Trumpai ir aiškiai apie tai, kas svarbiausia maudant kūdikį
Aut. Teodora Vaitkutė
Mažylio susilaukę tėveliai, ypač, jei tai pirmasis vaikas šeimoje, su šiokiu tokiu nerimu laukia jo pirmųjų maudynių. Jiems kyla begalė klausimų, pradedant kaip laikyti kūdikį maudant, kad neišslystų iš rankų, kokia turi būti vandens temperatūra, baigiant kaip dažnai tai daryti ir kokias higienos priemones naudoti. Artimųjų, draugų, pažįstamų patarimai liejasi kaip iš gausybės rago, internete taip pat galima pasiklysti tarp dažnai prieštaringos informacijos, vaikelį prižiūrintis gydytojas, slaugytoja užsiėmę, nepatogu klausinėti kiekvienos smulkmenos – tokia situacija pažįstama daugeliui.
Trumpai ir aiškiai apie tai, kas svarbiausia maudant kūdikį, kad šis procesas jam būtų malonumas ir netaptų kančia tėvams.
Kelis kartus per savaitę
Prieš kelis dešimtmečius kūdikius buvo kone primygtinai rekomenduojama maudyti kasdien. Šiais laikais griežtų su kasdiene mažų vaikų higiena susijusių taisyklių nėra, tačiau, kadangi pernelyg dažnas maudymas gali išsausinti jautrią mažylių odelę, patariama nepiktnaudžiauti ir maudyti juos 2–3 kartus per savaitę. Be to, jeigu yra poreikis, kasdien ar kas antrą dieną galima apšluostyti visą kūną drėgna kempine ar rankšluosčiu. Jeigu kiekvieną kartą keičiant sauskelnes bus švariai nuvalytas, o pasituštinus ir nuplautas užpakaliukas, to pilnai pakaks, kad kūdikis būtų švarus ir gerai jaustųsi.
Pirmas kartas – po paros
Kartais kyla abejonių, kada naujagimį reikia maudyti pirmą kartą. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo tai daryti ne vėliau nei praėjus parai nuo gimimo, nes per tą laiką susibalansuoja naujagimio kūno temperatūra, odos drėgnumas. Kitas dalykas, kad ką tik pasaulį išvydusių naujagimių odelė būna padengta balkšvu dangalu, vadinamu verniksu, kuris apsaugo ją nuo amniono skysčio ir kartu padeda formuotis odai. Po gimdymo ši medžiaga naujagimio odelei padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo ją nuo bakterinių infekcijų, todėl nereikėtų pernelyg skubėti maudyti mažylio.
Kada geriau tik apšluostyti?
Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, verčiau rinktis apšluostymą, taip sumažinant infekcijos patekimo į žaizdelę riziką. Patogiausia tai daryti pasiguldžius kūdikį ant rankšluosčio ar kokio nors patiesaliuko ir drėgna kempinėle ar sudrėkintu minkštu audiniu švelniais, lengvais judesiais apšluostyti pirmiausia veidą, o po to ir visą kūnelį, skiriant didžiausią dėmesį odos raukšlėms – kirkšnims, pažastims, sėdmenims, taip pat sričiai už ausų, tarpupirščiams. Jokiu būdu netrinkite – kūdikio odelė ypatingai plona, gležna, todėl labai lengvai pažeidžiama.
Kokių priemonių prireiks?
Patogiausia ir saugiausia kūdikį maudyti specialioje stabilioje vonelėje, plastikinėje ar metalinėje, padėtoje ant tvirto pagrindo – ant lentos, uždėtos ant didelės vonios, stalo arba vystymo stalo. Kai kurie šių stalų modeliai yra komplektuojami kartu su vonele ir nesunkiai transformuojami maudymui. Galima įsigyti specialų stovą vonelei. Praverčia ir specialūs gultukai vonelei, ratai, kurie laiko galvytę, išmokus sėdėti – maudynių kėdutės. Taip pat reikalingas didelis minkštas rankšluostis, geriausia su kapišonu. Neapsieisite ir be kempinėlės bei vandens termometro.
Kokia temperatūra saugi?
Tinkamiausia vandens temperatūra kūdikiui yra 32–37°C. Reikia išbandyti skirtingą, nes šilumos pojūtis yra individualus, vieni kūdikiai jaučia komfortą, kai vanduo vėsesnis, kiti kai gerokai šiltesnis. Nepatyrusiems tėvams reikalingas vandens termometras, su juo matuoti vandens temperatūrą yra saugiausia. Ilgainiui, kai maudymasis tampa įprasta kasdienybės dalimi, galima pasikliauti rankos riešu ar alkūne. Vanduo turi atrodyti maloniai šiltas. Svarbu, kad patalpoje, kurioje kūdikis maudomas, būtų šilta, tinkamiausia temperatūra – apie 24 °C, įsitikinti, kad nepučia skersvėjis.
Pirmiausia veidas ir galva
Į vonelę geriausia pilti vandens iki pusės jos gylio. Pirmiausia į vandenį kyštelėti kūdikio kojytes, o po to palaipsniui panardinti, kad pusė kūnelio būtų po vandeniu. Viena ranka reikia tvirtai laikyti kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą, o kita prausti. Paprasčiau tai daryti dviese – vienas laiko, kitas prausia. Reguliariai reikėtų pasemti vandens iš vonelės ir apipilti virš vandens esančią kūno dalį, kad vaikutis nesušaltų. Kempinėle iš pradžių nuprausiamas veidukas, galvytė ir plaukučiai, vėliau visas likęs kūnas. Jei naudojamas šampūnas ar prausiklis, reikia neužmiršti gerai jį nuskalauti.
Saugumo nebus per daug
Niekada negalima nė minutei palikti kūdikio vonelėje vieno, net jei jo galvą laiko specialus ratas ar jis sėdi maudymosi kėdutėje. Ignoruokite telefono, durų skambučius, kitų šeimos narių pakvietimus, o jei kažką užmiršote atsinešti, trumpam iškelkite kūdikį iš vonelės, įsupkite į rankšluostį, nueikite, kur reikia, o po to tęskite maudynes. Jei maudynėms užtrukus vanduo pravėsta, prieš pilant šilto vandens būtina kūdikį iškelti iš vonelės. Pavojinga kilnoti vonelę su joje esančiu kūdikiu, galite neįvertinti jos svorio ir jos neišlaikyti, ji gali išslysti iš drėgnų rankų, o mažylis susižaloti.
Prausiklio, šampūno – su saiku
Kūdikio maudynėms reikalingas specialus vaikiškas muilas ar kūno prausiklis vaikams. Šios higienos priemonės tausoja jautrią mažylių odą, nepažeidžia apsauginio jos sluoksnio, nedirgina, nes paprastai būna patikrintos dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, putojimą sukeliančių medžiagų. Prieš pirkdami atidžiai paskaitykite, kokio amžiaus kūdikiams jie skirti. Jeigu vaikučio oda sausa, dirgli, išbandykite aliejinį prausiklį. Prausiklius naudokite saikingai, užtenka kelių lašų. Plaukučiai plaunami kūdikiams skirtu šampūnu arba universaliu kūno ir plaukų prausikliu švelniai išmuiluojant vieną kartą. Tomis dienomis, kai kūdikį tik apiplaunate ar apšluostote, užtenka vandens.
Rekomenduojama odą drėkinti
Gydytojai dermatologai rekomenduoja kūdikių odelę po kiekvienų maudynių papildomai drėkinti. Tam tinkami drėkinamieji kremai, losjonai, aliejai. Šios priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių. Tai ypač svarbu daryti žiemos metu, kai patalpos šildomos ir jose natūraliai sumažėja drėgmės, sausas oras kūdikių odelę neigiamai veikia labiau nei suaugusiųjų. Būtina kaskart po maudynių kruopščiai drėkinti mažylių odelę, jei jie serga atopiniu dermatitu, jei oda yra sausa, paraudusi, pleiskanoja, yra bėrimų. Verta žinoti, kad šiek tiek drėgna oda geriau sugeria drėkiklius.
Žaidimai neturėtų užtrukti
Maudymasis daugeliui kūdikių yra ne tik kasdienės higienos dalis, bet ir smagus užsiėmimas, keliantis malonias emocijas. Todėl, jei mažylis jaučiasi gerai, neverkia, nėra irzlus, matote, kad taškytis vandenyje jam smagu, nuprausę leiskite dar bent keletą minučių pažaisti su mėgstamais maudymosi žaisliukais. Vis dėl to bendras maudymosi laikas neturėtų viršyti 15–20 minučių, kad pernelyg neišsausėtų oda. Taip pat reikia stebėti, kad per daug neatvėstų vanduo, ir vaikutis nesušaltų. Kūdikį rekomenduojama maudyti vakare, prieš maitinimą.
Kai kurie bijo ir verkia
Dauguma kūdikių maudytis mėgsta. Tačiau yra tokių, kurie vandens ir šio proceso bijo. Priežastys gali būti įvairios: naujagimiui prie maudymosi reikia laiko įprasti, nes jam tai nauja patirtis. Jis vandenyje gali jaustis nesaugiai, jam gali nepatikti nusirengti ir apsirengti, temperatūrų skirtumai, vandens pojūtis, galvos plovimas, šluostymąsis. Pasitaiko, kad bijoti maudynių pradedama maždaug 9–10 mėnesių, tokio amžiaus kūdikiams ima reikštis įvairios baimės, ir tai yra natūralaus jų raidos proceso dalis. Tai gali būti susiję ir su nemaloniu įvykiu maudantis – vandens gurgštelėjimu, paslydimu, šampūno patekimu į akis.