Pėdų bėdos: ar įmanoma įveikti prakaitavimą?

Ar žinojote, kad pėdos – viena labiausiai prakaituojančių kūno vietų? Jose yra net apie 250 tūkst. prakaito liaukų, po maždaug 600 viename kvadratiniame centimetre. Dalį žmonių, ypač vasarą, itin vargina prakaituojančios pėdos: dėl to atsiranda diskomfortas, erzina nemalonus kvapas.

Kada reikia sunerimti?

Tokiais atvejais, kai pėdos gausiai prakaituoja, derėtų pasikonsultuoti su dermatologais, ar nesergate hiperhidroze, taip vadinamas sutrikimas, kai prakaituojama neįprastai daug. Kambario temperatūroje per parą sveiko suaugusio žmogaus prakaito liaukos išskiria apie 500–750 mililitrų prakaito. Per karščius, ypač intensyviai judant, jo gali išsiskirti žymiai daugiau, nuo poros iki penkių litrų.

Pasak specialistų, diagnozuoti hiperhidrozę gana sudėtinga, nes specifinių simptomų nėra, juo labiau kad sunku nubrėžti ribą tarp įprasto prakaitavimo ir pernelyg didelio, nes tai kiekvienam žmogui labai individualu. Sutrikimas nustatomas, kai itin pablogėja gyvenimo kokybė, sutrinka kasdieninė veikla, sunku dirbti, sportuoti, užsiimti mėgstamomis veiklomis.

Pastebėta, kad sergantieji hiperhidroze prakaituoja nepriklausomai nuo aplinkybių, tiek žiemą, tiek vasarą, nesvarbu, kokią avalynę dėvi, kaip dažnai prausiasi, kokias priemones nuo prakaitavimo naudoja. Jeigu labiau prakaituoja tik tam tikros kūno vietos, dažniausiai pažastys, delnai ir padai, tikėtina, kad sergate pirmine hiperhidroze. Kitose šalyse išskiriama atskira diagnozė – plantarinė hiperhidrozė, kai gausiai prakaituoja tik pėdos.

Šio sutrikimo priežastys neaiškios, manoma, kad jis gali būti susijęs su jautresne simpatine nervų sistema. Didesnį prakaito išsiskyrimą gali lemti ir kai kurios endokrininės sistemos ligos, tokios kaip diabetas, skydliaukės sutrikimai, naudojami medikamentai, hormonų koncentracijos svyravimai, infekcinės ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, ŽIV. Tačiau tokiais atvejais paprastai prakaituoja ne tik pėdos, bet visas kūnas.

Kokios priemonės efektyvios?

Hiperhidroze vargina apie 5 proc. pasaulio gyventojų. Nors tikslios statistikos nėra, panaši situacija greičiausiai ir Lietuvoje. Tačiau tik nedidelė dalis su šia problema susiduriančių asmenų kreipiasi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus. Vieniems atrodo nepatogu, nes gydytojas gali pagalvoti, kad jie neskiria pakankamai dėmesio higienai, kiti mano, kad niekas jiems nepadės.

Iš tiesų yra efektyvių gydymo būdų, kurie galėtų pagerinti savijautą. Jei nesergate hiperhidroze, bet sunkiai tvarkotės su kojų prakaitavimu, suteikite įprastoms priemonėms dar vieną galimybę. Šiandien įvairūs pėdų dezodorantai, antiperspirantai gali būti purškiami, tepami, todėl tikrai išsirinksite tinkamiausią. Pėdas plaukite du kartus per dieną ar net dažniau, naudokite vėsų vandenį ir muilą arba prausiklį.

Jei sąlygų nuprausti pėdas dienos metu nėra, pravers drėgnos servetėlės. Po plovimo ar po servetėlių naudojimo, leiskite odai gerai nudžiūti ir tik tuomet tepkite dezodorantą, antiperspirantą, kremą ar gelį nuo kojų prakaitavimo. Į batus papildomai galima įberti specialios pudros, kuri padės ilgiau išsaugoti pėdų gaivumą ir išvengti nemalonaus kvapo.

Dezodorantų sudėtyje yra medžiagų, kurios naikina nemalonų kvapą sukeliančias bakterijas. Antiperspirantai savo sudėtyse turi įvairių druskų, tokių kaip aliuminis. Galima įsigyti ir specialių dezodorantų avalynei, purškiamų į batus. Dar vienas pasirinkimas – dezodoruojantys vidpadžiai.

Labiau prakaituoti linkusioms kojoms tiks aerozoliai, želė ir skysčių pavidalo priemonės. Kai kurių sudėtyje yra ir priešgrybelinių medžiagų, todėl jos ypač rekomenduotinos gausiai prakaituojantiems, nes būtent tokiems asmenims padidėja rizika užsikrėsti grybelio infekcija. Dėvėkite laisvesnius natūralios odos batus, atvirus ar basutes. Mūvėkite tik natūralaus pluošto, pavyzdžiui medvilnės, kojines.

Drėgnos servetėlės pėdoms | Mano Vaistinė

Ar yra veiksmingas gydymas?

Jeigu visos išbandytos priemonės negelbsti, gydytojas dermatologas gali pasiūlyti vieną iš gydymo metodų. Šiuo metu gana plačiai naudojamos botulino toksino injekcijos. Ši medžiaga suleidžiama į labiausiai prakaituojančias sritis, šiuo atveju – pėdas. Procedūra užtrunka neilgai, yra neskausminga, poveikis gali būti jaučiamas netgi iki 9 mėn.

Prakaitavimą efektyviai mažina ir jonoforezė, jos metu pėdų oda veikiama nedidelio galingumo elektros srove. Šios procedūros trūkumas – ją reikia dažnai kartoti ir jos efektyvumas nėra labai didelis. Gera žinia, kad galima įsigyti šią procedūrą atliekantį buitinį prietaisą ir naudoti jį namuose. Kraštutiniais atvejais gali būti atliekama operacija, jos metu pašalinamos pėdų prakaito liaukos.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui JAV, padidėjusiam prakaitavimui, taip pat ir pėdų, gydyti naudojama mikrobangų terapija, šios bangos sunaikina prakaito liaukas. Po trijų procedūrų rezultatas būna ilgalaikis. Šios procedūros atliekamos gydymo įstaigoje su vietine nejautra. Tačiau ši terapija turi šalutinį efektą – kuriam laikui pasikeičia odos jautrumas, gali būti jaučiamas diskomfortas.