Kai organizmo „termostatas“ dar nestabilus, palaikyti pastovią kūno temperatūrą – iššūkis

Aut. Teodora Vaitkutė

Naujagimių ir kūdikių kūno temperatūros savireguliavimo funkcija dar iki galo nesusiformavusi, todėl jie yra labai jautrūs aplinkos temperatūros svyravimams, ne taip greitai prie jų prisitaiko. Termoreguliacinis mechanizmas, atsakingas už pastovios kūno temperatūros palaikymą, tampa stabilesnis tik vaikui sulaukus pusantrų-dvejų metų, todėl iki tol labai svarbu, kad kūno  temperatūra nenukristų per žemai ir nepakiltų per daug. Tai gali įvykti labai greitai, o pasekmės – širdies, smegenų, plaučių, kepenų, inkstų, įvairūs raidos sutrikimai.

Reikia būti itin budriems

Nustatyta, kad naujagimių kūno temperatūra gali kristi labai sparčiai, nuo 0,1 iki 0,3 °C per minutę. Įprastai ką tik gimusio mažylio kūno temperatūra svyruoja nuo 36 iki 37,5 °C, aukštesnė temperatūra yra visiškai normalus reiškinys ir tikrai neverta baimintis, kad kūdikis serga. Tačiau reikia įsidėmėti, kad jeigu ji yra žemesnė, vaikeliui  gresia hipotermija, o jei dar aukštesnė – perkaitimas.

Įtakos termoreguliacijai turi ir tai, kad kūdikio kūno paviršius (odos plotas) yra maždaug tris kartus didesnis nei suaugusiųjų, lyginant su kūno svoriu, o galva didelė kūno atžvilgiu. Be to, nustatyta, kad kūdikių kūno temperatūra gali nukristi beveik keturis kartus greičiau. Kūdikių, ypač per anksti gimusių ir mažo svorio, organizme yra labai mažas poodinių riebalų kiekis ir tai lemia silpną kūno šilumos izoliaciją.

Dėl nesubrendusios medžiagų apykaitos sistemos, lėtų metabolinių procesų, mažyliai iš maisto gauna nepakankamai energijos šilumai palaikyti. Kadangi nepilnai išsivysčiusios ir jų prakaito liaukos, kūdikiai mažai prakaituoja, kad galėtų atiduoti šilumos perteklių. Tai padidina perkaitimo riziką ir sutrumpina laiką, per kurį tai gali atsitikti, todėl suaugusiems reikia būti itin budriems.

Pirmosios valandos po gimimo yra lemiamos termoreguliacinei adaptacijai. Būdamas mamos gimdoje vaikelis visą laiką jaučia komfortą, nes ten palaikoma jam saugiausia ir sveikiausia temperatūra. Ir staiga jis patenka į visai kitą aplinką, tad organizmas patiria tam tikrą šoką, kad jis būtų kuo mažesnis, geriausia, kad kambario temperatūra siektų apie 23 °C.

Rekomenduojama, kad normalaus svorio naujagimis iš karto vos gimęs būtų guldomas ant mamos krūtinės ir apklojamas, tai padės susireguliuoti kūno temperatūrai, išvengti jos staigaus kritimo. Po gimimo kūnelis būna drėgnas nuo vaisaus vandenų, o drėgmei garuojant temperatūra krinta. Kita priežastis – naujagimiai guldomi ant vėsių paviršių pasverti, apžiūrėti, ir tuo metu sušąla.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą

Parsivežus mažylį į namus tėvai turi pasirūpinti, kad kambario, kuriame daugiausiai laiko leidžia naujagimis, temperatūra būtų ne mažesnė nei 20 ir ne didesnė nei 23 °C, vengti skersvėjų. Tuo metu patalpos, kurioje kūdikis maudomas, optimali temperatūra turėtų siekti apie 24 °C. Būnant lauke ar važiuojant automobiliu taip pat reikia nuolatos stebėti, kad vaikutis nesušaltų ir neperkaistų.

Kūdikių organizmas, veikiamas šalčio, naudoja energiją ir deguonį šilumai generuoti. Kūno temperatūrai nukritus vos vienu laipsniu nuo 36 °C, deguonies sunaudojimas gali padidėti net 10 proc. Nuolatos palaikant tinkamą kūdikio kūno temperatūrą, nei pernelyg žemą, nei per daug aukštą, jis gali sukaupti pakankamai energijos atsargų, kas ypač svarbu gimusiems per anksti ar mažo svorio.

Dar nemokantys kalbėti mažyliai nepasiskųs, kad jiems šalta, ar pernelyg šilta. Todėl gydytojai pataria atidžiai stebėti jų elgesį: jei šalta, tikėtina, kad vaikutis ims zirsti ar net verkti, bus neramus, be to, gali nevalingai judinti rankas ir kojas, tarsi norėdamas sušilti. Kitas būdingas ženklas – kūdikis nesąmoningai gali bandyti susiriesti į kamuoliuką, kad atiduotų kuo mažiau šilumos.

Perkaitimo simptomai dažniausiai būna šie: palietus kūdikio odą pajausime, kad ji karšta, gali būti ir paraudusi. Dėl šilumos pertekliaus gali atsirasti prakaito sukeltų bėrimų. Mažylio kvėpavimas tokiu atveju taip pat bus dažnesnis, nes taip kūnas bandys pašalinti šilumos perteklių. Pastebėjus perkaitimo požymius, būtina nedelsti, kuo greičiau kūdikį nurengti ir atvėsinti jo kūną.

Norint patikrinti, ar mažyliui ne per šalta, geriausia užkišti ranką už kaklo, krūtinės, ar nugarytės, nes šaltos rankos ar kojos ne visada yra ženklas, kad jis sušalęs. Jei pajusite šaltą odą, kuo skubiau neškite vaiką į šiltą patalpą arba šilčiau aprenkite, apklokite, duokite šiltų skysčių. Jei oda bus karšta ir drėgna, kūdikiui per šilta. Tokiu atveju reikia nuvilkti dalį drabužių, jei esate patalpoje ar automobilyje, praverkite langus, arba išeikite į lauką. 

Pavojus gresia visus metus

Laiku nepastebėjus minėtų kūdikių kūno temperatūros pokyčių, išauga pavojingų sveikatai ir gyvybei būklių – hipotermijos ir hipertermijos rizika. Šios būklės mažylius gali ištikti nebūtinai per žiemos speigus ar užklupus karščiams vasarą, kaip dažniausiai atsitinka suaugusiems žmonėms, todėl tėvams, kitiems kūdikius prižiūrintiems asmenims būti atidiems reikia visus metus.

Jei per 30–60 min. po gimimo naujagimio kūno temperatūra sumažėja 1,5–2 °C, prasideda hipotermija (pernelyg žema kūno temperatūra). Užsitęsusi hipotermija trukdo naujagimio adaptacijai: jei jis nuolat būna pernelyg vėsioje aplinkoje gali blogiau žįsti, gali neaugti svoris. Hipotermija gali byloti ir apie prasidėjusią infekciją, ypač naujagimiams ar kūdikiams, kurių imuninės sistemos veikla sutrikusi.

Šiek tiek paūgėjusiems kūdikiams, mažiems vaikams hipotermiją dažniau gali nulemti išorinis poveikis (sušalus, ilgai pabuvus šaltame vandenyje ar su šlapiais šaltais rūbais lauke, net ir esant keliems laipsniams šilumos ar apie nulį, ypač jei vėjuota, drėgna). Tokiu atveju reikia kuo greičiau eiti į šiltą patalpą, persirengti, papildomai apkloti, aprengti, duoti išgerti šiltų skysčių.

Hipertermija naujagimiui gali prasidėti dėl perkaitimo ir dehidratacijos, 3–5 gyvenimo dieną. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5–39 °C ir daugiau. Tokiais atvejais vaikutis tampa neramus, godžiai geria, jo gleivinė sausėja, didėja deguonies poreikis. Pastebėjus tai patariama naujagimį nurengti nuogai, odą aptrinti šiltu vandeniu, gydytojas gali paskirti sulašinti skysčių.

Naujagimiai ir kūdikiai ypač jautrūs šilumai. Atsargumo priemonių reikėtų imtis ir jų būklę įdėmiau stebėti, jeigu oro temperatūra yra 25–26°C ar aukštesnė. Įtarti perkaitimą galime kai kūdikio oda karšta, drėgna, lipni, blyški arba išmušta raudonomis dėmėmis. Kūdikis gali būti irzlus, verkti, vėliau tampa vangus, mieguistas, rečiau šlapinasi, šlapimas tamsus, burna, lūpos išdžiūvusios. 

Nesiėmus priemonių, mažylio savijauta greitai blogėja: sutrinka koordinacija, jis nesukoncentruoja žvilgsnio, kūnas suglemba, kvėpavimas tampa tankus. Kūdikis gali vemti, nereaguoti į aplinką. Vėliau prasideda traukuliai, prarandama sąmonė. Pastebėjus šiuos simptomus reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą arba patiems vykti į gydymo įstaigą, nes kyla pavojus kūdikio gyvybei. 

Siekiant stebėti mažylio kūno temperatūros pokyčius, labai praverčia termometrai. Šiuo metu rinkoje yra platus jų pasirinkimas: elektriniai, skaitmeniniai, bekontakčiai termometrai leidžia paprastai ir patogiai pamatuoti kūdikio kūno temperatūrą. Tokį termometrą galite pasiimti į kelionę, turėti savo krepšyje, kai su mažyliu išsiruošiate į lauką. 

Primename, kad, jeigu nesate tikri medicininių prietaisų pasirinkimo, turite kitų klausimų, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“  arba paskambinkite: +370 382 33014.