Articles on health topics Ruošiatės slidinėjimo atostogoms? Neužmirškite atlikti namų darbų!
Slidinėjimas kalnuose – vienas didžiausių žiemos džiaugsmų. Visus metus laukiame išsvajotų atostogų su slidėmis, kruopščiai jas planuojame ir tikimės patirti nepakartojamų įspūdžių. Svarbu tinkamai joms pasiruošti, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų. Jei būsime susipažinę su prevencinėmis ir saugumo priemonėmis, jų laikysimės, be reikalo nerizikuosime, nemalonių netikėtumų tikimybė žymiai sumažės. O jei taip ir atsitiktų, turime būti pasirengę iš anksto. Ką reikia žinoti ruošiantis slidinėti kalnuose?
Nuo sumušimų iki komplikuotų lūžių
Slidinėjant kalnuose dažniausiai patiriamos traumos – įvairių kūno vietų sumušimai, kurie sudaro beveik trečdalį visų užfiksuotų čiuožiant slidėmis traumų. Taip pat dažni patempimai, išnirimai ir lūžiai. Nuo jų labiausiai kenčia kojos, nedaug atsilieka rankos, nugara, dubuo, o pečiai, galva ir kaklas yra sužalojami rečiau, ypač jeigu dėvimas specialus apsauginis šalmas.
Kojų traumų sąraše „pirmauja“ kelio raiščių plyšimai ir patempimai, kojos kaulų lūžiai (jie sudaro daugiau nei 10 proc. visų kalnuose įvykstančių nelaimių), o labiausiai paplitę – blauzdos lūžiai. Dažni kelio sąnarių pažeidimai tokie kaip menisko plyšimas, sąnario ar girnelės išnirimas. Čiurna traumuojama rečiau, nes ją apsaugo slidininkų batai.
Taip pat dažnai sužalojama apatinė nugaros dalis bei dubuo, tai sudaro maždaug 13 proc. nelaimingų atsitikimų atvejų. Pasitaiko ir stuburo ar net šonkaulių lūžių. Net 17 proc. visų slidinėjant patirtų traumų sudaro rankos ir riešo kaulų lūžiai, šiek tiek mažiau nukenčia pečiai ir rankų pirštai. Dėl slidinėjimo lazdų laikymo griūnant paprastai sužeidžiamos plaštakos, nykščiai, dilbiai.
Galvos ir kaklo traumos sudaro apie 8 proc. visų pažeidimų, tačiau yra pačios pavojingiausios sveikatai ir gyvybei. Dažniausiai jos patiriamos slidininkui atsitrenkus į kokį nors objektą, pavyzdžiui, medį, suolelį, akmenį arba susidūrus su kitu slidininku. Tai – galvos ar veido sumušimai, smegenų sutrenkimai, kaukolės ar kaklo slankstelių lūžiai.
Nemažos dalies traumų galima išvengti tinkamai fiziškai pasirengus dar iki slidinėjimo sezono. Jeigu visą žiemą daugiau laiko leidote patalpose, mažai vaikščiojote, jau nekalbant apie aktyvesnį judėjimą lauke ar sporto klube, patempimų, išnirimų, raiščių plyšimo, sąnarių pažeidimų rizika gerokai išauga. Taip pat būtina gerai apšilti kiekvieną kartą prieš išsiruošiant į slidinėjimo trasą.
Prieš kelionę į kalnus derėtų pasirūpinti ne tik kokybiška ir saugia slidinėjimo įranga, apranga, bet ir profilaktinėmis priemonėmis. Gydytojai ortopedai-traumatologai pataria įsigyti ir su savimi turėti kelio ir čiurnos įtvarų, riešų apsaugas, kurie pravers pasitempus ar pažeidus meniską, raiščius, sausgysles, sąnarius. Stabilizuoti galūnę aktualu ir ją susimušus ar išnirus. Jeigu turite ankstesnių traumų, verta pagalvoti apie specialų, individualų ortopedinį įtvarą.
Ir smulkios bėdos – menkas malonumas
Atrodo, didelio čia daikto, jei skauda raumenis, šiek tiek nušalo ar per daug nudegė veidas, nuspaudė, nutrynė slidinėjimo batai. Bet pabandyk smagiai prasilėkti slidžių trasa, kai rankas ar nugarą maudžia nuo menkiausio judesio, oda tokia jautri, kad kiekvienas vėjo pūstelėjimas ar sniego šuoras kaip adatomis smaigsto, o pėdos lyg geležiniuose gniaužtuose.
Šliuožiant slidėmis dirba ir tie raumenys, kurie visus metus tinginiauja. Todėl nieko nuostabaus, kad jei nepasitreniravote prieš išvykdami į kelionę ir pirmą kartą šį sezoną ant slidžių atsistojote tik kalnuose, raumenys verks, o jūs kartu su jais. Didžiausias krūvis tenka blauzdų ir šlaunų keturgalviams raumenims, pakinkliams, klubams. Norint išvengti šių raumenų skausmų, patariama kasdien daryti įtūpstus ir pritūpimus.
Kenčia ir rankų raumenys, kai atsistumiama kalno viršūnėje, perėjose. Gali prasidėti riešo sausgyslių uždegimas – tendinitas. Nuvargsta ir pėdos, pirmiausia vietos, prie kurių liečiasi slidinėjimo batai, todėl pertraukėlių metu nusiaukite batus ir leiskite atsipalaiduoti raumenims. Tai kartu padės išvengti nuspaudimų. Pravers specialūs vidpadžiai, vidinės pakulnės. Tinkamas batų dydis ir specialios kojinės taip pat svarbu. Besiūliai liežuvėliai apsaugos nuo nutrynimų jūsų kojas.
Sporto klube ruošiantis slidinėti kalnuose populiariausias turėtų būti irklavimo treniruoklis, įdarbinantis daugelį raumenų grupių. Vienas iš dažniausių nusiskundimų paslidinėjus – nugaros skausmai. Jie nekankins, jei reguliariai atliksite juosmeninės nugaros dalies, liemens raumenis stiprinančius pratimus. Jeigu turite problemų su nugara, stuburu, naudokite specialius įtvarus, elastinius diržus.
Neužmirškite pasirūpinti ir veidu. Jei vietovėje, kur slidinėjate, minusinė temperatūra didesnė, padės slidinėjimo kaukė. Spaudžiant nedideliam šaltukui jos neprireiks, bet būtina veido odą pasitepti apsauginiu kremu. Kai oras drėgnas, vėjuotas, oda gali nušalti esant keliems laipsniams šilumos. Ji ima tvinkčioti, dilgčioti, gali atsirasti niežinčių nuožvarbų, parausti, patinti, antrojo laipsnio nušalimo požymiai – pamėlusi ar pabalusi kieta oda, gali susiformuoti pūslės.
Reikės ir apsaugos nuo saulės, kadangi slidinėjant galima taip stipriai nudegti, jog gali prireikti gydytojų pagalbos. Kalnuose saulės radiacijos lygis aukštesnis, be to, sniegas atspindi 80 proc. saulės spindulių. Šviesios odos žmonėms rekomenduojama ne mažesnė nei 50 SPF apsauga nuo saulės. Apsauginį kremą reikia tepti likus maždaug 20-30 minučių iki išeinant į lauką, po dviejų valandų tepti pakartotinai.
Dažnai slidininkai užmiršta apsaugoti lūpas, joms reikės apsauginio balzamo tiek nuo saulės, tiek nuo šalčio. Įsipjovimai ir žaizdos slidinėjant taip pat nėra retenybė. Žmonės dažnai įsipjauna į aštrų slidinėjimo inventoriaus kraštą arba įsiduria slidinėjimo lazdos smaigaliu, gali susižaloti lūžus slidėms ar lazdoms, nusibrozdinti į ledą krisdami. Todėl su savimi verta turėti pirmosios pagalbos priemonių, kurios pravers ir nutrynus batams.
Alkoholis ir žiemos sportas nesuderinami
Anot specialistų, padauginę alkoholio slidininkai - tokie pat pavojingi, kaip ir neblaivūs vairuotojai. Viena vertus, alkoholis skatina rizikingą elgesį pervertinti savo jėgas, kita vertus, išgėrus suprastėja reakcija, koncentracija, budrumas, sutrinka judesių koordinacija, dėl to dar labiau apkraunami raumenys, sąnariai. Tai taip pat padidina traumų riziką.
Prieš kelis metus Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 1 tūkst. šalies gyventojų kasmet patiria traumas slidinėdami tik dėl to, kad buvo apsvaigę nuo alkoholio. Be to, tyrimas parodė, kad geriama ne tik prieš slidinėjimą ar po jo, bet ir tiesiog trasose. Britai neretai vartoja alkoholį dideliais kiekiais, vidutiniškai po 6 gėrimus per dieną, ne tik alų, vyną, bet ir stipriuosius gėrimus.
Žiemos sportas ir alkoholis nesuderinami ir dėl to, kad išgėrus žmogui pasidaro šilčiau, o nejausdamas šalčio jis gali greičiu nušalti atviras kūno vietas. Kitas dalykas, kad jis nejaučia ir skausmo, todėl labiau rizikuoja patirti traumą. Alkoholio veikiamos kraujagyslės susitraukia, ypač rankų, dėl to jos gali greičiau sušalti dėvint netinkamas pirštines, joms sudrėkus. Dėl šios priežasties greičiau gali ištikti ir hipotermija.
Neretai siekiant labiau atsipalaiduoti vakarais slidinėjimo kurortų baruose ir restoranuose liejasi alkoholio upės. Kitą dieną, nepaisant pagirių, šie slidinėtojai vėl traukia į trasas. Intensyviai sportuoti po užsitęsusio vakarėlio rekomenduojama ne anksčiau kaip po 2-3 dienų, nes tik per tiek laiko iš organizmo pasišalins alkoholis. Priešingu atveju padidėja apkrova širdžiai, dėl to gali paūmėti širdies ir kraujagyslių ligos.
Kai kurios šalys imasi draudimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Pavyzdžiui, Italijoje slidinėti ar užsiimti kitomis žiemos sporto šakomis apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų yra griežtai draudžiama. Slidinėjimo trasose įsigaliojo kelių eismo taisyklės, leistinas alkoholio kiekis stovint ant slidžių - toks pats kaip ir vairuojant – jis siekia 0,5 mg alkoholio litrui kraujo.
Be sveikatos draudimo – nei žingsnio
Vienas svarbiausių dalykų, kurį būtina padaryti prieš išvykstant į kalnus – pasirūpinti sveikatos draudimu. Tai nuo traumų neapsaugos, tačiau apsaugos nuo nuostolių jas patyrus. Draudimo bendrovių duomenimis, kasmet daugiau nei keli šimtai lietuvių kreipiasi dėl slidinėjant kalnuose ištikusių nelaimingų atsitikimų, o išlaidos dėl jų gali viršyti net visą atostogų biudžetą. Vidutinė išmoka už sužalojimus stovint ant slidžių pernai siekė apie 350 eurų.
Slidininko vaistinėlė
-
Antiseptinis skystis
-
Žaizdų gijimą skatinantis gelis
-
Tepalas nuo raumenų skausmo
-
Tepalas nuo patempimo ar sumušimo
-
Apsauginės priemonės nuo nušalimo
-
Apsauginės priemonės nuo saulės
-
Apsauginis lūpų balzamas
-
Vaistai, gydantys nudegimus ir nušalimus
-
Akių lašai
-
Elastinis bintas
-
Kelio ir čiurnos įtvarai
-
Riešų apsauga
