Erkės vėl atakuoja ir gali užkrėsti Laimo liga, kurią nustatyti nėra paprasta, o negydant gresia rimti sveikatos sutrikimai

Aut. Teodora Vaitkutė

Dažnai žmonės, pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, per daug nesisaugodami iškylauja gamtoje, grybauja ar uogauja. Vyrauja nuomonė, kad Laimo liga, kurią taip pat platina erkės, nėra tokia pavojinga. Tikima, kad jei užsikrėsi, užteks antibiotikų kurso. Epidemiologai įspėja, kad Laimo ligą kartais sunku diagnozuoti, o pasekmės ir po gydymo gali būti jaučiamos nuo pusmečio iki metų ar ilgiau.

Tikimybė užsikrėsti yra pakankamai didelė

Specialistai teigia, kad erkės yra išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose, visur jų yra užsikrėtusių Laimo ligos sukėlėjais, todėl nereikia turėti iliuzijų, kad yra neva saugių vietų.

Per pastaruosius trejus metus 1 iš 4 šalies gyventojų (24 proc.) bent kartą fiksavo, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė, todėl tokia tikimybė, kaip ir rizika užsikrėsti Laimo liga, yra pakankamai didelė. Keliaujant į gamtą, net jei tai sengirė, ar didelis miško masyvas, o didmiesčio miškelis ar parkas,  rekomenduojami repeletai,  pavyzdžiui, tam tinkami purškalai nuo erkių. Geriausia vilkėti šviesius drabužius, kad erkės būtų lengviau pastebimos.  stengtis uždengti visą kūną, nepaliekant tarpų, nes šie kraujasiurbiai pirmiausia ropoja ant drabužių ir ropoja, ieškodami plyšelio, kad galėtų patekti prie odos. 

Grįžus iš pasivaikščiojimų į namus, reikėtų būtinai pasikeisti drabužius, nes juose gali būti pasislėpusi erkė, taip pat atidžiai apsižiūrėti, ar kur nors nėra įsisiurbusių, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Lauke dėvėtus drabužius reikia iš karto dėti į skalbyklę arba palikti lauke, balkone, kad vabzdžiai nepatektų į patalpas. Patartina apžiūrėti ir augintinius, jei jie iškylavo kartu, jie ant savo kailio, net jei yra apsaugoti nuo erkių specialiomis priemonėmis, gali jų parnešti.  Viena iš Laimo ligos prevencijos priemonių – kuo anksčiau pašalinti įsisiurbusią erkę – per 24–36 valandas, taigi, minėtos priemonės yra labai svarbios. 

Ligos eiga kai kuriems gali būti apgaulinga

Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos sukėlėjai bus perduoti žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (48 val.). Tipiški ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir būdingas odos bėrimas, dar vadinamas klaidžiojančia eritema. Šis bėrimas pasireiškia maždaug 80–90 proc. užsikrėtusių asmenų erkės įkandimo vietoje praėjus 3–30 dienų. Tačiau kartais oda gali parausti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių, kai žmogus jau net būna pamiršęs apie erkės įkandimą. Tai klaidina ir apsunkina Laimo ligos diagnostiką.

Išskirtinis bėrimo bruožas – jis nėra taisyklingos formos, dažniausiai primena ovalą. Paraudimo skersmuo paprastai būna 5 cm dydžio. Jis periferiškai plečiasi, kraštai ryškėja, o centras blykšta. Paraudimo vietoje oda dažniausiai būna nepatinusi, neskausminga, neniežti. Išskirtinis paraudimo bruožas yra tas, kad per kelias dienas jis palaipsniui gali išplisti iki 20 cm dydžio. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi karščiavimas iki 38 oC, galvos skausmas, silpnumas. Tai pirmoji Laimo ligos stadija. Laiku nenustačius ir negydant infekcijos ji gali neigiamai paveikti sąnarius, sukelti širdies ir nervų sistemos sutrikimus. 

Tada prasideda antroji Laimo ligos stadija, kuri pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šioje ligos stadijoje išsivysto  nervų sistemos, širdies, sąnarių, odos pažeidimai, kuriems būdingi skirtingi simptomai. Neuroboreliozė – centrinės nervų sistemos sutrikimas yra pagrindinė komplikacija, pasitaikanti maždaug 10 proc. atvejų. Ji gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens – kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais, o kartais netgi smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Tiesa, tokie atvejai reti.

Vėlyvosios ligos stadijos prognozės nepalankios

Taip pat ligoniai gali skųstis nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams šioje stadijoje gali pasireikšti meningitas arba veidinio nervo parezė. Paprastai tai įvyksta per 6–12 savaičių nuo infekcijos pradžios. Indolentinės radikuliopatijos atvejai gali išsivystyti per kelis mėnesius, daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms. Skausmas gali būti labai stiprus, tačiau paprastai greitai sumažėja po gydymo antibiotikais. Kiti nedažni išplitusios infekcijos požymiai yra daugybinės migruojančios eritemos, artritas ir karditas – širdies raumens uždegimas, kuris gali sukelti ritmo anomalijas.

Sąnarių pažeidimai – tai dar vienas Laimo ligos požymis. Dažniausiai tai stambiųjų sąnarių (kelių, alkūnių) uždegimas, vieno ar abiejų. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo – pirminio odos pažeidimo. Sąnarys būna sutinęs, karštas, paraudęs. Sąnario uždegimas gali trukti nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Apie pusę metų gali kartotis sąnario uždegimo paūmėjimai, o dešimtadaliui, nesigydant, išsivysto lėtinis artritas. Vėlyvoje Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. 

Ši stadija diagnozuojama, kai nervų, sąnarių ir odos pažeidimų simptomatika išlieka ilgiau nei 6 mėnesius. Tokiems pacientams prireikia sudėtingo gydymo, tačiau rezultatai paprastai būna geri. Vėlesnės stadijos infekcijos diagnozei patvirtinti būtini laboratoriniai tyrimai. Antikūnai paprastai aptinkami po 4–8 savaičių nuo užsikrėtimo. Antikūnų ir borelijų DNR aptikimo smegenų skystyje tyrimai gali būti atliekami ir pacientams, kuriems įtariama neuroboreliozė, odos biopsija įtariant migruojančią eritemą, chroninį atrofinį akrodermatitą, sinovijos skysčio tyrimai pacientams įtariant Laimo ligos sukeltą artritą.

Svarbu

Įsisiurbus erkei nerekomenduojama aplinkui tepti jokiais tepalais, tirpalais, nes tada ji išskiria dar daugiau seilių, kuriose gali būti ligos sukėlėjų. Traukti erkę geriausia pincetu, suėmus ją kuo arčiau odos, staigiu judesiu. Po to reikėtų dezinfekuoti žaizdelę antiseptine priemone.

Ar žinote, kad:

• Vakcina nuo Laimo ligos gaminama, testuojama, tačiau dar nėra naudojama.
• Dažnai būna labai sunku atsekti, kad minėtų simptomų pradžia buvo erkės įsisiurbimas. Todėl jei erkė įsisiurbė, reikėtų pasižymėti dieną, kai ją pašalinote iš kūno. 
• Maždaug mėnesį po to reikia stebėti savo organizmą. Inkubacinis ligos periodas trunka apie dvi savaites, tačiau gali būti šiek tiek trumpesnis ar ilgesnis.
• Atsiradus pirmiems požymiams, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
• Simptomine Laimo liga sergantys asmenys efektyviai gydomi antibiotikais.
• Visi asmenys, kuriems įsisiurbia infekuota erkė, gali užsikrėsti.

• Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, žmogus ja gali susirgti Laimo ligą sukeliančias bakterijas gali platinti tiek suaugusios erkės, tiek nimfos.
• Ši liga – labiausiai paplitusi erkių platinama liga Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. 
• Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo liga šalis – užsikrėtusių erkių galima aptikti visoje šalies teritorijoje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kurie vyrauja vidurio Lietuvoje, tačiau jų galima rasti ir pušynuose, miestų parkuose, soduose ar žaliosiose zonose.

Tai įdomu

Laimo ligos pavadinimas pradėtas naudoti 1975 m. JAV, po to, kai Kontektikuto valstijose esančiame Laimo ir gretimuose miestuose dideliam skaičiui vaikų buvo diagnozuotas artritas. Tyrėjai nustatė, kad daugelis ligos paveiktų vaikų gyveno netoli miškingų teritorijų, kuriose veisėsi erkės, erkės buvo jiems įsisiurbusios. Taip pat jie pastebėjo, kad pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireikšdavo vasarą, o tai sutapo su erkių aktyvumo periodu. Be to, užfiksuota, kad kai kurie mažieji pacientai prieš atsirandant artrito simptomams skundėsi odos bėrimais. Tolesnių tyrimų metu nustatyta, kad erkės yra užsikrėtusios bakterija, vėliau pavadinta Borrelia burgdorferi, kuri sukelia minėtus simptomus ir yra kalta dėl ligos protrūkio. Europoje į sukeltus Laimo ligos panašūs bėrimai medicinos literatūroje buvo aprašyti dar 20 amžiaus pradžioje.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl repelentų naudojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamos priemonės pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“  arba paskambinkite: +370 382 33014.