Articles on health topics Visavertės mitybos taisyklių dar tik mokomės
Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius R. Stukas sako, kad mitybos įpročius dažniausiai žmogus paveldi, todėl jau nuo vaikystės reikia aiškinti, kokie produktai yra tinkamesni visavertei mitybai.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos institutas 2013 metais atliko Lietuvos gyventojų mitybos tyrimą, kuris parodė, kad žmonės nekeičia savo mitybos įpročių, nors nutukimas yra viena iš priežasčių, didinanti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas sako, kad teigiamų poslinkių lavinant mitybos įpročius yra, bet jie labai nežymūs.
Mitybos tradicija persiduoda
Pasak R. Stuko, tai, kad gyventojai maistui ruošti pradėjo vartoti mažiau gyvūninės kilmės riebalų, o daugiau augalinio aliejaus, yra vienas iš nedaugelio pastebimų privalumų. Tačiau kitą gyvūninį sotųjį riebalą – sviestą – ant duonos tepa dar tikrai didelė dalis. „Žiūrint į kitus rodiklius, situacija tikrai nėra gera. Riebalų maistinės vertės dalis dienos maisto racione gerokai viršija rekomenduojamas normas ir praktiškai nemažėja. Paveldėjome netinkamus mitybos įpročius. Juk tarpukariu žmonės taip pat valgė daug gyvulinių riebalų: riebias kiaulienos dešras, skilandžius, lašinius. Šie įpročiai persidavė iš kartos į kartą. Tačiau tuo metu bendra mitybos situacija kaime buvo kiek kitokia. Žmonės valgė ir labai daug daržovių – burokų, morkų, ropių, kopūstų. Juk kopūstus anksčiau raugdavo statinėmis! Tokiu būdu senovės žmonės gaudavo labai daug antioksidantų. Todėl riebalai nedarydavo labai didelės žalos, kadangi nesioksiduodavo kraujagyslėse ir nesikaupdavo ant jų sienelių. Be to, žmonių fizinis aktyvumas anksčiau buvo žymiai didesnis, žmonės sueikvodavo gautas kilokalorijas darbinei veiklai. Štai kodėl sergamumo struktūroje anksčiau nebuvo tiek daug širdies ir kraujagyslių sistemos ligų“, - aiškina gydytojas.
Dabar bendra situacija yra pasikeitusi, šviežių vaisių ir daržovių žmonės suvartoja žymiai mažiau. Per dešimtmetį kasdien valgančių šviežias daržoves respondentų sumažėjo apie 40 proc. Jeigu 1997 m. maždaug 73 proc. gyventojų valgė šviežias daržoves kiekvieną dieną, tai praėjus dešimtmečiui valgo tik kiek daugiau nei 30 proc.
Antioksidantų trūkumas
Akivaizdu, kad antioksidantų negauname tiek, kiek reikia, nes daržovių ir vaisių žmonės vartoja tik pusę rekomenduojamo kiekio. „Jeigu žiemą rekomendavome valgyti apelsinus, mandarinus ir citrusinius vaisius, tai pavasarį situacija pasikeičia, nes atsiranda pirmosios daržovės. Jose tikrai didelis antioksidantų kiekis. Pagal rekomendacijas daržovių ir vaisių reikia suvalgyti maždaug 400-600 gramų per dieną. Atrodo, kad labai daug. Bet jei žmogus suvalgo kokius keturis obuolius, tai jau pusė kilogramo. Reikia atminti dar vieną tokį dalyką: daržovių reikia valgyti truputį daugiau negu vaisių, kad imuninė sistema būtų stipri“, - sako R. Stukas.
Miestiečiai suvalgo daugiau daržovių
Atlikti mitybos tyrimai rodo, kad mieste, o ne kaime, daržovių suvalgoma daugiau. Nors sunku šį faktą paaiškinti, manoma, kad galbūt kaime žmonės vartoja daugiau pieno produktų ir mėsos, kiaušinių. O miesto žmonės labiau įsiklauso į specialistų rekomendacijas. Aišku, šviežios daržovės yra visavertiškesnės, o kaimo žmonės nuo senų laikų įpratę daugiau rauginti ir konservuoti. „Nevisavertės mitybos daroma žala pajuntama gerokai vėliau, nes tokios gyvensenos nulemtos ligos yra lėtinės. Kai jos jau diagnozuojamos, kelio atgal nėra. Tuomet galima stabdyti tik jų progresavimą.
Jeigu žmogus gyvenimo pabaigą nori nugyventi aktyviai, patirdamas malonumą, tą turi suprasti jau nuo mažų dienų. Todėl kalbėti apie sveiką mitybą jau reikia nuo vaikystės“, - sako gydytojas.
Pietų lėkštėje pasigendama žuvies
Dauguma kasdienės mitybos produktų vartojami ne tokiu dažnumu, koks turėtų būti. Pavyzdžiui, pienas ir pieno produktai Lietuvos gyventojų racione nuolat užima beveik tą pačią poziciją ir kažkokių svyravimų nėra. Tačiau kalbant apie žuvies vartojimą, ypač riebios žuvies, situacija yra tikrai bloga. Riebios žuvies visai nevartoja ar vidutiniškai rečiau nei kartą per savaitę valgo net 64 proc. gyventojų. Neriebios žuvies (baltymų šaltinis) nevartoja arba rečiau nei kartą per savaitę ją valgo 33 proc. apklaustųjų. „Omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių nauda sveikatai įrodyta. Tai yra toks papildas, kuris, tyrimų duomenimis, galėtų būti vartojamas kone kiekvieną dieną visus metus. Nes pagal tokį riebiųjų žuvų vartojimą, koks yra dabar, tai tikrai Omega 3 mes negauname tiek, kiek reikia. Vieną-du kartus per savaitę riebiųjų žuvų ir jūros gėrybių valgo tik 23 proc. gyventojų. Tai yra labai mažai. Reikėtų valgyti 2-3 kartus per savaitę“, - rekomenduoja R. Stukas