Kelionės supimo liga: ar įmanoma išvengti nemalonių pojūčių?

Kelionės supimo liga, dėl kurios keliaujant automobiliu, lėktuvu, traukiniu ar laivu, pykina, svaigsta galva, pila prakaitas, apima silpnumas paveikia vieną iš trijų žmonių. Kam ir kada ji pasireikš, sudėtinga prognozuoti, todėl tam reikia pasiruošti iš anksto ir taip apsisaugoti nuo nemalonių pojūčių. Jie gali sugadinti atostogas, savaitgalio išvykas ir vasaros pramogas, sutrukdyti mėgautis įspūdžiais. Yra žmonių, kurie dėl blogos savijautos netgi atsisako kai kurių kelionių.

Smegenys jaučiasi suklaidintos

Ši būsena turi daug vardų – kelionės supimo, jūros liga, judesio sutrikimas. Ji vadinama ir tarptautiniu terminu kinetozė. Šį sutrikimą sukelia neatitikimas tarp to, ką matome ir ką jaučia mūsų vestibiuliarinis aparatas pasyvaus judėjimo metu. Paprasčiau tariant, centrinė nervų sistema vienu metu gauna prieštaringus signalus iš skirtingų jutiminių organizmo sistemų: vidinės ausies, regėjimo, odos, raumenų ir sąnarių receptorių.

Kai esate važiuojančioje transporto priemonėje ar laive, bet nežūrite pro langą, vidinė ausis jaučia judesius aukštyn ir žemyn, į kairę ir į dešinę, bet akys mato statišką vaizdą – sėdynę, ant kurios sėdite, arba esančią priešais, taip pat grindis, sienas. Smegenys jaučiasi suklaidintos ir nebežino, kaip reaguoti. Šis konfliktas dar labiau sustiprėja, kai keliaudami transporto priemone skaitote knygą, žiūrite į telefono ar kompiuterio ekraną arba sėdite atbulomis judėjimo krypčiai.

Taip pat tais momentais, kai pasyviai judant kūno padėtis pasikeičia staiga – pavyzdžiui, darant staigius posūkius, netikėtai stabdant, važiuojant per duobes, ratu, kalvota vietove žemyn aukštyn, mėtant lėktuvą, jam kylant ir leidžiantis, stiprioms bangoms supant laivą. Šią būseną gali paskatinti ir kiti išoriniai faktoriai: aštrūs arba nemalonūs kvapai, erzinantis apšvietimas, alkis ar persivalgymas, alkoholis, nerimo sutrikimai, netgi stresas.

Išbandymas, kurio nepavyks išvengti

Bent kartą gyvenime beveik kiekvienam yra tekę patirti kelionės supimo simptomus. Didžioji dauguma žmonių su jais susiduria plaukdami audringa jūra. Trys iš dešimties blogai jaučiasi ir važiuodami bet kokiu kelių transportu ar skrisdami lėktuvu. Moterys kinetozę patiria dažniau nei vyrai, ypač nėštumo, menstruacijų metu, manoma, kad greičiausiai tai susiję su hormonų pusiausvyros svyravimais. Įtakos turi ir hormonų terapija, hormoniniai kontraceptikai.

Nustatyta, kad nuo jos labiau kenčia ir sergantieji migrena (net 50 proc. iš jų). Didesnė šio sutrikimo rizika būdinga vaikams nuo 2 iki 12 metų, tačiau daugumą ją išauga tapę paaugliais. Vaikai dažniau dėl supimo vemia. Kai kuriems asmenims minėti simptomai atsiranda ir supantis, važinėjant karuselėmis, žiūrint nufilmuotus judančia kamera ar 3D filmus, žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Taip pat jojant ant kupranugario ar dramblio.

Daugeliu atvejų išlipus iš judančios transporto priemonės ar nutraukus kinetozę sukėlusią veiklą neilgai trukus nemalonūs pojūčiai išnyksta be jokių liekamųjų reiškinių. Bet jie gali išlikti ir kelias valandas, o kai kada ir kelias dienas. Labai retai pasitaikanti būklė, kai supimo pojūtis išlieka kelias savaites ar net mėnesius po ypač ilgos kelionės laivu ar skridimo lėktuvu, vadinama išsilaipinimo liga. Tai viena iš kinetozės formų.

Gali prireikti ir gydytojų pagalbos

Pirmieji kelionės supimo požymiai paprastai prasideda nuo diskomforto viršutinėje pilvo dalyje. Tai primena virpesius ar plazdėjimą ir jie nėra labai nemalonūs. Tačiau juos sukeliančiam judėjimui tęsiantis ima pykinti. Taip yra dėl to, kad signalų, kuriuos gauna smegenys ir vidinės ausies ir regėjimo nesutapimas ima stimuliuoti smegenyse esantį vėmimo centrą. Kai kurie žmonės pradeda raugėti, gali pūsti, mausti pilvą.

Kiek vėliau paprastai ima svaigti galva, žmogus išbąla. Progresuojant kinetozei, gali išpilti šaltas prakaitas, jis padengia visą kūną. Taip pat juntamas bendras silpnumas, nuovargis, gali svyruoti nuotaika, atsirasti vangumas ir apatija, irzlumas. Gaminasi žymiai daugiau nei įprastai seilių, gali prasidėti seilėtekis. Po to dažniausiai prasideda vėmimas, jis neretai tęsiasi ir skrandžiui ištuštėjus, todėl yra ypač varginantis.

Sunkiais atvejais gali pasunkėti kvėpavimas, ištikti nerimo priepuolis, trūkti oro, stipriai skaudėti galvą, o sergantiems migrena prasidėti jos priepuolis. Šiuos simptomus dažnai lydi ir mieguistumas, sutrikimas. Jeigu būklė blogėja, simptomai nepraeina nustojus pasyviai judėti ar nutraukus juos sukėlusią veiklą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis padės išsiaiškinti, ar nesergate vidinės ausies, vestibiulinės, nervų sistemos ligomis, kurios gali būti kaltos dėl prastos savijautos kelionėje.

Pajutus simptomus gali būti per vėlu

Įsitikinus, kad jokių kitų sveikatos sutrikimų nėra ir nustačius kinetozės diagnozę, jeigu kartojasi sunki jos forma, gydytojas skirs medikamentinį gydymą. Visi geriami vaistai turi būti naudojami ne tada, kai prasideda supimo simptomai, bet likus kelioms valandoms, valandai arba pusvalandžiui iki kelionės ar užsiėmimo, kuris išprovokuoja šią būseną. Išgėrus juos tada, kai pasijusite blogai, jie gali neveikti ar veikti ne taip efektyviai, nes dėl supimo ligos sutrinka virškinimas.

Šie preparatai pagal poveikį yra skirstomi į kelias grupes. Vieni blokuoja nervinius signalus, kuriuos vestibiulinis aparatas siunčia smegenims. Jie gaminami ne tik tablečių, bet ir pleistrų forma. Kita vaistų grupė, kuriai priklausantys vaistai gali būti skiriami tokiais atvejais – antihistamininiai preparatai, jie gydo ne tik alergiją, bet ir padeda sumažinanti pykinimą. Trečioji – slopinantys vėmimo refleksą vaistai.

Lengvesniais atvejais padeda įvairūs augaliniai preparatai, maisto papildai, kurių sudėtyje yra imbiero ekstrakto. Jis padeda sumažinti diskomfortą pilve, atsiradusį dėl supimo, taip pat įveikti pykinimą. Jo reikėtų išgerti likus maždaug pusvalandžiui iki sėdant į transporto priemonę.

Nenurašykite ir prevencinių priemonių

Dar sykį primename paprastas taisykles, kurios gali padėti išvengti kelionės supimo sukeliamų negalavimų. Patariama važiuojat visą laiką žiūrėti pro langą, į priekyje esantį horizontą ta kryptimi, kuria juda transporto priemonė. Automobilyje geriau sėstis priekinėje sėdynėje, lėktuve – ties sparnais, laive – denio viduryje. Jeigu tamsu ar plaukiate kajutėje, denyje be langų, patartina tiesiog užsimerkti, galite, ir pasnausti.

Geriau neskaityti knygos, nežiūrėti video įrašų ar filmų. Lengvus kelionės supimo požymius nuraminti padės kramtomoji guma, čiulpiamos pastilės. Daugeliu atveju savijauta pagerėja atvėrus langą ir įkvėpus gryno, vėsaus oro. Venkite aštrių kvapų, sunkaus, riebaus maisto, alkoholio prieš kelionę ir jos metu. Jeigu apima nerimas, baimė, klausykite muzikos, įgarsintos knygos ar kitaip nukreipkite dėmesį.

Kai kurie specialistai teigia, kad įveikti kelionės supimą padeda vestibiulinio aparato, pusiausvyros treniravimas, pavyzdžiui, atliekant įvairius pratimus su dideliu gimnastikos kamuoliu, kitus pusiausvyros stiprinimo pratimus. Taip pat rekomenduojama suptis ant supynių. Paprastai, jeigu keliaujame ne vieną dieną, antrąją, o ypač trečiąją ir vėlesnes jaučiamės šiek tiek geriau, nes organizmas po truputį pripranta prie judėjimo, nemalonūs pojūčiai sumažėja.