Jodas

Jodo funkcijos

Jodas yra labai svarbus ląstelių apykaitą ir augimą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Šis mikroelementas suteikia energijos, degina kalorijas, gerina smegenų veiklą. Jis būtinas plaukams, nagams ir dantims, svarbus imuninės sistemos veiklai, vaisiaus vystymuisi motinos organizme, normaliam nervų sistemos funkcionavimui.

Rekomenduojama jodo paros norma

Rekomenduojama jodo paros norma yra 150 mikrogramų (µg).

Pagrindiniai jodo šaltiniai

Daugiausia jodo yra įvairiose žuvyse (menkėse, ešeriuose), jūrų gėrybėse (kalmaruose, krevetėse), jūros kopūstuose ir dumbliuose. Šio mikroelemento taip pat yra ir rupioje duonoje, kruopose (grikiuose, kviečiuose), ankštiniuose (pupelėse, žirneliuose, sojos pupelėse), daržovėse (bulvėse, svogūnuose, česnakuose, poruose, burokėliuose, morkose, špinatuose, salotose), kiaušiniuose, saulėgrąžose, graikiniuose riešutuose, aronijose. Jodo trūkumą taip pat galima kompensuoti daug laiko praleidžiant prie jūros.

Požymiai, parodantys jodo trūkumą

Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės, sulėtėja protinė veikla ir medžiagų apykaita, gali pradėti skilinėti plaukai, oda pasidaryti šiurkšti, sparčiai augti svoris (viena iš nutukimo priežasčių), stigti energijos, atsirasti struma (gūžys), sutrinkti miegas, kraujyje daugėti cholesterolio. Moterims tai gali būti viena iš nevaisingumo, mėnesinių sutrikimo, nerimo ir nuolatinio nuovargio priežasčių. Jodo trūkumas skatina cistų vystymąsi krūtyse ir kituose organuose, o nėščiosioms gresia persileidimai, įgimtos vaisiaus anomalijos. Vaikams ir paaugliams gali sutrikti augimas ir brendimas, intelekto raida, jie greičiau pavargsta, prasčiau mokosi.