Burnos higiena: vien tik valyti dantų neužtenka

Neįsižeiskite, jeigu kas nors paklaus, ar mokate tinkamai valyti dantis, prižiūrėti burną, nes gali paaiškėti, kad darote tai visai ne taip, kaip iš tiesų reikėtų. Laikas nuo laiko atliekami tyrimai liudija, kad nemažos dalies žmonių burnos higienos įpročiai niekam tikę, o jų kaina – sugedę dantys, dantenų problemos ir kitos ligos, nemalonus burnos kvapas. Todėl pasikartoti dantų valymo ir burnos higienos abėcėlę ne pro šalį, juolab kad rekomendacijos metams bėgant šiek tiek keičiasi, nors esminiai principai išlieka tie patys.

Prieš valgį ar po jo?

Dėl to, kad dantis turime valyti du kartus per dieną, ryte ir vakare, skalauti po kiekvieno valgymo niekas nebesiginčija ir priima tai kaip aksiomą. Bet ar vos atsikėlę, prieš pusryčius, ar po jų, nesutariama. Vieni burnos higienistai ir odontologai teigia, kad išsivalyti dantis pravartu prieš valgant, kad atsikratytume per naktį ant jų susidariusių apnašų sluoksnio, kuriame knibžda bakterijų. Pavalgius pakanka burną gerai praskalauti vandeniu ir pakramtyti becukrės gumos.

Kiti gi siūlo dantis valytis dar kartą, tačiau po valgio praėjus ne mažiau nei pusvalandžiui, o dar geriau – valandai. Tai neginčijama rekomendacija, kadangi pavalgius burnoje susidaro rūgštinė terpė, ypač jei geriame kavą, gardiname patiekalus cukrumi, o tada dantų emalis tampa lengviau pažeidžiamas. Rūgščių ir šarmų pusiausvyra atsistato tik po kurio laiko. Jeigu nėra kada laukti, kaip jau minėta, užteks skalavimo, vietoje vandens galima naudoti ir specialų skalavimo skystį. Antrasis kartas – vakare, po valgio, geriausia, prieš pat einant gulti.

Neužmirškite ir liežuvio

Įpročiu turėtų tapti ir kasdienis liežuvio valymas, palyginti nauja tendencija, anksčiau tai nebuvo akcentuojama. Ant grublėto, gaureliais padengto, grioveliais išvagoto jo paviršiaus kaupiasi maisto likučiai ir kiti nešvarumai, bakterijos. Geriausia liežuvį valyti ryte, o jei tai padarysite ir vakare, jis tik padėkos. Tam tinka dantų šepetukas, suvilgytas vandeniu, galima įsigyti ir specialų šepetuką arba grandiklį, kuris lengvai slysta jo paviršiumi. Valoma nuo šaknies centro link.

Kai kurie specialistai pataria nepatingėti tuo pačiu pavalyti ir skruostų vidinę pusę, šepetėliu ar grandikliu. Svarbu liežuvį ir burnos gleivinę valyti jau po to, kai išsivalėte dantis ir tarpdančius. Beje, apie tarpdančius, juos būtina valyti specialiu siūlu, juostele arba tarpdančių šepetėliais, be kurių neapsieisite, jeigu turite implantų. Pasirūpinti tarpdančių švara pakanka vieną kartą per dieną. Svarbu, kad tarpdančiai būtų valomi prieš dantų švarinimą, o ne po jo.

Žingsnis po žingsnio

Pasitikrinkite, ar nedarote klaidų valydami dantis. Tai turi trukti ne mažiau nei 2-3 minutes, kiekvienam burnos ketvirčiui skiriant po maždaug 30 sekundžių arba 8-10 judesių vienai dantų porai. Išoriniai dantų paviršiai valomi vertikaliai šluojamaisiais ir sukamaisiais judesiais. Šepetėlio šereliai laikomi statmenai dantims, o rankenėlė – horizontaliai. Darant šluojamuosius judesius šepetėlis glaudžiamas 45 laipsnių kampu ties dantų ir dantenų riba.

Krūminių ir prieš krūminius esančių dantų vidinius paviršius reikia valyti šluojamaisiais judesiais, apatinių – iš apačios į viršų, viršutinių – iš viršaus į apačią. Šepetėlis glaudžiamas 45 laipsnių kampu ties dantų ir dantenų riba, bet rankenėlė laikoma smailiu kampu. Priekinių dantų vidiniai paviršiai valomi šluojamaisiais judesiais šepetėlį laikant vertikaliai. Kramtomieji paviršiai švarinami išvalius kitus, šepetėlį dedant šereliais statmenai dantims, valoma trumpais horizontaliais ar sukamaisiais judesiais. Per daug nespaudžiant, nes sulinkę jie neišvalo vagelių.

Kaip išsirinkti tinkamas dantų priežiūros priemones?

Dantų valymui rekomenduojama naudoti minkštą ar vidutinio kietumo šepetėlį. Odontologai vėlgi nesutaria, kuris tinka labiau, bet minkštesnis parankesnis turint jautrius dantis ar dantenų problemų. Vyrauja nuomonė, kad lenktas kaklelis, tampri rankenėlė ir vidutinio dydžio galvutė (apie 2,5-3 cm. ilgio,10-12 mm. pločio) yra pati tinkamiausia. Šepetėlį nauju reikia keisti kas 2-3 mėnesius, persirgus infekcinėmis ligomis, sergant dantų ar dantenų ligomis – dar dažniau.

Dantų pastų pasirinkimas – begalinis. Daugelio jų sudėtyje yra įvairių medžiagų, kurios skirtos tam tikroms dantų, dantenų ar burnos gleivinės problemoms spręsti. Bene dažniausiai į jas dedama fluoro, kuris didina dantų atsparumą ėduoniui. Vaikams iki trejų metų jos nerekomenduojamos, nes mažyliai linkę dantų pastą nuryti. Vyresniems skirtos turi mažiau fluoro nei suaugusiems, todėl vaikų dantukų nereikėtų valyti tėvų naudojama dantų pasta. Ta pati taisyklė galioja visoms pastoms, kuriose yra gydomųjų veikliųjų medžiagų.

Ar žinote, kad:

Yra specialių pastų jautriems dantims, kurių sudėtyje esančios medžiagos silpnina skausmo pojūtį.
Dantis balinančios pastos gaminamos su soda ar kitais šiuo poveikiu pasižyminčiais priedais, pavyzdžiui, anglimi.
Rūkantiems asmenims skirtos pastos su abrazyvinėmis dalelėmis, švelniai poliruojančiomis danties paviršių, šalinančiomis apnašas.
Jei vargina dantenų uždegimas, kitos dantenų ligos, verta naudoti antibakterinę, uždegimą mažinančią, pastą.

Ekspertų patarimai

Nenaudokite visą laiką tos pačios dantų pastos, keiskite ją, taip užtikrinsite visapusišką dantų ir dantenų apsaugą.
Valgykite daugiau kietų maisto produktų, ypač daržovių, nesaldžių vaisių, kadangi kramtant juos dantys apsivalo savaime.
Pernelyg įnirtingai nešveiskite dantų, nes galite pažeisti emalį ir dantenas.
Du kartus per metus rekomenduojama apsilankyti dantų higienisto kabinete, kad jis dantis nuvalytų profesionaliai, pašalintų akmenis ir kitas apnašas, kurių neįveikia pasta ir dantų šepetėlis.
Gerai išvalyti dantims daug pastos nereikia – užspauskite jos žirnio dydžio gabaliuką.
Nesistenkite labai gerai išskalauti burnos išsiplovę dantis, tegu šiek tiek dantų pastos lieka.
Jei suvalgote saldaus ar dažančio maisto, dantis ir burną iškart po to praskalaukite.