Augant sergamumui gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, vėl pravers medicininės kaukės ir rankų dezinfekcinis skystis

Aut. Teodora Vaitkutė

Orams vėstant tradiciškai kyla peršalimo ligų banga: darbe vienas kolega čiaudi, kitas kosėja, trečias skundžiasi, kad skauda gerklę. Kadangi koronavirusas jau nebekelia tokios didelės grėsmės, daugelis žmonių yra atsipalaidavę ir į peršalimo simptomus nebekreipia dėmesio, jeigu jaučiasi neblogai, keliauja į biurą, švietimo įstaigas, prekybos centrus, pramogauti, naudojasi viešuoju transportu. Neskuba ir į gydymo įstaigas, ar atlikti COVID-19 testų, todėl infekcijos plinta, daugėja susirgimų gripu, koronavirusas taip pat nesitraukia. Šių ligų išvengti gali padėti įvairios prevencijos priemonės, tad verta jas ir vėl prisiminti. 

Darbas ir susitikimai – nuotoliu 

Pajutęs peršalimo simptomus kiekvienas turėtų elgtis atsakingai, nes nežinia, ar tai tik ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ar gripas, koronavirusas. Daugelis įstaigų, įmonių, organizacijų vis dar sudaro galimybes darbuotojams dirbti nuotoliu dalį darbo laiko, dažnai organizuojami jau įprastais tapę mišrūs – gyvi, bet kartu ir nuotoliniai susitikimai, todėl reikėtų tuo pasinaudoti ir bent keletą dienų, kol pasijusite geriau ir sumažės tikimybė užkrėsti bendradarbius, pasilikti namuose. 

Čiaudėjimo-kosėjimo etiketas

Medicininės kaukės ar respiratoriai rekomenduojami naudoti biure, bendrose erdvėse. Laikykitės saugaus dviejų metrų atstumo, venkite rankų paspaudimo, apsikabinimų. Taip pat neužmirškite dažniau dezinfekuoti rankas, stalus ir kitus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas, turėklus, jungiklius, reguliariai vėdinti ir valyti patalpas. Jeigu nedėvimos kaukės ar respiratoriai, svarbu čiaudint ar kosint užsidengti nosį ir burną vienkartine nosine, o panaudojus išmesti ją į šiukšliadėžę. Jeigu neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę – geriausiai į alkūnės linkį. 

Savisaugos priemonės būtinos

Sveiki asmenys šiuo laikotarpiu turėtų itin kruopščiai plauti rankas, stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, taip pat vengti sergančių (čiaudinčių, kosinčių) žmonių. Rekomenduojama vengti ir didelių žmonių susibūrimų, o jei nepavyksta, susibūrimų metu dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, jie pravers ir keliaujant, apsiperkant. Taip pat šios apsauginės priemonės reikalingos slaugant sergančius šeimos narius, artimuosius. Su savimi vėl reikėtų neužmiršti visuomet nešiotis dezinfekavimo skysčio rankoms. 

Kaip naudoti medicininę kaukę?

Pravartu prisiminti, kaip tinkamai naudoti medicininę kaukę. Prieš liečiant ją reikia nusiplauti rankas, rasti priekinę kaukės pusę, kurioje yra metalo gabaliukas arba standus sulenkimas, įsitikinti, kad spalvota kaukės pusė yra išorėje. Metalinę dalį ar standų sulenkimą svarbu priglausti prie nosies, kad neliktų tarpo. Kaukė turi uždengti burną, nosį ir smakrą. Venkite kaukę liesti rankomis, nusiimkite suėmę už gumelių bei kuo greičiau išmeskite į šiukšliadėžę. Po to būtina nusiplauti rankas. Kaukes reikia dažnai keisti. Negalima dėvėti pažeistos ar drėgnos kaukės, nenaudoti kaukės pakartotinai, kitų žmonių dėvėtos kaukės. 

Gydymo ir globos įstaigose

Gripo, COVID-19 ligos bei kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pakilimo laikotarpiu, net ir tais atvejais, kai epidemija dar nepaskelbta, asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į savo galimybes bei išteklius, gali savarankiškai taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus. Pavyzdžiui, valdyti pacientų srautus, įvesti privalomą asmens apsaugos priemonių dėvėjimą, riboti pacientų lankymo trukmę arba lankytojų skaičių ir kt.

Geriausia apsauga – skiepai 

Patikimiausia apsauga nuo gripo ir COVID-19 ligos yra skiepai. Rekomenduojama nuo abiejų ligų pasiskiepyti vieno vizito pas gydytoją metu. Ypač raginami aktyviai skiepytis tie, kuriems gresia susirgti sunkesnėmis ligos formomis. COVID-19 ir gripo rizikos grupės yra tos pačios: 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat ir vaikai, socialinės globos ir slaugos, vaikų globos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nėščiosios bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Naujiena, kad nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis skiepijami ir 2–7 metų vaikai.

Kur užsiregistruoti skiepijimui?

Pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 galima viso šaltojo sezono metu, tačiau specialistai rekomenduoja nedelsti ir pasiskiepyti iki sergamumo pakilimo, kuris įprastai būna gruodžio–vasario mėn. Jeigu gydymo įstaiga, prie kurios esate prisirašęs, neturi COVID-19 vakcinos, galima registruotis bet kurioje jos turinčioje. Nemokamai COVID-19 vakcina gali skiepytis visi 6 mėn. ir vyresni asmenys, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Nuo gripo nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys gyventojai, ir tik toje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašę.

Abi vakcinos atnaujintos

Nuo COVID-19 ligos rekomenduojama skiepyti praėjus 6 mėn. po persirgimo šia liga ar pastarosios vakcinacijos, pirminė vakcinacija nevertinama. Gripo vakcinos taip pat atnaujintos – jos atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas Šiaurės pusrutuliui. Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, nes gripo virusai keičiasi, todėl kasmet kuriama nauja vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. 

Du skiepai vienu metu

Dažnai žmonėms kyla abejonių, ar saugu skiepytis nuo gripo ir COVID-19 vienu metu. Nuo 2021 m. buvo atlikta daug klinikinių tyrimų siekiant išsiaiškinti, ar galima saugiai derinti gripo ir COVID-19 vakcinas. Tyrimai parodė, kad bendras imuninio atsako veiksmingumas ir saugumas nesumažėja, kai abi vakcinos suleidžiamos tą pačią dieną, nes imuninė sistema sėkmingai gamina apsauginius antikūnus prieš abu virusus. Vis dėl to prieš vakcinaciją dviem vakcinomis vertėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju. 

Apsaugo nuo komplikacijų

Vakcinacija žymiai sumažina tiek gripo, tiek COVID-19 sunkių komplikacijų ir mirčių riziką. Nors gripas dažnai nelaikomas labai pavojinga liga, tačiau ir nuo jos mirštama. Dažniausiai gripas pasiglemžia nepasiskiepijusius, vyresnius nei 60 metų amžiaus žmones. Nuo koronaviruso miršta taip pat daugiausiai vyresnio amžiaus asmenys, taip pat turintys gretutinių ligų ir sveikatos sutrikimų. 

Atminkite, kad greitieji testai yra puiki savikontrolės priemonė. Visuomet jų turėkite savo namų vaistinėlėje. Jie padės diagnozuoti gripo, SARS-CoV-2 infekcijas. 

Primename, kad, jeigu nesate tikri testų naudojimo, turite kitų klausimų dėl jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti. Užsukite į artimiausią „MANO vaistinę“  arba paskambinkite: +370 382 33014.