovokuoti riebūs valgiai, kurie skatina apatinio stemplės sfinkterio atsilaisvinimą.
Persivalgymo ir riebaus maisto bei didesnio alkoholio kiekio derinys taip pat rizikingas, nes gali sukelti pavojingą ir sunkią ligą – ūmų kasos uždegimą. Pirmasis jos požymis – skausmas šonkaulių srityje ar ties krūtinės duobute, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, prakaitavimas. Pajutus vieną ar kelis iš jų, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą, nes liga progresuoja greitai ir turi būti gydoma ligoninėje.
Jaučiasi kaip apsvaigę
Per šventes sveikos mitybos principai dažniausiai pamirštami, ant stalų rikiuojasi ne tik riebūs, bet ir sūrūs, aštrūs valgiai, gausu saldumynų. Jeigu juos valgome ne vieną, o kelias dienas ar ilgiau, pamiršę saiką, galime pasijusti prastai. Taip pat, kaip ir alkoholis, jie gali sukelti taip vadinamas maisto pagirias, kurios pasireiškia pilvo skausmu, pūtimu, pykinimu, silpnumu, rėmens graužimu ir tęsiasi kelias dienas.
Iš vakaro privalgius labai sūriai, gali sutrikti skysčių pusiausvyra, o dėl didelio saldumynų kiekio skaudėti galvą, ji gali svaigti. Be to, galime jaustis neįprastai mieguisti. Kadangi daugiau kraujo keliauja į virškinimo sistemą, kuriai tenka užduotis sudoroti didelį maisto kiekį, mažiau jo, o kartu ir deguonies lieka likusiam organizmui. Suvalgę daugiau saldumynų ir angliavandenių, pajuntame energijos antplūdį, tačiau jam nuslūgus kitą dieną galime jausti silpnumą, sudirgimą.
Dar vienas maisto pagirių požymis yra sutrikęs miegas. Jį provokuoja ne tik jau minėti sūrūs, aštrūs, riebūs, saldūs valgiai ir dėl jų atsiradę virškinimo sutrikimai, bet ir produktai su kofeinu. Pernelyg didelis jų kiekis sukelia dirglumą, būna sunkiau užmigti, miegas neramus, paviršutiniškas, su dažnais atsibudimais. Jeigu kartu naudotas alkoholis, gali sutrikti širdies ritmas, padidėti pulsas, kraujospūdis.
Pagirios nuo maisto gresia ir tiems, kurie kasdien maitinasi sveikai, riboja cukraus, druskos kiekius, greituosius angliavandenius, vengia apdoroto, perdirbto, kepto, rūkyto maisto, retai valgo mėsą, o per šventes šiuos principus užmiršta. Drastiškas valgiaraščio pasikeitimas, pernelyg didelės neįprasto maisto porcijos, gali sukelti įvairius negalavimus, panašius į jaučiamus padauginus alkoholio, apsinuodijus. Kai kuriems pasitaiko netgi depresijos, nerimo sutrikimo požymių.
Mitybos ekspertų teigimu, nors maisto pagirių diagnozė medikų nėra pripažinta kaip atskiras sutrikimas ir oficialiai kol kas neįteisinta, nuo jos kenčiančių asmenų skaičius pastaraisiais metais auga visame pasaulyje, taip pat pasikartojimo dažnis. Jie teigia, kad dažnai maisto pagirių simptomai net nesusiejami su tuo, ką žmogus valgė, ieškoma priežasties, ligų, bet taip ir lieka neaišku, kuo pacientas serga.
Gudrybės, kurios padės išvengti persivalgymo
-
Servetėlės principas. Dietologai pataria pobūviuose valgyti kuo mažiau užkandžių, ir rinktis juos kuo sveikesnius. Neimkite jiems skirtos lėkštutės, naudokitės tik servetėle, kadangi bus nelabai patogu, suvalgysite mažiau.
-
Įkalbinėjimų taisyklė. Kiekvienoje šeimoje yra asmuo, kuris visuomet įkyriai įkalbinėja svečius valgyti daugiau, paragauti visko, kas yra ant stalo. Žinodami tai, iš anksto užbėkite už akių tokioms situacijoms dar prieš vaišinantis pasakydami, kad dėl vienos ar kitos priežasties negalite valgyti visko ir dideliais kiekiais.
-
Protingos kalorijos. Atsisakykite tų produktų, valgių, kuriuos valgote kasdien ir ragaukite tik tai, ką skanaujate retomis progomis, ypatingus delikatesus, ar šviežius sezoninius produktus, arba tai, ką labiausiai mėgstate.
-
Išankstinis užkandis. Prieš šventinius pietus ar vakarienę, kol dar neišėjote iš namų, šiek tiek užkąskite. Geriausiai tinka baltymų, kurie palaiko cukraus koncentraciją kraujyje, produktai (tada mažiau vilios saldumynai), arba skaidulų turintys produktai. Pavyzdžiui, virtas kiaušinis, koks nors vaisius, sauja riešutų.
-
Pirmiausia atsigerkite. Kad nesumaišytumėte alkio su troškuliu, prieš valgydami, geriausia – likus pusvalandžiui iki šventinių pietų ar vakarienės, atsigerkite vandens, pilną stiklinę.
-
Išmokite mėgautis. Valgykite neskubėdami, su pasimėgavimu, įsisąmonindami, ką darote. Taip išvengsite emocinio valgymo, kai užsikalbėjus ar užsigalvojus valgoma tarsi nejučia, ir galiausiai suvalgoma pernelyg daug.
-
Darykite pertraukas. Net jei sėdite prie skanėstais nukrauto stalo, nevalgykite visą laiką be sustojimo. Mintyse susidėliokite planą, kad štai dabar paragavau to ir to, o dabar darau pertraukėlę ir tik po jos vėl kažką suvalgysiu. Tai padės sulaukti, kol pajusite sotumo jausmą, kuris neateina taip greitai.
Pirmoji pagalba neatsilaikius prieš pagundas
-
Išgerkite arbatos. Ypač tinka ramunėlių, kmynų, pankolio, žalioji, yra ir specialių žolelių arbatų mišinių, gerinančių virškinimą. Ji palengvins persivalgymo simptomus. Gerkite šiltą, gurkšnokite iš lėto, o ne vienu mauku.
-
Gydanti mėtų galia. Sučiulpkite mėtinį saldainį, pakramtykite mėtinės gumos arba išgerkite mėtų arbatos. Joje esantis mentolis padės iš žarnyno pašalinti susikaupusias dujas, paskatins atsirūgimą, o tai sumažins spaudimą skrandyje.
-
Neskubėkite gultis. Persivalgius lovos ar sofos traukai sunku atsispirti. Tačiau reikėtų stengtis išlikti vertikalioje padėtyje, galima atsisėsti, lengvai atsilošus, arba lėtai vaikščioti. Atsigulę jausite stipresnį pilnumo jausmą, rūgštys dar labiau kils.
-
Atlaisvinkite drabužius. Jeigu blogai jaučiatės, persirenkite laisvesniais drabužiais, kurie nespaus juosmens, pilvo. Ar bent jau nusiimkite įsiveržusį diržą, tamprius apatinius, formuojančius figūrą, aptemptas pėdkelnes.
-
Maisto papildai virškinimui. Kai aukščiau paminėtos priemonės nepadeda, gali padėti augaliniai preparatai ir maisto papildai, mažinantys skrandžio, pilvo spazmus, pykinimą, pilvo pūtimą, skatinantys virškinimo sistemos veiklą.
-
Kada neapsieisite be vaistų? Virškinimo fermentai taip pat gali palengvinti persivalgymo simptomus, tačiau, prieš juos vartojant, pasitarkite su gydytoju, jis padės išsirinkti tinkamiausius. Be jų neapsieisite, jeigu sergate kokia nors virškinimo organų liga – kasos, tulžies ir pan. Jeigu jus vargina lėtiniai virškinimo sutrikimai ir virškinimo sistemos ligos, svarbu per šventes neužmiršti laiku ir įprastomis dozėmis išgerti vaistų, kuriuos naudojate. Persivalgymo reikėtų ypač vengti, nes jis gali išprovokuoti šių ligų paūmėjimą. Taip pat patartina vengti arba valgyti su saiku produktus, kurie nerekomenduojami ar draudžiami jomis sergant.