Советы по различным темам Profilaktinės programos dėmesys vyrų sveikatai
Vis dažniau vyrai raginami aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose ir nemokamai pasitikrinti sveikatą, išsitirti, ar jiems nėra rizikos susirgti vėžiu. Už paslaugas, kurios suteikiamos pagal minėtas prevencines programas, žmogui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, nereikia mokėti iš savo kišenės. Jos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
„Vyrai mūsų šalyje gali pasinaudoti prevencinėmis programomis, skirtomis kovai su storosios žarnos, prostatos vėžiu bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Atliekami specialūs tyrimai, kurie padeda dar ankstyvojoje stadijoje nustatyti vėžį, kai jį pagydyti yra kur kas daugiau galimybių nei nustačius vėlyvojoje stadijoje. Gydytojų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientai ankstyvoje šių ligų fazėje ilgai nejaučia jokių jų simptomų“, - sakė Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas. Todėl, anot jo, būtina raginti visus vyrus pasinaudoti šiomis vyrams skirtomis programomis. „Moterys, priminkite savo vyrams, broliams, tėvams apie galimybę nemokamai pasitikrinti, nesivaržyti. Juk daug kas priklauso ir nuo pačių mūsų atsakingumo bei pastangų“, – patarė V. Zaksas. Tačiau vyresniems rekomenduojama pasinaudoti ir kitomis profilaktinėmis priemonėmis, kurios padeda nustatyti ligos ankstyvąją stadiją, kai gydymas yra ne toks sudėtingas.
Atliekamas kraujo tyrimas ir biopsija
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 2006-ųjų. Ji skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų ir vyrų nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, susirgimų prevencijai. Dažniausiai juo suserga minėto amžiaus vyrai, todėl ši programa pirmiausia skirta jiems. „Norintiesiems pasitikrinti atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei nustatytas
PSA kiekis viršys normą, šeimos gydytojas pacientą siųs konsultuotis pas urologą ir atlikti prostatos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto nuspėti prostatos vėžį, o prostatos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti prostatos vėžio diagnozę. Urologo konsultacijas ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas“, – aiškino V. Zaksas. Pagal šią programą žmogus nemokamai gali pasitikrinti vieną kartą per dvejus metus. Pernai dėl šios ligos pasitikrino daugiau kaip 107 tūkstančiai šalies vyrų.
Storosios žarnos vėžio profilaktinė patikra
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa pradėta vykdyti nuo 2009-ųjų Vilniaus ir Kauno apskrityse. Dabar programa vykdoma jau septyniose Lietuvos apskrityse: Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Alytaus. Kol kas pagal ją išsitirti negali Telšių, Utenos, Marijampolės apskričių gyventojai. Visgi artimiausiu metu jos plėtra planuojama ir šiuose regionuose, nes norisi, kad kuo didesniam skaičiui žmonių būtų prieinama tokia paslauga. „ Vyresniems žmonėms turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas, kuris rodytų storosios žarnos vėžio simptomus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po dvejų metų. Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Pacientui atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija. Šių tyrimų metu tiksliai diagnozuojama liga. Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas“, – aiškino V. Zaksas. Pagal programą nemokamai galima pasitikrinti vieną kartą per dvejus metus. Pernai dėl šios ligos pasitikrino daugiau kaip 141 tūkstantis žmonių.
Kraujotakos sutrikimai ir širdies ligos
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa vykdoma nuo 2006-ųjų. Joje kartą per vienerius metus gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų. Norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jei gydytojas nustato, kad šių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, kurie parodo, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Pernai pagal minėtą programą pasitikrino beveik 200 tūkstančių šalies gyventojų. Norint nemokamai išsitirti pagal šias programas, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti pagal vieną ar kitą prevencijos programą – žmogus dėl šių tyrimų gali pats kreiptis į šeimos gydytoją jam patogiu laiku, iš anksto užsiregistravus.
