Articles on health topics Sniego ir ledo spąstai: žiemos traumos ištinka nepasiruošusius
Aut. Teodora Vaitkutė
Kai tik pašąla ir pasninga, kiekvienais metais neišvengiamos ir žiemos traumos. Kadangi dėl klimato kaitos jau nebe pirmą žiemą dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio mažėja, sniegas taip pat retesnis svečias, prarandame atsargumą ir įgūdžius, kaip elgtis, kai einame slidžiu paviršiumi – apsnigtu ar padengtu ledu. Tokiomis oro sąlygomis svarbi ir tinkama avalynė, ir eisena, ir apgalvotas maršruto pasirinkimas, o sportuojant, pramogaujant lauke – nepamiršti specialių apsaugos priemonių.
Nuo sumušimų ir patempimų – iki lūžių
Paslydus patirtų traumų sąraše pirmauja raumenų patempimai, sumušimai, raiščių ar sausgyslių plyšimai, sąnarių išnirimai, kaulų skilimai ir lūžiai, stuburo pažeidimai, galvos sutrenkimai. Griūdamas į priekį žmogus automatiškai ištiesia rankas, kad apsisaugotų, dažniausiai lūžta dilbiai, riešai, padaugėja šonkaulių, raktikaulių, alkūnių, pėdų, kulkšnių, kelio girnelės lūžių. Didžiausią pavojų kelia stuburo ir galvos traumos, patiriamos griūvant visu ūgiu ant nugaros, ant kietos dangos.
Nesėkmingai nukristi paslydęs gali kiekvienas, bet ypač saugotis turi vyresnio amžiaus žmonės, ne tik tie, kurie serga osteoporoze, dėl kurios sumažėja kaulų tankis ir jie lūžta lengviau. Senėjant raumenys nusilpsta, suprastėja pusiausvyra, todėl krentama dažniau, susižeidžiama smarkiau. Audiniai gyja lėčiau, todėl ir nedidelė trauma gali sukelti daug nepatogumų, reikės ilgos reabilitacijos. Pavyzdžiui, senjorams griūvant ant šono gali lūžti šlaunikaulio kaklas, šlaunikaulis, dažnai nukenčia kryžkaulis.
Vaikai dažniausiai paslysta neatsargiai čiuožinėdami ant ledo, lėkdami slidėmis, rogutėmis ar snieglentėmis nuo apledėjusio kalniuko. Jie labiau rizikuoja susižaloti galvą, kadangi jų galvos kūno atžvilgiu, įvertinus ūgio ir svorio santykį, daug didesnės nei suaugusiųjų. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti, kad lauke žiemą vaikai pramogautų su apsauginiais sniego šalmais. Kojų, rankų lūžiai, patempimai, išnirimai, sumušimai taip pat dažnos vaikų traumos pargriuvus ant slidaus paviršiaus.
Suaugusieji taip pat dažnai susižaloja paslydę, kai užsiima žiemos sportu – slidinėja, čiuožia pačiūžomis, snieglentėmis, žaidžia ledo ritulį. Žiemos traumos panašios: sumušimai, patempimai, sausgyslių ir raiščių plyšimai, galūnių lūžiai, stuburo, galvos pažeidimai. Geriausia apsauga nuo jų – tinkamas fizinis pasirengimas, saugumo taisyklių laikymasis trasose, aikštelėse, taip pat svarbu sustoti iškart, kai tik pajuntamas nuovargis. Be abejo, būtini šalmai, kelių ir alkūnių apsaugos.
Žiemos traumos gali būti apgaulingos
Kodėl verčiau neskubėti keltis pargriuvus? Skubant keltis yra rizika nukristi pakartotinai. Todėl tai reikėtų daryti labai iš lėto, pirmiausia atsisėsti. Prieš stojantis būtina įsitikinti, ar nejaučiate ūmaus skausmo – rankų, kojų, stuburo srityje, ar nesvaigsta galva, nepykina. Jei tik pajutote vieną iš minėtų simptomų, nerizikuokite, paprašykite aplinkinių pagalbos arba, jei esate vieni ir turite su savimi mobilųjį telefoną, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.
Savo būklę atidžiai stebėti reikia ir vėliau. Jeigu susitrenkus galūnes jas sunku judinti, nepraeina skausmas, patinimas, atsiranda deformacijų, reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Tai ypač svarbu susimušus galvą, jeigu galva svaigsta, pykina, juo labiau, jei bent trumpam buvote praradę sąmonę, būtina pasikonsultuoti su medikais. Susitrenkus nugarą, kaklą reikia įsitikinti, ar galite judinti galūnes, ar nesutriko jutimai – jie gali išnykti arba atsirasti deginimas, dilgčiojimas, ar nepakito stuburo forma.
Nestiprių sumušimų, patempimų atvejais galima gydytis savarankiškai. Jeigu sumušta galūnė, ją reikia pakelti aukščiau, virš širdies lygio. Padeda ir nukentėjusios vietos šaldymas – uždėjus ledo mažėja patinimas, skausmas, tik jo nerekomenduojama laikyti pernelyg ilgai, ne daugiau 15–20 min., po to daryti pusvalandžio pertrauką. Galima ją sutvarstyti elastiniu tvarsčiu, ypač kai nukenčia nuolat judanti vieta, tik ne per tampriai. Kita alternatyva – ortopediniai įtvarai, kurie ypač praverčia, kai galūnei reikia ramybės.
Nemalonius pojūčius sumažins skausmą ir uždegimą malšinantys tepalai ar geliai, yra specialių kremų, kurie apsaugo, kad nesusidarytų ir greičiau išnyktų kraujosrūvos. Po poros dienų sumuštą ar patemptą vietą galima gydyti ir šildančiu kremu. Jeigu šios priemonės nepadeda, sunku judėti ar miegoti, galima naudoti geriamus nuskausminančius vaistus. Esant poreikiui gydytojas gali skirti ir priešuždegiminių preparatų, kurie taip pat pagerina patyrusio traumą asmens būklę.
Kaip išvengti traumų paslydus?
- Vaikščioti kaip slidininkui. Ant slidžių dangų rekomenduojama eiti velkant kojas, tarsi imituojant slydimą. Galima šiek tiek palinkti į priekį ir ištiesti rankas į šonus, kad padėtų išlaikyti pusiausvyrą.
- Judėti mažais žingsneliais. Nustatyta, kad kuo mažesni tarpai tarp pėdų, tuo geresnė pusiausvyra ir koordinacija, didesnis kūno stabilumas.
- Avalynė su protektoriumi. Žiemos sezonui įsigykite batus neaukšta pakulne, neslystančiu padu. Pravers ir papildoma apsauga – uždedami apkaustai, tinkliukai ir pan.
- Neskubėti ir žiūrėti po kojomis. Jeigu matote, kad slidu išeikite anksčiau, stebėkite po kojomis esantį paviršių, įsitikinkite, kad po sniegu nėra ledo.
- Lazdos – ne tik senjorams. Mėgstantiems ilgus pasivaikščiojimus žiemą verta įsigyti specialias lazdas, kuriomis galima atsiremti paslydus, tinka ir šiaurinio vaikščiojimo lazdos.
- Ypatinga atsarga – ant laiptų. Kai slidu reikia ypač atsargiai lipti laiptais, lėtai, statant pilną pėdą, tvirtai lakantis už turėklų, jei jie yra. Paslydus ant laiptų rimtų trauma rizika žymiai didesnė.
- Išmokite griūti minkštai. Griūvant paslydus, jei įmanoma, reikia maksimaliai atsipalaiduoti, tai sumažina kritimo smūgį, taip pat stengtis kristi ant minkščiausių kūno vietų – sėdmenų, šlaunų, pečių.
- Palaikykite gerą sportinę formą. Apsisaugoti nuo traumų paslydus gali padėti reguliarus fizinis aktyvumas. Jeigu raumenys stiprūs, rizika suklupus nukristi žymiai mažesnė, greitesnė kūno reakcija, nuolat lavinant pusiausvyrą net ir slystelėjus lengviau išsilaikyti ant kojų.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl medikamentų naudojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamos priemonės pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“ arba paskambinkite: +370 382 33014.
Darbo laikas: I-V nuo 8.00 iki 17.00 val.
