Magnis
Magnio funkcijos
Magnis – vienas svarbiausių organizmo mineralų, kuris dalyvauja ląstelių energijos gamyboje, fermentų veikloje, nervinių impulsų plitimo reguliacijoje, svarbus energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese. Magnis svarbus širdies darbui, ritmingam širdies veiklos palaikymui, stiprina kaulus ir nervų sistemą. Magnis, skatindamas insulino gamybą, daro įtaką cukraus kiekio kraujyje reguliavime. Mineralas taip pat atpalaiduoja raumenis, plečia kraujagysles ir taip mažina padidėjusį kraujo spaudimą.
Rekomenduojama magnio paros norma
Rekomenduojama magnio paros norma – 350 mg. Magnio poreikis padidėja nėštumo bei žindymo metu, paauglystėje, intensyviai sportuojant. Magnio netenkama piktnaudžiaujant alkoholiu, riebiu maistu, badaujant.
Pagrindiniai magnio šaltiniai
Magnio yra grūduose, kruopose (grikiuose, ryžiuose), pupose, sėlenose, žirniuose, morkose, abrikosuose, žuvyje, jūros gėrybėse (krevetėse, krabuose), chalvoje, razinose, vynuogėse, sojos pupelėse, arbūzuose, žalialapiuose augaluose (petražolėse, krapuose, rūgštynėse, kopūstuose, špinatuose), juodojoje arbatoje. Ypač daug magnio yra migdoluose, šokolade.
Požymiai, parodantys magnio trūkumą
Esant magnio trūkumui, gali pradėti traukti mėšlungis, sutrikti širdies veikla, sulėtėti kitų mineralų bei mikroelementų apykaita organizme, nusilpti nervai ir raumenys. Trūkstant magniui, gali pasireikšti galvos skausmas, emocinis ir fizinis išsekimas, raumenų mėšlungis, pirštų galiukų tirpimas, galvos sukimasis, ūžimas ausyse, akies voko trūkčiojimas. Gali greičiau vystytis aterosklerozė, sustiprėti reakcija į stresą, kamuoti irzlumas, nerimas, miego sutrikimai, depresija, migrena, o vaikams – sulėtėti augimas.