Kai ima streikuoti ašarų fabrikėlis, akys šaukiasi pagalbos

Su akių sausumo problema susiduria maždaug kas trečias žmogus, net ir vaikai. Ir nieko nuostabaus, kasdien vis didesnę dalį laiko praleidžiame žvelgdami į elektroninių prietaisų ekranus, įtakos turi ir intensyvėjanti aplinkos tarša. Akių drėkinimo sistemą sutrikdo kontaktiniai lęšiai, įvairios ligos, vaistai, kuriuos vartojame. Akių veikla silpnėja su amžiumi. Ką galime padaryti, kad išvengtume to nemalonaus pojūčio, kai atrodo, kad akys lyg pripiltos smėlio, tarsi degtų, o vienintelis troškimas - užsimerkti?

Upeliai suteka į ežerus ir pripildo kanalus

Mūsų akys turi kelis drėkinimo šaltinius. Vienas iš jų – gana sudėtinga ašarų gamybos sistema, susidedanti iš akiduobėse virš išorinių akies kampučių esančios pagrindinės ašarų liaukos ir jai padedančių pagalbinių ašarų liaukučių, išsidėsčiusių mažomis grupelėmis vokų junginėje. Ašarų liauką sudaro dvi dalys, akiduobinė ir vokinė. Pirmoji, šiek tiek didesnė, yra palindusi po akiduobės kraštu, antroji, mažesnė už ją, baigiasi ties išoriniu akies kampu nediduku iškilimu.

Ašaros iš liaukos nuteka latakėliais ir kaupiasi tarp vokų bei akies obuolio junginės. Palei apatinį voką susidaro taip vadinamas ašarų upelis, kuris įteka į ašarų ežerą. Ašarų ežere yra nedidelės salelės (iškilūs taškeliai arčiau nosies), ties jomis atsiveria apatinis ir viršutinis ašarų kanalėliai. Mirksint vokams, į juos įsiurbiamos ašaros. Jos kanalėliais teka į ašarų maišelį, iš jo kauliniu kanalu sruvena į nosies ertmę. Ašarų maišeliui prisipildžius, ašaros pradeda riedėti.

Beveik 98 proc. ašarų sudaro vanduo, likusią dalį neorganinės ir organinės medžiagos, tarp jų natrio chloridas, kitos druskos, baltymai. Įtakos ašarų sudėčiai turi ir ašarojimo priežastis. Kai jos bėga dėl dirgiklio (cheminių medžiagų, ryškios šviesos, svetimkūnio), sudėtyje yra daugiau vandens. Jei verkiame dėl skausmo, liūdesio – hormono, kuris malšina skausmą. Ašaros, kurios palaiko akių švarą ir drėgmę yra sūresnės, jose yra lisozimo, baktericidinių savybių turinčio enzimo.

Akis drėkina ir junginėje esančios liaukos, išskiriančios vandenį bei gleives. Vokų pakraštyje esančios liaukutės gamina aliejingą medžiagą, kurios sudėtyje yra lipidų. Šis kokteilis, susidedantis iš trijų sluoksnių – gleivių, esančio arčiausiai ragenos, vandeninio arba ašarų, kurį gamina ašarų liaukos ir lipidų (riebalų), suformuoja ašarų plėvelę ant akies paviršiaus. Ji reikalinga tam, kad gerai matytume, saugo akį nuo išorinių dirgiklių ir kartu nuo išsausėjimo, užtikrina, kad ašaros neišdžiūtų. Kaskart sumirksėjus, akis užtraukia naujas plėvelės sluoksnis.

Visa nemalonių pojūčių puokštė vienu metu

Suskaičiuota, kad per dieną ašarų fabrikėlyje pasigamina apie 1-2 ml ašarų. Kai miegame, jis neveikia. Žmogui senėjant ašarų gamybos apimtys mažėja, ašarų liaukos silpsta, jų pagamina mažiau. Jeigu sulėtėja kitų liaukų veikla, tarkime tų, kurios gamina aliejinį sluoksnį, prastėja pačių ašarų ir jų plėvelės kokybė, ji nebeatlieka savo funkcijų. Rezultatas - sausų akių sindromas, kuris pasireiškia paraudimu, deginimu, svetimkūnio pojūčiu, matymo pablogėjimu, šviesos baime, jaučiamas graužimas, skausmas, spaudimas.

Kai kurie sergantieji sausų akių sindromu skundžiasi, kad jiems nuolatos ašaroja akys. Tai vadinama refleksiniu ašarojimu. Kai ragenoje atsiranda sausų vietų, akis reaguoja taip, tarsi į ją būtų patekęs svetimkūnis, ima nevalingai mirkčioti, ašaroti. Daliai kenčiančių nuo sausų akių sindromo pasireiškia akių vokų uždegimas – blefaritas. Juo susergama, kai suplonėjusi, sutrūkinėjusi, neatsinaujinusi ašarų plėvelė nebeatlieka apsaugos nuo infekcijos funkcijos, nepašalina į akį patekusių nešvarumų. Dėl to kai kurie suserga junginės uždegimu, vadinamu konjunktyvitu.

Sausų akių sindromas gali pasireikšti dėl vaistų šalutinio poveikio – mažinančių kraujospūdį, antialerginių, antidepresantų. Šis sutrikimas neretai vargina sergančius skydliaukės ligomis, diabetu, artritu, Parkinsono liga, Sjörgreno sindromu, sutrikus imuninės sistemos veiklai, po akių operacijų, nešiojant kontaktinius lęšius. Aplinkos tarša – dar vienas rizikos faktorius. Jei aplinkoje daug dulkių, dūmų, kitų oro teršalų, kenčia ir akys. Kita dažna priežastis yra nesaikingas elektroninių prietaisų naudojimas nedarant pertraukų akims pailsinti, retas mirksėjimas, dėl kurio neatsistato ašarų plėvelė.

Būklę gali pasunkinti šaltas, vėjuotas, kondicionuojamas oras, jūros ar baseino vanduo, ilgas buvimas saulėje. Vieniems simptomai paūmėja dieną, kai didesnis krūvis akims, kiti jaučia diskomfortą ir atsikėlę ryte. Tai reiškia, kad per naktį sutrūkusi, nugaravusi ašarų plėvelė neatsistato. Sergant sausų akių sindromu ašarose esančių druskų koncentracija padidėja, o tai gali neigiamai paveikti akių paviršių, jis dirginamas, gali prasidėti akies paviršiaus uždegimas. Padėtis tampa komplikuota: netekusios vandens ragenos ląstelės žūsta, naujos būna nepilnavertės.

Nuo kompresų iki kamieninių ląstelių terapijos

Sausų akių sindromo varginami žmonės jaučia didžiulį diskomfortą, jis sutrikdo kasdienę veiklą ir pablogina gyvenimo kokybę. Deja, nėra stebuklingos tabletės, kurią prarijus akimirksniu palengvėja. Kaip ir nėra vienodo gydymo visiems. Tiems, kuriems ašarų netrūksta, tačiau nustatytas šis sutrikimas, gali padėti šilti kompresai, lengvas masažas, kuris stimuliuoja aliejines medžiagas išskiriančias liaukutes, esančias ant akių vokų kraštų. Jaučiantiems ašarų deficitą, gali padėti dirbtinės ašaros, akių lašai. Kai kurias atvejais padeda vaistai, skatinantys ašarų gamybą.

Dažniausiai naudojamos gydymo taktikos – akių dirbtinis drėkinimas ir priešuždegiminė terapija. Tačiau jos tinka ne visiems. Neseniai atlikti klinikiniai tyrimai patvirtino naujo gydymo metodo, paremto enzimų treapija, efektyvumą sergantiems itin sunkia sausų akių sindromo forma pacientams. Jis ženkliai sumažino ligos simptomus ir diskomfortą, jį išbandžiusių pacientų ragenos buvo sveikesnės, sumažėjo jų pažeidimo lygis. Vilčių teikia ir gydymas naudojant autologinius kraujo preparatus, gaminamus iš paties paciento kraujo plazmos. Juose yra sergančiojo organizmo pagamintų antikūnių.

Šiuo metu pasaulyje atliekami sausų akių sindromo gydymo naudojant amniono membranos komponentus tyrimai, kuriami nauji individualios imunoterapijos metodai. Paskutinį dešimtmetį mokslininkų akiratyje atsidūrė ir akių ligų bei patologijų gydymas panaudojant kamienines ląsteles. Mezenchiminių kamieninių ląstelių terapija eksperimentų metu išbandyta gydant ir sausų akių sindromą. Rezultatai teikia vilčių: ji padidino ašarų kiekį ir ašarų plėvelės stabilumą, sumažino liaukų, gaminančių aliejinį-lipidinį skystį, pažeidimus, paspartino jų audinio regeneracijos procesą.

Dar viena naujiena – lubricino panaudojimas. Tai baltymas, esantis ašarų plėvelės sudėtyje. Tokio paties baltymo yra ir sąnariuose. Manoma, kad jo kiekis sergant sausų akių sindromu ašarų plėvelėjė sumažėja. Jau gaminamas jam identiškas dirbtinis baltymas, kuris sėkmingai naudojamas ortopedijoje. Neseniai pradėti ir jo panaudojimo gydant sausų akių sindromą tyrimai. Nuolatos atsiranda vis naujų procedūrų, skirtų šiam sutrikimui gydyti. Pavyzdžiui, ašarų liaukas stimuliuojanti šviesos pulsų technologija, chirurginės procedūros, tokios kaip ašarų latakų blokavimas, atsipalaidavusių apatinių vokų fiksavimas ir kt.

Kaip išvengti sausų akių sindromo?

Venkite dūmais užteršto, vėjuoto oro.
Būdami lauke užsidėkite akinius. Kai kurie gydytojai pataria pacientams dėvėti ne įprastus, o svogūnams pjaustyti skirtus akinius, kurie geriau priglunda prie veido akių zonoje.
Jeigu įmanoma, nekondicionuokite patalpų namuose, darbe, automobilyje.
Šildymo sezono metu naudokite oro drėkintuvą.
Limituokite laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, telefono, televizoriaus;
Darykite pertraukėles, jų metu stenkitės kuo daugiau mirksėti.
Oftalmologai rekomenduoja naudoti 20-20-20 taisyklę. Tai reiškia, kad kas 20 minučių bent 20 sekundžių reikėtų žiūrėti į kokį nors tolumoje, apie 20 pėdų (6 metrus) nuo jūsų esantį daiktą.
Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius, trumpinkite jų dėvėjimo laiką, parėję į namus, savaitgaliais, laisvalaikiu juos keiskite akiniais.