Mažai judančių ligonių slauga. Kaip apsisaugoti nuo pragulų?

Senstant oda tampa plonesnė ir sausesnė, todėl ir lengviau pažeidžiamesnė. Tiesa, odos pažeidimai tikėtini ne tik senyviems, nuolat gulintiems žmonėms – jie taip pat gali atsirasti ligoniams, kurie dėl ligos negali daug judėti ir didžiąją laiko dalį praleidžia lovoje ar vežimėlyje. Be pragulų, ant odos gali atsirasti bėrimų ir opų, žaizdelių. Šie odos pažeidimai atsiranda dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, drėgmės, sausumo, nuolatinės trinties, kuri stabdo normalią kraujotaką. Oda taip pat gali būti pažeista dėl prakaito, išmatų ar šlapimo sąlyčio su oda – tokiu atveju, dėl trinties atsiradusios žaizdelės, tikėtina, padidės ir bus sunkiau išgydomos. Tokiu atveju, jums tikrai pravers ligonių priežiūros ir slaugos priemonės.

Vis dėlto apsaugoti prižiūrimo gulinčio žmogaus odą nuo pragulų įmanoma – tik tam būtina nuolatinė, atidi priežiūra. Pirmiausia, būtina odą kasdien atidžiai apžiūrėti, taip pat pasirinkti tinkamas slaugos priemones bei odą kruopščiai valyti. Taip pat svarbu tai, kaip lovoje padedate žmogui judėti – padedant apsisukti, pasiversti, atsisėsti ar kt. reikėtų elgtis ypač švelniai ir atsargiai. Jums padėti gali ligonių priežiūros priemonės.

Pirma taisyklė – nuolatinis stebėjimas

Sergančio, ypač vyresnio žmogaus odą kasdien reikėtų atidžiai patikrinti – ypač svarbu atkreipti dėmesį į labiau kaulėtas kūno vietas, kadangi paprastai į paviršius jos trinasi labiau. Dažniausios odos opų ar pragulų vietos: galvos ir ausų galinė dalis, pačiai, alkūnės, apatinė nugaros dalis, sėdmenys bei klubai. Opos taip pat gali atsiverti ant vidinių kelių dalių ir kulnų.

Apžiūrint kūną, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pabėrimus, ypač kiršknies srityje. Patikrinti šias vietas ypatingai svarbu tiems žmonėms, kurie negali naudotis tualetu ir tuštinasi bei šlapinasi mūvėdami sauskelnes suaugsiems. Kadangi šlapimas ir išmatos gali dirginti ligonio odą, keičiant sauskelnes būtina tam skirtomis priemonėmis (losjonai, valomosios putos, kremai, drėgnos servetėlės) nuvalyti visą zoną, kurią dengia sauskelnės.

Antra taisyklė – judėjimas

Išvengti pragulų galima kiek įmanoma žmogui padedant pakeisti gulėjimo ar sėdėjimo poziciją – tai rekomenduojama daryti mažiausiai kas 2 valandas. Taip spaudimas, atsirandantis žmogui ilgai liekant toje pačioje pozicijoje, sumažėja, oda gali „kvėpuoti“. Padedant keisti žmogaus kūno padėtį, itin vertinga skirti šiek tiek laiko švelniam kaulėtų vietų masažui – tai pagerins ligonio kraujotaką, kuri neleidžia odai suskeldėti ir taip sumažina opų išsiplėtimo riziką.

Tokiu atveju, kai ligonis lovoje guli labai ilgai, verta apsvarstyti specialaus čiužinio įsigijimą. Kintamo slėgio čiužiniai ar specialios pagalvėlės, kurias galima užpildyti oru, vandeniu, grūdeliais ar specialiu pluoštu gali padėti išvengti didesnės odos ir paviršių trinties, padėti palaikyti normalią kraujotaką, stabilizuoti kūno prakaitavimą.

Svarbu paminėti, kad negalintiems judėti didelis priešas yra antsvoris – šis odos trintį su paviršiais tik padidina. Svarbu, kad slaugomas žmogus valgytų subalansuotą, sveiką maistą, kuriame būtų daug baltymų. Odos gijimui taip pat itin svarbu, kad ligonis išgertų daug vandens.

Trečia taisyklė – tinkama priežiūra

Slaugomą žmogų svarbu prausti tiek, kiek jam reikia, kad jis jaustųsi švariai ir komfortabiliai, tačiau pernelyg dažno maudymo reiktų privengti – jis gali sausinti odą. Prausiant reikėtų naudoti švelnų muilą ar prausiklį, kurio pH yra artimas 5.5. Būtina naudoti šiltą, o ne karštą, vandenį bei švelnią, ne šveičiamąją, prausimosi kempinę. Odą rankšluosčiu nusausinti reikėtų atsargiais judesiais – pažeidžiamos odos jokiu būdu negalima trinti. Šiuo atveju galite naudoti speicialiuosius plaunamuosius kremus, kurių naudojimui nebūtinas vanduo.

Norint odai suteikti papildomą apsaugą, po prausimosi ar sauskelnių keitimo verta švelniai užtepti apsauginį drėkinantį kremą, balzamą ar losjoną, kuris padeda išvengti odos sudirginimo. Veiksminguose barjeriniuose kremuose yra cinko oksido – tai plačiai naudojamas ingredientas priemonėse nuo išbėrimų, kuris odai suteikia papildomą apsauginį sluoksnį. Hipoalerginiai odos drėkikliai be papildomų kvapų, specialūs drėkinamieji kremai ar losjonai gali veikti kaip apsauginis epidermio sluoksnis tam, kad oda nebūtų dirginama išoriniais veiksniais, o tai padės ligonio odai išlikti švelniai ir elastingai. Tiesa, reikėtų vengti drėkinti labiau raukšlėtas vietas (ypač apkūnesniems ligoniams) – po krūtimis, kirkšnis, pilvą – šios vietos dėl prakaitavimo paprastai ir taip būna gana drėgnos, o perteklinė drėgmė gali sukelti bėrimus ar net infekcijas.

Dar viena svarbi detalė – reikėtų pasirūpinti, kad rankų ir kojų nagai būtų trumpi – taip ligonis išvengs netyčinių įsidrėskimų dienos metu ar miegant. Tiesa, tas pats galioja ir prižiūrinčiajam – dėl tos paties priežasties ligonį geriau būtų prižiūrėti neturint labai ilgų rankų nagų, taip pat verta nusiimti didesnius ir papuošalus su aštresniais kampais, laikrodžius.

Dar kelios svarbios ligonio odos priežiūros detalės

Kadangi gulinčio ligonio oda yra itin jautri, verta pasistengti parinkti laisvus, švelnaus audinio drabužius, pavyzdžiui, iš medvilnės, o ne vilnos.
Skalbdami drabužius ir paklodes naudokite švelnius ploviklius, nenaudokite audinių minkštiklių.
Svarbu saugoti ligonio odą nuo saulės: einant į lauką, verta dėvėti skrybėlę, ilgų rankovių viršutinį drabužį ir kelnes.
Svarbu, kad oda būtų apsaugota nuo labai šaltos ar labai karštos temperatūros (tai galioja ir prausiant ligonį).

Ypač senoliams, geriausias odos problemų gydymo būdas yra jų išvengimas. Laikydamiesi aukščiau išvardytų patarimų, galite padėti savo mylimam žmogui išvengti daugelio su senėjimu susijusių odos problemų. Nors senstant odos išvaizda ir funkcijos stipriai keičiasi, ją išlaikyti sveiką galima su atsargia ir kruopščia priežiūra – nepriklausomai nuo ligonio amžiaus. Priemonių tam yra nemažai ir jos labai įvairios, todėl svarbu išsirinkti tinkamas. Jei nesijaučiate tvirtai, pasitarkite užsukę į artimiausią „MANO vaistinę“ ar paskambinkite mums.